- Specifinis skonis gali apriboti meniu iš rabarbarų. Kaip gaminant desertą, galima natūraliais produktais sušvelninti rabarbaro rūgštumą?
- Dėl specifinio skonio dažniausiai pramoniniu būdu gaminami padažai ar džemai su rabarbarai. Tačiau juose daug pridėtinio cukraus. Neretai cukrus yra pagrindinis rūgštaus skonio slopintojas ir tai vertinčiau blogai. Paprastai, jei nemėgstate rabarbarų rūgštumo, nepatarčiau slopinti jų skonio cukrumi. Tokiu atveju geriau jų visai nevartoti.
Kita vertus, jei į šventinius ryto pusryčius įtrauksite desertą su rabarbarais, bent jau gausite maistinių skaidulų, o tai tikrai nėra blogai. Juk kartais ir cukrumi pagardintu maistu pasilepinti galima. Todėl, jei mėgstate džemą ir nusprendėte jį praturtinti rabarbarais, tai nebus didelė blogybė. Apskritai, dėl rūgštaus skonio jie yra puikūs uogienių, pyragų ir kitų desertų ingredientas.
 
- Turbūt pats populiariausias receptas iš rabarbarų – pyragas. Bet ar desertai vienintelė rabarbarų panaudojimo galimybė?
- Pats tikrai nepavadinčiau savęs rabarbarų fanu. Taip visų pirma yra dėl to, kad jų vartojimo laikas yra ribotas. Be to, nuo liepos rabarbaruose ima kauptis kenksmingi mūsų organizmui oksalatai. Tad prieš įtraukdami į mitybos racioną rabarbarus, atkreipkite dėmesį į sezoniškumą.
Dėl specifinio skonio, patarčiau išmėginti salotas pagardintas rabarbarais. Neretai salotose mums norisi papildomo rūgštumo, o būtent rabarbaras gali jo suteikti natūraliai. Tereikia šviežių pomidorų, agurkų, vieno ar dviejų rabarbaro lapkočių, viską saikingai apšlakstyti alyvuogių aliejumi ir pagardinti pipirais.
 
- Kaip išsirinkti tinkamai prinokusį rabarbarą?
- Svarbiausia yra juos rinktis būtent šiuo metu, mat nuo liepos juose bus daugiau oksolato rūgšties, kuri ypač pavojinga žmonėms segantiems podagra, inkstų ligomis, inkstų akmenlige. Jei esate linkęs į inkstų akmenligę, geriausia būtų visiškai vengti rabarbarų mitybos racione.
 
- Kokių maistinių savybių turi šis augalas?
- Daug kas teigia, kad rabarbaras yra vertingas produktas, bet taip tikrai nėra. Žinoma, faktas, kad šimte gramų virtų rabarbarų yra apie dvidešimt šešis procentus vitamino K1 dienos normos. Be to, rabarbaras tikrai yra geras skaidulų šaltinis. Kalbant apie kitas maistines medžiagas: kalcį, folatus, vitaminą C, kalį, rabarbarų negalėčiau pavadinti turtingu šių medžiagų. Beje, oksalo rūgštis „suriša“ kalcį, paversdama ji kalcio oksalatu. Todėl, jeigu rabarbarus ketinate vartoti dėl maistinių skaidulų – puiku. Juk, kaip ir kitas daržoves, rabarbarą galima vadinti „organizmo šluota“ dėl jame esančių skaidulų gausos. Tačiau, jeigu renkatės valgyti rabarbarus dėl, pavyzdžiui, folatų, išeis tiesiog rūgšti nesąmonė. Taigi sakyčiau, kad rabarbarai yra puikus antioksidantų, vitamino K ir skaidulų šaltinis, tačiau mokslu įrodytų naudų turi nedaug ir jos ganėtinai mažos.

- Ar galima valgyti rabarbarus termiškai neapdorotus? Nebus pernelyg sunkiai virškinama?
- Jei valgysite nedaug, galima. Kaip ir minėjau tai puikus maistinių skaidulų šaltinis. Taip pat termiškai neapdorotas rabarbaras išlaikys daugiau vitamino C. Apskritai, gaminant rabarbarus, kai kurie antioksidantai, kurie yra jautrūs kaitinimui, dingsta. Žinoma, ne visiškai, bet jų kiekis gali reikšmingai sumažėti. Tačiau, termiškai apdoroję rabarbarus sumažiname oksalato rūgšties koncentraciją, tad, nors ir norėtųsi vitamino C gauti daugiau, bet svarbiau yra išvengti žalingų medžiagų.

---

 
Verta žinoti
Rabarbaras yra daugiametis augalas, kuris vienoje vietoje gali augti net dešimt metų ar daugiau. Geriausiai rabarbaras veši 6-7 metais. Rabarbarai dauginami sėklomis, tačiau greičiau derėti pradės, jei bus auginami iš šakniastiebio dalies, kurią reikia sodinti balandžio pabaigoje arba rugpjūčio viduryje. Be to, sakoma, kad iš šakniastiebio išauga kokybiškesnis derlius. Auginant rabarbarus svarbu kruopščiai ravėti piktžoles, retinti. Taip pat svarbu palaikyti tinkamą drėgmę, nes kitaip rabarbarai gali apkarsti. Rabarbarų derlius paprastai nuimamas iki birželio pabaigos ar liepos pradžios. Rabarbarai neturi daug vitaminų, tačiau turi nemažai mineralinių medžiagų - kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies, natrio.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!