Skelbiama, kad farmacinės kompanijos, kartu su garsiausiais mokslininkai šią informaciją panaudos svarbiems tikslams – naujos kartos vaistams kurti. „Mokslas gaus galimybę sukurti specialią genų terapiją. Tai leis pereiti prie gydymo individualizacijos, kas savo ruožtu reiškia didelį preparatų veiksmingumą“, – skelbia farmacininkų atstovai.
 
Nors kai kuriems pacientams, į kuriuos kreipiasi farmacininkai, genetinių duomenų pardavimas tapo kone verslu, yra ir skeptiškai vertinančių tokią veiklą. Tokių iniciatyvų kritikai sako, kad kyla klausimų dėl duomenų konfidencialumo, nes tokia informacija gali tapti kompiuterinių įsilaužėlių taikiniu.
 
Vis dėlto Nacionalinio žmogaus genomo instituto atstovas Dave Kaufman tvirtina, kad nuogąstauti nereikėtų, o visi pacientų, sergančių įvairiomis ligomis ir sutikusių genetinius duomenis parduoti ar tiesiog dovanoti farmacijos kompanijų laboratorijoms, duomenys yra įslaptinti. „Kai kuriose valstybėse tam sukurti netgi nacionaliniai teisės aktai“, – pasakoja jis.
 
Įdomu ir tai, kad nemažai pačių pacientų, parduodančių savo DNR informaciją, dėl to nei kiek neišgyvena. Pacientų nuomonės tyrimai rodo, kad didesnė galis jų neprieštarauja, jog jų genomas būtų naudojamas mokslinių tyrimų metu. Jie mano, kad tokios informacijos suteikimas tyrinėtojams duos daugiau naudos visuomenei, nei kad gali pakenkti jų privatumui. Tokios nuomonės dažniausiai yra žmonės, sergantys įvairiomis paveldimomis genetinėmis ligomis, kurias, išradus individualizuotą gydymą, būtų galima įveikti.