Farmacinė rūpyba kursto aistras

Ana Daukševič
2015-01-05
Kuo labiau artėja diena, kuomet vaistinėse turėtų būti įdiegta farmacinė rūpyba, tuo daugiau atsiranda klaustukų, nesutarimų ir dvejonių, ar Lietuva tam pasiruošusi. Dar daugiau – dalies politikų bei farmacijos specialistų pasipiktinimo bangą sukėlė mintis leisti vaistinėse pacientus skiepyti.
Farmacinė rūpyba kursto aistras
Vyresniems, nei 65 metų žmonėms, vartojantiems kelis vaistus, farmacinės rūpybos paslaugos duoda ženklių rezultatų.

Nepasiruošę

„Nė vienoje vaistinėje neužtikrinimas konfidencialumas. Tinklai, kurie turi tam finansines galimybes irgi to nepadaro. Be to, nė viena vaistinė nepasirūpina, kad pokalbis, kuris vyksta su pacientu, būtų užrašomas. Mes siūlome, kad informacija būtų atspausdinama ir įteikta pacientui. Jis būdamas namuose galės ją parodyti artimiesiems, jei yra vyresnio amžiaus ir ko nors nesupranta“, - sako Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas prof. Edvardas Tarasevičius (nuotr.). Pasak jo, Lietuvos patirtis rodo, kad klientus (tuo labiau pagyvenusius pacientus) reikia aptarnauti sudarius sąlygas atsisėsti (bankai, poliklinikos, „Sodra“ ir t.t.), atskirai nuo kitų žmonių. 

„Kalbant apie farmacinę rūpybą visuomet pabrėžiamas bendradarbiavimas. Kiekvienam pacientui turi būti suteikta individuali, konfidenciali konsultacija. Be to, vaistininkas turi ne tik pateikti trumpą informaciją apie vartojamus vaistus, bet ir nustatyti, ar nėra sąveikų, išklausti paciento apie problemas. Jas nustačius komunikuoti su gydytoju. Tačiau kyla klausimas, ar yra galimybė suteikti individualią, konfidencialią konsultaciją? Ji, beje, turėtų trukti ne mažiau negu penkiolika minučių. Dabar gi vaistininkas pacientą konsultuoja vos kelias minutes. Akivaizdu, kad per tokį laiką neįmanoma suteikti ne tik farmacinės rūpybos, bet ir elementarios farmacinės paslaugos. Ką jau kalbėti apie tai, kad dar reikalingas papildomas laikas vaistininkui pasikonsultuoti su gydytoju“, - antrina profesoriui ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros dėstytoja dr. Jurgita Daukšienė. Specialistė taip pat pabrėžia, kad siekiant teikti farmacinę rūpybą, specialūs kriterijai turi būti nustatyti ir patalpoms, ir patiems specialistams. „Jeigu tau už nugaros alsuoja gyva eilė, neturi laiko bendradarbiauti su gydytoju, kaip reikalauja farmacinės rūpybos apibrėžimas, tuomet apie kokybišką paslaugą kalbėti būtų sunku. Klausimų kyla ir dar daugiau – kas apmokės farmacijos rūpybos paslaugą, kaip ji bus dokumentuojama“, - svarsto J.Daukšienė.
 
Apie skiepijimą
Minčiai skiepyti pacientus vaistinėse dar prieš kelias savaites pasipriešino dalis Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių. Motyvuodami tuo, esą tai sveikatos priežiūros paslauga ir vaistinės tam nėra pritaikytos. Tiesa, tą kartą vis tiek nebuvo atsisakyta minties įteisinti skiepijimą ir vaistinėse. Tačiau E.Tarasevičius tikina, jog pirmiausia reikėtų apsispręsti dėl būtinosios farmacinės rūpybos, kuri iš esmės neapima skiepijimo. „Nesuprantu, kodėl vis pradedamas akcentuoti skiepijimas. Tai - ne mūsų sritis ir vaistininkai nesimokė skiepyti. Be abejo, jeigu tokios pagalbos poreikis yra, tada vaistininkus reikia perkvalifikuoti ir paslaugą galima teikti. Be to, tam reikia specialių patalpų. Iš kitos pusės, turime paklausyti Sveikatos apsaugos ministerijos. Jeigu ji nemato problemos dėl skiepijimo, jo mastai pakankami, tada vaistinėse skiepyti ir nereikia. Skiepijimas, vaistų pristatymas į namus – papildomos farmacinės rūpybos paslaugos. Tačiau šiuo metu viską bandoma „sumaišyti“ į vieną. Atsižvelgiant į tai, kad farmacinės rūpybos sąvokos apibrėžimo nėra Farmacijos įstatyme, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė grupės Seimo narių minėto įstatymo pakeitimo projektą, kuris skiriasi nuo SAM ministro įsakyme įteisinto apibrėžimo, įterpiant „ir vakcinomis vykdomus suaugusiųjų profilaktinius skiepijimus“. Toks papildomos farmacinės paslaugos sureikšminimas nėra pagrįstas ir galima daryti prielaidą ar tai nesusiję su vieno vaistinių tinklo komerciniais interesais. Lietuvos farmacininkų sąjunga pasiūlė komitetui apsvarstyti būtinosios farmacinės rūpybos (analogiškai būtinosioms sveikatos priežiūros paslaugoms) atskyrimą nuo papildomų farmacinių paslaugų“, - tikina E.Tarasevičius. 
 
