Popierizmas – tik „ledkalnioׅ“ viršūnė
Po kone vienuolika metų trukusių studijų pradėję dirbti jaunieji medikai greitai įsitikina, kad administracinis ir biurokratinis darbas suryja didžiąją laiko dalį. Apskaičiuota, kad valanda kontaktinio darbo su pacientu būna „apdovanota“ dviem valandomis darbo prie popierių.
 

„Dabartinė sistema iš mūsų prašo teisingai užpildyti statistinę formą, vietoj to, kad kurtume maksimalią naudą pacientui,“ – sako Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas, skubiosios medicinos rezidentas Martynas Gedminas.

 
Jam antrina ir VU genetikos rezidentas Karolis Šablauskas: „Didžiulė administracinė našta ir darbas, kurio prasmę sunku įžvelgti, yra turbūt pagrindinis nepasitenkinimą keliantis veiksnys“.
Štai intensyviosios terapijos gydytojas Aurimas Pečkauskas kiekvienos pamainos metu gydantis šešis pacientus, turi išrašyti po keturis tyrimų lapelius. Jis suskaičiavo, kad per septynias darbo dienas tris su puse valandos skiria tik tyrimų lapeliams išrašyti. „Tai vertės nekuriantis procesas. Tai tik ledkalnio viršūnė“, – tęsia A.Pečkauskas.
 
Kas lieka pacientui?
Sistemos neefektyvumą rodo ne tik pertekliniai tyrimai, pacientų siuntinėjimai pas nebūtinai reikalingus specialistus, bet ir dabartinis ligoninių tinklas.
 

„Žinome, jog yra gydymo įstaigų, kur didžioji dalis lėšų skiriama atlyginimams. O kas lieka pacientui? Tikrai negalima linksniuoti vien tik gydymo įstaigų vadovų. Kiekvienas sistemos elementas, įskaitant ir teisinį reglamentavimą, turi būti peržiūrėtas, kad galėtume teikti savalaikes, efektyvias, pacientui saugias paslaugas,“ – įsitikinęs intensyviosios terapijos gydytojas Aurimas Pečkauskas.

 
Du vežimo vadeliotojai
Šiuolaikiniams gydytojams pradėjo rūpėti ne tik paciento savijauta, bet ir sveikatos vadyba. Neseniai Europos jaunųjų gydytojų asociacija, ieškodama priežasčių, kodėl vis dėlto jauni medikai emigruoja iš šalies, konstatavo, kad pagrindinė priežastis – ne finansai ar edukacija, bet darbo aplinka ir savijauta. O sistemos neefektyvumas kelią pacientų nepasitenkinimą medikų darbu. Kaip niekada daug skandalų, kurie viešoje erdvėje virsta amžinu daktarų kalimu prie kryžiaus.
 
Kas turėtų įpūsti deguonies į užsistovėjusią balą? Medicininį išsilavinimą turintys lyderiai ar vadybos studijas baigę specialistai? Atsakymą sunku rasti, tačiau aišku viena: ir medicinos, ir vadybos žinios yra tas puikus vadeliotojų duetas, kuris pajudintų sveikatos politikos vežimo ratus.
 
Pasitikima LEAN 
Jaunieji medikai pasiryžę gydyti sveikatos apsaugą. Daug tikimasi iš pažangių ir jau pasiteisinusių metodikų. Iš daugelio vadybos sistemų šiuo metu labiausiai pasitikima LEAN. Ši sistema pradėta taikyti „Toyota“ gamykloje Japonijoje po Antrojo pasaulinio karo. Dabar daugelis geriausių pasaulio kompanijų pagal ją daug metų kuria ir tobulina vadybą. Ši sistema sėkmingai pritaikoma ir kituose sektoriuose, tad sveikatos apsaugos sistema – nebūtų jokia išimtis. Tikimasi, kad sutvarkius vadybą pagal LEAN metodiką ženklų pagerėjimą pajus ir gydytojai, ir pacientai.
 
LEAN esmė: nuolatinis tobulėjimas ir nereikalingų veiklų (nuostolių) šalinimas. Sistema skatina panaudoti darbuotojų idėjas bei potencialą, o ne papildomus finansus ar inventorių. Tai tarsi statytume namą, kur itin svarbu tvirti pamatai, kolonos, stogas ir žmogus. Joks darbuotojas nelieka nuošalyje: jis ne tik įtraukiamas į nuolatinį procesų tobulinimą, bet ir pats turi nuolat tobulėti. „Tik valytoja, o ne generalinis direktorius, žino, kaip geriausiai išvalyti grindis, todėl norint efektyvinti kurios nors srities darbą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į tos grandies darbuotojo poreikius ir idėjas. Tik įtraukiant bendruomenę į procesų optimizavimą, o ne „nuleidžiant“ reikalavimus iš administracijos galima sukurti tvarų pokytį gydymo įstaigose ir sveikatos sistemoje“, – sako Fizinės medicinos ir reabilitacijos rezidentė (LSMU) Greta Jurėnaitė.
 
Sveikti reikia kartu
Atrodytų, viskas elementaru, kodėl tai iki šiol neveikia Lietuvoje? „Kad mūsų sveikatos apsaugos sistema būtų gydoma taikant modernios, efektyvios vadybos principus, reikia politinio sprendimo, vietinės lyderystės ir medikų bendruomenės – nuo vadovų iki eilinių darbuotojų – įsitraukimo“, – mano M.Gedminas.  
 
Jaunimas ypač akcentuoja tai, kad pokyčių nepadarysi be įstaigos administracijos, vadovų iniciatyvos. „Net jei darbuotojai bus pasiryžę gerinti darbo sąlygas ir aktyviai dalyvauti pokyčiuose, be vadovų pritarimo tai bus neįmanoma. Sveikatos sistema – didelis vientisas organizmas, tam, kad jis veiktų turi nestrigti nė viena ląstelė. Todėl norint pagydyti sveikatos sistemą, pokyčiai turi prasidėti visose šalies ligoninėse“, – sako G.Jurėnaitė.
M.Gedminas įsitikinęs, kad kokybę itin gerintų rodiklių matavimas. Rezultatai kurtų vertę gydytojui, slaugytojui ir pacientui. „Bėda ta, kad šiuo metu Lietuvoje labai nedaug matuojame rodiklių“, – apgailestauja jaunųjų medikų lyderis.

---

Komentaras
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Šarūnas Narbutas: 

- Paciento saugumas ir kokybiška paslauga – pirmas atskaitos taškas mintims apie vadybą toliau. Paslauga – tai nėra vizitas pas gydytoją. Turi būti kokybiška paciento konsultacija tarpdisciplininėje komandoje. Tai yra kokybė Vakarų Europos kontekste. Gerai, kad apie tai jau buvo kalbama, ne tik apie finansus.
Pacientai ne visus naujosios vadybos principus suprastų ir ne visų naudą matytų. Bet mes norėtume galimybės palyginti, kaip atrodo Lietuvoje veikiančios gydymo įstaigos pagal tą patį rodiklį. Tarkim, kokio ilgio eilės, kiek apkrauti brangūs medicinos prietaisai, kokia yra e.sveikatos naudojamumo dalis, kiek korupcijos apraiškų užfiksuota. Kol kas Lietuvoje objektyvių rodiklių nematome ir dialogas dar nevyksta.
 

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!