Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

www.lsveikata.lt
2020-09-11
Dažnesnis vaistinių durų varstymas – popandeminiame pasaulyje išryškėjusi tendencija, kuomet gyventojai sveikatos klausimais dažniau kreipiasi į vaistininką nei į gydytoją, pas kurį patekti tapo pernelyg sudėtinga. Tačiau tikėtina, kad ir pas vaistininkus prisibelsti taps gerokai sudėtingiau – regionuose jau kitąmet gali nebelikti vaistinių, kurių duris gyventojai galėtų atverti.
Farmacijos ateitis Lietuvoje: specialistai – be darbo vietų, o gyventojai – be vaistinių?

2021-ųjų sausio 1 dieną įsigalios Farmacijos įstatymo nuostata, skelbianti, kad vaistinėje turi fiziškai būti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, tad mažosios vaistinės, kuriose iki šiol dirbo ir pacientus aptarnavo tik nuotoliniu būdu vaistininko prižiūrimas vaistininko padėjėjas – farmakotechnikas– susidurs su išūkiu išlikti. Iki šiol paslaugas pacientams galėjo suteikti tiek vaistininkas, tiek vaistininko padėjėjas, kuris nuo kitų metų nebegalės veiklos vykdyti savarankiškai – tik dirbti su vaistininko priežiūra.
 
„Didelė dalis iš daugiau nei tūkstančio šalies farmakotechnikų dirba mažesniuose šalies miestuose ir miesteliuose. Vaistininkai juos dažniausiai prižiūri nuotoliniu būtu arba vaistinėje būna tik keletą valandų per dieną, tad didžiąją laiko dalį vaistininko padėjėjai yra vieninteliai vaistinės darbuotojai. Vadinasi, juos atleidus tektų likviduoti ir visą vaistinę, nes pasamdyti vaistininką šiandien yra itin sudėtinga dėl specialistų stokos, o ir išlaikyti du darbuotojus maža rajono vaistinei būtų per didelė prabanga. Realybe tapus juodžiausiam scenarijui, iš gyventojų būtų atimta galimybė įsigyti vaistus ir gauti farmacines paslaugas. Šioje situacijoje nukentės ne tik vaistininko padėjėjai, bet ir pacientai, kurie turės sukarti ne vieną kilometrą ieškodami kitos vaistinės, – sako Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Lina Ganatauskienė.

 
Kvalifikuoti specialistai – bedarbiai 
L.Ganatauskienė pasakoja, kad farmacijos sektoriuje nuotaikos šiandien yra slogios. Tai patvirtinta ir farmakotechnikai, būriais stojantys į profesinę sąjungą, kad vykstant įstatyminiams pokyčiams būtų atstovaujami jų teisėti interesai.
 
„Vaistininko padėjėjai yra mūsų profesinės sąjungos nariai, mes privalome ir  juos ginti. Todėl aktyviai kviečiame šią problemą spręsti visus: Sveikatos apsaugos ministeriją, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kitus Seimo narius, pačius farmakotechnikus ir jų darbdavius. Itin skaudu tais atvejais, kai vaistininko padėjėjai, kuriems iki pensijos liko 5-7 metai, neteks darbo. Kelių dešimtmečių profesine patirtimi galintis pasigirti asmuo, turintis visas jo darbui reikalingas kompetencijas, taps bedarbiu. Toks žingsnis valstybei būtų pernelyg brangus – atsisakyti farmacijos specialisto, kurių ir taip stokojame, – įsitikinusi ji.
 
Galimybė persikvalifikuoti – ne visiems 
Farmacijos įstatymas keičiamas įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo. Iki Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, farmakotechnikai turėjo licencijas savarankiškai veiklai vykdyti. Tačiau po įstojimo į ES situacija pasikeitė. Vaistininko padėjėjams buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis, trukęs 15 metų ir turintis baigtis kitų metų sausio pirmąją, išlyginti studijų skirtumus ir persikvalifikuoti į vaistininkus.

 
„Pradžioje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdė tęstines farmacijos studijas, prieš penkerius metus tai pasiūlė ir Vilniaus universitetas. Teoriškai galimybė persikvalifikuoti buvo, tačiau kiekvieno žmogaus šeiminė ir finansinė padėtis yra skirtinga, tad ne kiekvienas šia galimybe galėjo pasinaudoti. Kai kurie vaistininko padėjėjai šiandien jau yra vaistininkai, bet didžioji jų dalis, kuriems keli tūkstančiai už studijas per metus yra per didelė našta, ir liko nepakeitę kvalifikacijos. Įsivaizduokite, vienas pats rajono vaistinėje dirbantis farmakotechnikas tris dienas per savaitę turi vykti į paskaitas universitete, ir taip keturis su puse metų. Joks darbdavys tokių sąlygų nesuteiks,   nors mūsų profesinės sąjungos nariai tokią galimybę turėjo. Mums pasisekė, mūsų studijas finansiškai rėmė darbdavys ir esame už tai dėkingi. Bet kokiu atveju verslas nežlugs, tik gaila, kad Lietuvoje gyvenantys ir parengti specialistai neteks darbo“, – komplikuotą situaciją komentuoja L.Ganatauskienė.
 
