„Apklausa parodė, jog absoliučiai didžioji dalis šalies gyventojų namuose turi būtiniausių vaistų. Tai reiškia, jog poreikio, kad vaistais būtų prekiaujama ant kiekvieno kampo, tikrai nėra. Be to, atsižvelgiant į tai, kad vaistinių prieinamumas Lietuvoje vienas geriausių Europoje, siūlymas vaistais prekiauti ne vaistinėje yra ne kas kitas kaip skatinimas vaistus vartoti kuo daugiau, neatsakingai ir neracionaliai“, - teigia Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė.
 
Devyni iš dešimties (92 proc.) respondentų teigė turintys būtiniausių vaistų namuose: 63 proc. turi, 29 proc. turi kai kuriuos. Būtiniausių vaistų neturi tik 7 proc. Lietuvos gyventojų, 1 proc. atsakė to nežinantys.
Anot K.Nemaniūtės-Gagės, būtina suvokti, kad vaistus pirkti reikia atsakingai – todėl yra būtina vaistininko konsultacija. Tik keletas Europos šalių leidžia prekybą vaistais ne vaistinėse juos parduodant ne specialistui, kitur būtina, jog net mažmeninės prekybos vietoje vaistus parduotų vaistininkas.
 
„Tos šalys, kuriose vaistai parduodami ne vaistinėje, susiduria su didesniu apsinuodijimų vaistais skaičiumi, neracionaliu jų vartojimu, vaistalige ir kitais padariniais. Lenkijoje, Olandijoje svarstoma, kaip spręsti šias problemas, Švedijoje apsinuodijimų skaičius vaistais išaugo net 40 procentų, juos parduodant degalinėse, todėl paracetamolis buvo grąžintas atgal į vaistines. Kodėl mes nepasimokome iš kitų klaidų?“ - retoriškai klausia Lietuvos vaistinių asociacijos valdybos pirmininkė.
Reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas atliktas tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ 2018 metų gegužę.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!