Dėl ko visi sutinka?

Panašu, kol kas tiek sveikatos politikai, tiek farmacijos specialistai ar vaistinių tinklų atstovai sutinka tik dėl vieno – farmacinė rūpyba Lietuvoje yra reikalinga. „Būtinoji farmacinė rūpybakuri turi būti teikiama kiekvienoje vaistinėje apima individualių konsultacijų konfidencialų teikimą kiekvienam pacientui apie saugų įsigytų vaistų (receptinių ir berecepčių) vartojimą, nurodant jų vartojimo eiliškumą, siekiant išvengti jų tarpusavio sąveikos, galimas nepageidaujamas reakcijas ir būdus jų išvengti. Vaistininkai su pacientą gydančiais gydytojais ir slaugytojais taip pat turėtų spręsti su vartojimu susijusias problemas. Dalyvauti lėtinių ir ūmių ligų valdymo programose parduodant arba išduodant vaistus šių grupių pacientams. Informuoti pacientus apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose, įskaitant ir profilaktinius skiepijimus“, - paaiškina E.Tarasevičius. Tačiau, kaip tikina J.Daukšienė, farmacinė rūpyba egzistuoti turi ne tik „popieriuje“.

„Gerai, kad kalbame apie farmacinę rūpybą, tyrimai įrodo, kad tokių paslaugų reikia. Tačiau dabar jie įtvirtinami tik teisės aktuose. Būtų smagu, jei jie veiktų ir realybėje. Kitu atveju, nauda būtų tik popierinė. Vyresniems, nei 65 metų žmonėms, vartojantiems kelis vaistus, farmacinės rūpybos paslaugos duoda ženklių rezultatų. Tokiu atveju farmacininko paslauga būtų didelė pagalba tiek pacientui, tiek ir gydytojui. Vaistininkas kontaktuotų su gydytoju ir informuotų, jog dėl vienų ar kitų priežasčių gali pasireikšti problemos“, - sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros dėstytoja dr. Jurgita Daukšienė.
 
Komentaras
Vaistinių asociacijos pirmininkė Elena Kvedarienė:

- Jau pačioje farmacinės rūpybos sąvokoje yra įdėti saugikliai. Daugiausia diskusijų kyla dėl vakcinacijos, bet ten yra parašyta – tik suaugusiems, tik sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Tai reiškia, turės būti ir tinkamos patalpos, ir paruoštas specialistas. Niekas nieko nediegs, jei nebus pasiruošta. Dabar sveikatos apsaugos ministrė pasisako prieš, matydama, kad pirmiausia gali įdėti visus saugiklius bei padaryti, kaip priklauso. Nematau problemos, nes viskas bus taip, kaip ir turi būti. Tuo labiau, kad Europos Sąjungos valstybių vaistinėse yra farmacinė rūpyba diegiama plačiau. Ten, kur leidžiama vakcinacija, žmonės labai patenkinti. Baimintis nereikia, nes vaistinės bus pasiruošusios atitikti visus reikalavimus. Reikia pabrėžti, jog kalbame ne apie visas vaistines. Įstatymas tik suteiks galimybę teikti farmacinę rūpybą toms, kurios bus pasirengusios patalpas. Ten bus teikiamos ir individualios konsultacijos, vykdomos prevencinės programos. 


Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

    Gydytojas ir pacientas


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto sa...
    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    A.Radžiūnas: kenčiantiems lėtinį skausmą jau turime ką pasiūlyti

    „Lėtinį skausmą kenčiantis žmogus gyvena nuolatinėje baimėje, kad skausmas paaštrės“, – sako Kauno klinik...

    razinka


    Sveika šeima


    Ar šįryt išsivalėte dantis?

    Tik pusė Lietuvos ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvų ar globėjų kasdien ryte valo vaikams dantis, rodo naujausias Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Konferencijoje dantų priežiūros specialistai aptarė esamą padėtį bei prevencines strategijas, padėsiančias spręsti spa...

    Sveikatos horoskopas


    Lakpkričio 23-29 d.

    Avi­nas
    Šią sa­vai­tę šil­čiau ren­ki­tės ir ven­ki­te skers­vė­jų. Tre­čia­die­nį ga­li­te su­sap­nuo­ti pra­na­šiš­ką sap­ną. Šeš­ta­die­nis - tin­ka­ma die­na są­na­rių gy­dy­mui ir spe­cia­liems mankš­tos pra­ti­mams.

    Pakalbėkim apie tai


    Svetur


    G.Thunberg – pranašė savame krašte?

    Klimato aktyvistė iš Skandinavijos Greta Thunberg, matyt, priprato ne tik rėžti paveikias kalbas, bet ir bendrauti su policijos pareigūnais. Praėjusį mėnesį ji buvo sulaikyta Londone, mat į viešbučio patalpas trukdė įeiti naftos ir dujų bendrovių atstovams. Šią savaitę aktyvistė su bendraminčiai nelegaliai savo k...

    Redakcijos skiltis


    Komentarai


    Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Henrikas Vaitiekūnas Krokodilo kepenys su saldžiąja puterija
    Kaip striksi dominatriksė?
    Henrikas Vaitiekūnas Kaip striksi dominatriksė?

    Naujas numeris