Spragos valstybės politikoje
Profesinės sąjungos pirmininkė nenuoseklumą įžvelgia ir valstybės politikoje – nors farmakotechnikų persikvalifikavimas yra problema, šie specialistai kolegijose ir toliau rengiami be jokio įspėjimo, jog galimybės persikvalifikuot jie nebeturės. Juolab, kad vaistininko padėjėjai trejus su puse metų ruošiami  aukštojoje neuniversitetinėje švietimo įstaigoje ne kaip pagalbiniai darbuotojai,o kaip specialistai. Juk  rengia kolegija .
„Nepavydėtinoje situacijoje yra ne tik vyresnio amžiaus, bet ir studijas neseniai baigę farmakotechnikai. 2017, 2018 ar 2019 metais baigusieji studijas įstatymiškai vis dar turi galimybę tęsti mokslus universitete, tačiau pastarieji jau atsisako priimti tokius studentus. Dėl šio keblaus klausimo ketiname kreiptis į politikus, būtų įdomi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pozicija, – aiškina L.Ganatauskienė.
 
Ji įsitikinusi, kad viso to būtų buvę galima išvengti šį klausimą sprendus iš karto po įstojimo į ES, kaip tai padarė Lenkija, Vokietija, daugelis kitų ES narių. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuspręsta, kad specialistai, parengti iki įstojimo į ES, galės dirbti iki pat savo profesinės veiklos pabaigos, o Danijos politikai nutarė, kad farmakotechnikai vaistininkų galės būti prižiūrimi nuotoliniu būdu.
„Labai daug klausimų, į kuriuos šiandien nėra atsakymų. Trūksta gilesnės diskusijos, kurioje vaistininko padėjėjai būtų matomi ne kaip statistiniai vienetai, o realūs žmonės, kurių akys šiandien kupinos baimės dėl ateities. Drauge galime rasti kompromisą, tenkinantį visas puses, o jeigu dar nesame pajėgūs to padaryti, galėtume bent jau pratęsti pereinamąjį laikotarpį, jog žmonės išsaugotų darbo vietas, o šalies gyventojams nereiktų vykti keliasdešimt kilometrų ieškant, kur nusipirkti vaistų“, – teigia Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkė.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, pernai Lietuvoje veikė 1367 vaistinės, jose dirbo 3451 licencijuotas vaistininkas ir 1234 vaistininko padėjėjai.

Komentuoti:

Vardas:
Komentaras:

Komentarai

      Gydytojas ir pacientas


      Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

      Virusas pasiglemžė ir gyvenimo džiaugsmą

      Šakių rajono gyventoja Rita (69 m.) tris mėnesius ligoninėje kovojo su COVID-19 infekcija. Grįžusi namo moteris suprato, ka...
      Hipotonikai vasaros nelaukia

      Hipotonikai vasaros nelaukia

      „Ne juokai yra visą gyvenimą pragyventi su žemu spaudimu. Kai pakyla virš šimto, jaučiuosi keistai“, &nd...

      razinka


      Sveika šeima


      Opinis kolitas: ar ligai turi įtakos mityba ir stresas?

      Opinis kolitas – autoimuninė liga, sukelianti lėtinį storosios žarnos uždegimą. Dabartinė medicina su opiniu kolitu padeda gyventi visavertį gyvenimą, o kiek svarbus paciento indėlis? Neretai šia liga sergantieji domisi, kiek jų savijautai ar ligos eigai įtakos turi mityba.

      Pakalbėkim apie tai


      Svetur


      „Lauktuvės“ iš Nepalo

      Kol Jungtinėje Karalystėje toliau plinta Delta vadinama koronaviruso atmaina, o šalies Vyriausybė rengiasi švelninti karantino ribojimus, Vakarų Europos žiniasklaida praneša apie naują COVID-19 mutaciją iš Nepalo. Mokslininkai sako, kad ją sunkiau veikia vakcinos. 

      Redakcijos skiltis


      Komentarai


      Šešios dienos poliklinikose
      Henrikas Vaitiekūnas Šešios dienos poliklinikose
      Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
      Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (2)
      Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)
      Henrikas Vaitiekūnas Kuo vyrai nuo moterų skiriasi (1)

      Naujas numeris
























      Alergijos tyrimai ir konsultacijos - Allergomedica