Kaip karštą bulvę mėtomą portfelį pagavo teisininkė, Seimo narė bendrapartietė Rimantė Šalaševičiūtė. „Aš esu geras vykdytojas... Manau, kad tai naujas iššūkis; pradėdavau nuo nulio, bet sugebėdavau dirbti tuos darbus, kurie būdavo pavedami“, - drąsinasi naujoji prezidentės Dalios Grybauskaitės palaiminta ministrė.
Nors premjeras Algirdas Butkevičius gyrėsi rinkęsis iš penkių kandidatų, panašu, kad proceso scenarijus buvo nuolat kaitaliojamas, kol galų gale nuspręsta patikėti - kaip kortų žaidime - naujoko sėkme.
Premjeras čia pat užminė mįslę, sakydamas, kad „ji galės įgyvendinti ministro Vytenio Povilo Andriukaičio reformą, nes būtent tik stiprus žmogus gali įgyvendinti reformą“.
 
Iki šiol sveikatos politikai, ekspertai kalbėjo apie reformą kaip apie procesą. Vieno žmogaus dvejų metų darbą pavadinti reforma - per drąsu. Jei atvirai - naivu. Jeigu uoli Vykdytoja tai supras paraidžiui - gero nelauk. Tiesa, Konstitucinio Teismo teisėjai nueinančio ministro kadencijoje tapo pusiau gydytojais, jų priimti sprendimai atneš aiškumo ateities kartoms, tačiau tai dar ne pokytis, o tik taisyklių glūdinimas, kurias, beje, gyvenimas kartais ima ir sutvarko taip, kaip jam ir visuomenei tuo metu reikia.
 
Sistema liko suvelta, problemų - jūra. Realūs begalinių situacijų sveikatos srityje analizių ir visokių kitokių dokumentų rengimo, darbo grupių diskusijų, ataskaitų bei siūlymų darbai buvo žadami rudenį, tačiau pokyčių autorius pakėlė sparnus į Europos Komisiją, kaip sakė jo bendrapartietis medikas Juozas Olekas: „Dirbti sutelktai Europai.“ Jeigu jis būtų palikęs suvienytą, o ne susiskaldžiusią medikų bendruomenę, galime tikėtis, kad pilotinė programa bent iš dalies Lietuvoje pavyko. Dabar nurašysime laiko stokai.
 
Kaip ir pažadus sustabdyti emigraciją, padidinti medikams atlyginimus, galų gale, visus vaikus privalomai paskiepyti.
Neveikia įstaigų ir paslaugų klasterių sistema? Taigi tais pačiais nuzulintais takais bei keleliais, kai sunkiausi pacientai buvo vežami į pagrindines ligonines, keliaujama ir dabar. Su nusistovėjusia tvarka, savitarpio pagalba, kartais šiek tiek iškreiptais ryšiais. Bet veikia. Kai tik buvo surastas skambus pavadinimas ir bandoma jėga kelioms ligoninėms sureguliuoti pacientų kelius. Todėl klasterių sistema kažkodėl ėmė dvokti korupcija. Užtenka Klaipėdos, kuriai buldozeriu iki vakar, trečiadienio, grasinta užlyginti neurochirurgiją kartu su visais aukščiausios klasės specialistais. Arba Vilniaus - kur Santariškėse atidarius naują brangų skyrių, dviejose didžiausiose ligoninėse neurochirurgai draugiškai (?) dalinsis pacientus ir sveikatos draudimo pinigus. Tai ar neurochirurgų per daug, ar planuotojų galvose vien gobšumas, susimaišęs su vadybiniu neišmanymu?  
Negerai, kai valstybę valdo virėja, bet ir genijaus minčių vingiai be realios kasdienės vadybos naudos mažai teatneša.
 
