Dvejus metus iš eilės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete buvo numatoma inovatyviems vaistams skirta eilutė. Dabar gi iš planuojamo kitų metų biudžeto ji dingo. Kaip sako sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas, eilutė tiesiog neišskirta. Pernai projekte jos irgi nebuvo, bet biudžetą svarstant Seime Sveikatos apsaugos ministerija turėjo įrašyti inovatyvių vaistų kompensavimą atskira eilute. Situacija kartosis?
„Jei mes kasmet skirtume po trylika milijonų eurų tik naujiems inovatyviems vaistams kompensuoti, negalvodami, kaip juos reikės išlaikyti, ar, tiksliau, kaip reikės įgyvendinti įsipareigojimus, tiesiog nepajėgtume to padaryti be papildomo finansavimo, kurio, kaip matote, nėra“, - sako sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas.
Skirtingai supranta
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos pozicija, kad, dingus inovatyviems vaistams kompensuoti eilutei, lengva ranka nubraukiamas dvejų metų darbas. Juk per šį laiką buvo nuolat akcentuojami sveikatos politikos tikslai siekti geresnio gyventojų aprūpinimo efektyvesniais ir saugesniais vaistais. Pastaruosius metus ne vieną ir ne du kartus buvo akcentuojama, jog Lietuvoje pacientams inovatyvių vaistų prieinamumas, lyginant su kitomis šalimis, gana skurdus.
Specialistai net kėlė klausimą, ar nevertėtų atlikti į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą patekusių medikamentų efektyvumo vertinimą. Tiksliau, ar jie pateisino viltis ir investicijas.
Savo ruožtu V.Gavrilovas sako, kad invovatyvių vaistų kompensavimo eilutę PSDF biudžete daugelis supranta skirtingai. Ir čia esą slypi didžiausia problema. „Jei mes viską darytume paraidžiui, vargu ar galėtume įvykdyti įsipareigojimus.
Papildomų lėšų negauname, vadinasi, turime tiek, kiek turime. Per pastaruosius dvejus metus į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą iš rezervinio pateko nemažai inovatyvių vaistų, kuriuos tiek pernai, tiek šiemet, tiek ir kitąmet reikės kompensuoti. Tad ta eilutė nėra tik tam, kad būtų kompensuojami naujai į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukiami vaistai. Juk jei gruodį inovatyvus vaistas į jį patenka, nereiškia, kad sausį jis jau yra nebe inovatyvus. Vadinasi, iš numatytos eilutės skiriamos lėšos ir toliau šį vaistą kompensuoti“, - teigia viceministras.
Nepajėgtų vykdyti
Argumentai gal ir logiški, bet tuomet kyla kitas klausimas. Farmacininkai dažnai akcentuoja, jog, tarkim, inovatyvūs vaistai kelerių metų laikotarpiu turėtų padėti taupyti biudžeto lėšas. Kaip ir skiriant juos turėtų būti sumažinamas hospitalizacijų ar komplikacijų skaičius ir panašiai. Tačiau klausantis sveikatos apsaugos valdininkų susidaro įspūdis, kad kol kas mes tik leidžiame pinigus, kurių kasmet reikia vis daugiau ir daugiau, bet nieko nesutaupome...
Tiesa, reikia sutikti, kad įtraukus inovatyvius vaistus į Kompensuojamųjų sąrašą, būtina užtikrinti ir jų kompensavimą. Kaip sako viceministras, vaistams reikalingų lėšų poreikis planuojamas trejiems metams į priekį. Per pirmus metus naujas vaistas tik „įsivažiuoja“, antraisiais jo poreikis didėja, o trečiaisiais pasiekiamas maksimalus medikamento poreikis.
„Jei mes kasmet skirtume po trylika milijonų eurų tik naujiems inovatyviems vaistams kompensuoti, negalvodami, kaip juos reikės išlaikyti, ar, tiksliau, kaip reikės įgyvendinti įsipareigojimus, tiesiog nepajėgtume to padaryti be papildomo finansavimo, kurio, kaip matote, nėra“, - sako viceministras.
Vadinasi, biudžete neišskyrus jau kone mistine tapusios inovatyvių vaistų eilutės tikėtis, kad daugiau naujų vaistų bus kompensuojama kitąmet, tikėtis neverta.
Tarp kitko
Vasaros pabaigoje įsigaliojus naujam Kompensuojamųjų vaistų kainynui, skelbta, kad jame yra 2 100 vaistų. Tarp jų – 81 naujas preparatas, o už 100 procentų kompensuojamus 56 vaistus pacientai nemokės jokios priemokos. Galimybė į Kompensuojamųjų vaistų kainyną įtraukti daugiau vaistų atsirado Vyriausybei pakeitus Bazinių kainų skaičiavimo tvarką, pagal kurią pigiausią 100 procentų kompensuojamą vaistą su ligoniui reikalinga veikliąja medžiaga bus galima įsigyti be jokios priemokos.
.jpg)
.jpg)
.JPG "Vilma Verygienė, Sonata Užupytė, Rūta Vyšniauskaitė ir Rasa Dikčiuvienė (taip pat į renginį negalėjusios atvykti Virginija Šneider ir Rasa Ščerba) darbą „Eurovaistinėje“ pradėjo prieš dvidešimt metų ir, kaip sakė renginio vedėjas, per tuos metus nė karto nesulaužė ištikimybės.")
.jpg)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
Komentuoti: