Padėti negali, bet..
„Mes konsultuoti dėl vaistų nelabai galime... Kokių vaistų reikia? Kas atsitiko vaikui? Paskaitom, kas čia parašyta... – imasi vaistininko vaidmens degalinės darbuotojas, dargi pasikviesdamas kolegą, – Jura, ateik tu, pažiūrim, kas čia su tais vaistais.“ Kolega meta pradėtą grindų šluostymą ir prisijungia aiškintis medikamentų veikliųjų medžiagų. Dabar jau trise narstome preparatų informacinius lapelius, diskutuojame, kokie čia geriausi.
Kaip teigia degalinės „Circle K“ kategorijų vadovas Jaroslavas Snarskis, šiuo metu prekyba nereceptiniais vaistais vyksta sklandžiai. Nors degalinė prekiauja jais tik mėnesį, per šį laikotarpį jokių blogų signalų ar incidentų su klientais nepasitaikė. 
„Degalinių darbuotojai buvo specialiai apmokomi prekiauti vaistais ir bendravimo su klientais. Laikomės nustatyto reglamento“, - sako jis ir patikina, kad Vaistų kontrolės tarnyba aktyviai konsultuoja verslą iškilus klausimams.
 
Vaistai jau ir lentynose
Kaip numatyta įstatymo, vaistai pirkėjams turi būti prieinami tik parduotuvių kasose paprašius kasininkės – jų negalima savarankiškai pasiimti nei prekybos salėje, nei savitarnos kasose. Be to, pirkėjai gali įsigyti ne daugiau kaip vieną to paties pavadinimo nereceptinio vaisto pakuotę, išskyrus medicinines priemones bei maisto papildus.
Taip pat visi nereceptiniai medikamentai turi būti parduodami ne jaunesniems nei 16 metų asmenims.
„Kokių turite vaistų?“ – žvalgausi prie kasos. „Viskas čia“, – duria pirštu į lentynėlę su užrašu „Vaistinėlė keliaujantiems“ degalinės darbuotojas. Panašu, atskirai išdėlioti vaistus šalia higienai skirtų reikmenų ir paprasčiau, ir patogiau.
Darbuotojai blaškosi
Nors vaistus jau į rinką įsileidę prekybos atstovai teigia, kad laikosi numatytų reikalavimų, darbuotojai dar nežino aiškios pozicijos.
„Pagal viską negalim mes čia nieko sakyti. Ką matot, tą imkit. Nėra čia tų limitų, imkit kiek reikia, aš nežinau. Gal pakviesiu tuoj kas gali padėti“, – blaškosi degalinės salės darbuotojas, paprašytas padėti pasirinkti tinkamiausius vaistus.
Savo ruožtu prieš mėnesį prekybą nereceptiniais vaistais pradėjusio prekybos tinklo „Maxima“ komercijos vadovė Vilma Drulienė išplatintame pranešime teigia, kad jų darbuotojai instruktuoti, kaip turi būti laikomi vaistai kasoje bei kokių taisyklių privalu laikytis parduodant vaistus klientams.
„Informaciją apie parduotuvėse esančius nereceptinius vaistus, medicinines priemones bei maisto papildus klientai gali rasti šalia kasų pakabintuose plakatuose. Pagal galiojančią tvarką, pirkėjas gaus tą vaistinį preparatą, kurio paprašys. Parduotuvės darbuotojas neteiks konsultacijų dėl šių medikamentų, taip pat nesiūlys įsigyti jokių kitų vaistų, jei pirkėjo pageidaujamų tuo metu neturės“, - rašoma pranešime
 
Vieni stringa, kiti skaičiuoja pelną
Nors galimybę prekiauti vaistais yra numatę ir kitų prekybos tinklų atstovai, vis dėlto tuo pasirūpinti spėjo dar ne visi.
„Įvedinėdami naują prekių grupę, šiuo konkrečiu atveju – nereceptinius vaistus, kurių prekyba yra reglamentuojama įstatymų, turime tam pritaikyti prekybinę įrangą. Nereceptiniai vaistai negali būti laisvai prieinami pirkėjams prekybos salėje ar savitarnos kasose, todėl ieškome patogiausio techninio sprendimo, kuris nesukeltų papildomų nepatogumų nei pirkėjams, nei darbuotojams“, - teigia prekybos tinklo IKI Komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.
Anot jos, įmonė susidurianti su dar vienu iššūkiu – medikamentų tiekimo proceso derinimu. Mat pagal įstatymą tiekėjas nereceptinius vaistus turi pristatyti tiesiai į prekybos vietą, t. y. parduotuvę, todėl šiuo metu sprendžiama, kaip šį procesą būtų galima labiau suefektyvinti.
Savo ruožtu prekybos tinklas „Maxima“ skaičiuoja, kad jau parduota per 2 tūkst. medikamentų, o daugiausiai jų įsigyta vidutinio formato parduotuvėse.
„Dažniausiai perkami skausmui malšinti skirti medikamentai, rūgšties susidarymą skrandyje mažinantys vaistai, medicininės priemonės nuo virškinimo sutrikimų bei odos infekcijos profilaktikai skirti tirpalai.
Pastebime, kad daugiau nei pusė vaistų kiekio nupirkta didesnio formato parduotuvėse, kurias paprastai lanko daugiau pirkėjų. Manome, kad pardavimų skaičius mažesnio formato parduotuvėse ilgainiui augs, nes pirkėjai pamažu įpras pirkti būtiniausius medikamentus parduotuvėse, šalia kurių nėra vaistinių“, – pranešime spaudai teigia V.Drulienė.

---

 
Komentaras 
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vadovo pavaduotojas Žydrūnas Martinėnas:

- Nagrinėti, kaip prekybos tinklams, prekiaujantiems nereceptiniais vaistais, sekasi laikytis numatytų įstatymų, dar nespėjome. Mat praėjo dar visai nedaug laiko, kad būtų galima tinkamai reaguoti ir sudaryti patikrinimų kontrolės planą.
Tokie patikrinimai vykdomi iš anksto planuojant, o dabar dar neaišku, nei kokie, nei kiek iš viso ketina būti nereceptiniais vaistais prekiaujančių taškų. Visų pirma reikia įvertinti su tuo susijusius rizikos veiksnius.
Parduodamų vaistų sąrašas nėra didelis, o ir išleistas prekybos nereceptiniais vaistais įstatymas turi užtikrinti prekybos tvarką.
Žinoma, jei gautume skundų dėl prastai vykdomos prekybos, operatyviai įvertintume situaciją ir imtumėmės veiksmų, vyktume tikrinti, o dabar, mano žiniomis, nėra užfiksuota nė vieno atvejo, į kurį reikėtų reaguoti.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!