Tai anksčiau apie gerą specialistą, kur jis bedirbtų, sakydavo - tokio visi laukia išskėstomis rankomis. Sveikatos apsaugos sistemoje - tai neigiamas personažas, „chaltūrų“ mėgėjas, sugebantis per kelias vietas gastroliuodamas uždirbti daugiau už patį ministrą. Zuiki, žinok savo vietą! Vis dėlto teisybė yra. Europos komisaro algos neperspjaus nė vienas šių dienų eskulapas.
 
Kas ginčysis? Vagis turi būti pagautas už rankos, nuteistas ir nubaustas. Kol kas žinau tik vieną atvejį - buvusį sveikatos apsaugos viceministrą, kuriam teko visus šiuos etapus praeiti. Ne todėl, kad korupcijos nėra. Ji neišvengiama kaip kriminalas ar prostitucija. Mūsų teismų sistema - tarsi Pasvalio smegduobės, kuriose prasmenga bylos, tiesa, išskyrus jose minimus veikėjus. Nuo 2009 teismuose murkdosi Valstybinės ligonių kasos vadovas Algis Sasnauskas. Gegužės pabaigoje Prokuratūra Vilniaus apygardos teismo prašė jį pripažinti kaltu dėl piktnaudžiavimo, siekiant asmeninės naudos ir skirti jam dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant tam pačiam laiku. Geras reikalingų žmonių draugas - štai ir visas CV. „Ten kainos dėl saldainių - ten su PVM ar be PVM?“ - citavo prokuroras kaltinamųjų pokalbį, kuris dar nesusipykusiam su protu aiškus kaip du kart du... A.Sasnauskas iki šiol eina VLK vadovo pareigas ir kaltinimus atmeta. O eiliniai gydytojai ant durų spaudžia lipdukus su šypsenėlėmis, girdi, aš šventas, mane pamatęs sakyk ačiū, nes būtent tą lipduką užsiklijavęs rodau - kyšių neimu... Tiesa, nemažai įstaigų tai atsisakė daryti dėl to, kad jie žeminantys. Tiek pacientus, tiek nebūtais dalykais kaltinamus gydytojus.
 
Dvigubi standartai tapo tokie įprasti kaip pati korupcijos sąvoka, kuri iš esmės labai aiški - piktnaudžiavimą patikėta galia, siekiant asmeninės naudos. Skirstyti gydymo įstaigas, specialistus medikus, pacientų, vadovų ir visokias kitokias organizacijas pagal lojalumą, priklausomybę steigėjui - tai dar ne korupcija. Tačiau neblogas dirvonas, kuriame kokią sėklą pasodinsi, tokia ir išaugs.
 
Premjeras Algirdas Butkevičius pagaliau pamatė, kad sveikatos sistemai verkiant reikia vadybininko. Gerai, kad naujoji sveikatos apsaugos ministrė turi dar ir teisininkės diplomą. Reiškia, žmogus paruoštas ieškoti kompromiso, be to, aiškiai ir visoms pusėms suprantamai pagrįsti sprendimus. Vytenis Povilas Andriukaitis tikrai daug dirbo ir kalbėjo apie pertvarkas, daugelis jo idėjų buvo patrauklios. Matėsi, kad žmogus išmano sveikatos pasaulį, todėl pradžioje turėjo ypatingą palaikymą. Jį išbarstė naiviai tikėdamas, kad išklausę gražių kalbų visi puls prie didingų darbų. Jei to nebuvo - įsižeisdavo. Pati elementariausia vadybos taisyklė - patikėti užduotį tam valdininkui, kuris geriausiai su ja susidoros, - neveikė. Turėdama patį darbščiausią ir aktyviausią ministrą, SAM nuo pat Prezidentės, Seimo iki apačių imta kaltinti... neveiklumu, konkrečių rezultatų stygiumi.
Beje, Rimantė Šalaševičiūtė - pirmoji moteris, tapusi sveikatos apsaugos ministre. Įsibėgėjimui laiko nėra, todėl jau pati pradžia, komandos formavimas parodys, ką ir kiek ji tikisi nuveikti.