Kaip aiškina dirbtinis intelektas Chat GPT, įtrauki verslo aplinka – organizacijos kultūra, politika ir praktika, kurios užtikrina, kad visi darbuotojai, nepaisant jų kilmės, lyties, amžiaus, gebėjimų, religijos, seksualinės orientacijos ar kitų individualių ypatumų, galėtų saugiai, oriai ir prasmingai dalyvauti organizacijos veikloje. Be to, įtrauki aplinka skatina aktyvų visų darbuotojų įsitraukimą, leidžia jiems išreikšti save, būti išgirstiems, dalyvauti priimant sprendimus ir augti profesiškai. Nors Lietuvoje jau esama įtraukios verslo aplinkos apraiškų, žmonių su negalia atstovai tvirtina: kol kas tai – tik skambūs žodžiai.
Viršų ima privatus verslas
Įtrauktis – veiksmai ir sąlygos, leidžiančios skirtingiems žmonėms jaustis visateisiais organizacijos nariais. Organizacija gali turėti įvairią komandą, bet jei dalis darbuotojų nejaučia, kad jų nuomonė svarbi, kad jie gali būti savimi, arba bijo kalbėti, tai nėra laikoma įtraukia aplinka. Bene ryškiausiai tai pajunta žmonės su negalia.
Įtraukios verslo aplinkos pavyzdžiu iš Lietuvos, vertinant viešinamą informaciją apie įmonių iniciatyvas, vertybes ir veiksmus, tituluoti „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG Group).
Kaip skelbia įmonė, jie diegia žmonių su negalia įdarbinimo iniciatyvas, naudoja universalų dizainą stotyse ir darbo vietose, kad tai būtų prieinama visiems. Taip pat remia moterų įdarbinimą ir paaukštinimą inžinerinėse bei techninėse pozicijose. Taiko lygių galimybių užtikrinimo strategiją.
„Lietuvos geležinkeliai“ rodo, kad įtraukumas svarbus ne tik biurų darbuotojams, bet ir techniniam personalui, kuris dažnai būna pamirštamas šiame diskurse.
Pasak Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovės Simonos Kunigonytės, žmonės su negalia darbo nesibaido, tad visi darbdavių pasiūlymai yra vertingi. Gerąjį pavyzdį, anot jos, rodo privataus kapitalo bendrovės.
.jpg)
„Nors, kaip manoma, valstybinis sektorius turėtų būti pavyzdys privačiam verslui – užkrėsti geruoju pavyzdžiu, yra atvirkščiai: pastarajam privatus sektorius šluosto nosį“, – pastebi Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.
UAB „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė sako, jog negalią turinčių asmenų integracija turi gilias tradicijas „Rimi“ padaliniuose bei prekybos centruose. Čia darbo vietos negalią turintiems asmenis siūlomos dar nuo 2007 m.
„Mintis įdarbinti negalią turinčius asmenis kilo dėl to, jog aplinkoje matydavau, kad tokie žmonės lieka tarsi užribyje. Norėjosi juos traukti į šviesą ir sudaryti visas įmanomas sąlygas socializuotis, dirbti, suteikti galimybę siekti karjeros, tobulėti. Norėdami tai įgyvendinti kreipėmės į NVO ir bandėme statyti tiltą tarp darbo rinkos ir negalią turinčių žmonių, nes jiems taip pat buvo kiek nedrąsu“, – sako UAB „Rimi Lietuva“ personalo vadovė Vaida Kaikarienė.
Įtraukios verslo aplinkos požymiai
Jei verslo atstovai save laiko įtraukios verslo aplinkos šalininkais, verta pasitikrinti, ar atitinka tokios aplinkos standartus, tai yra kuria lygias galimybes visiems darbuotojams: priėmimas, vertinimas, skatinimas ir atlyginimas nepriklauso nuo asmeninių savybių, o nuo darbo rezultatų, naudojamos objektyvios atrankos ir vertinimo procedūros. Kuriama atvira, pagarbi komunikacija: įmonės kultūroje skatinamas atvirumas, konstruktyvus grįžtamasis ryšys ir pagarbus nuomonių išklausymas, vengiama mikroagresijų ir šališko elgesio.
Tai atsispindi ir vadovo elgesyje – vadovai ne tik deklaruoja įtraukties svarbą, bet ir realiai kuria atvirą, saugią darbo aplinką, apmąsto savo šališkumą ir priima sprendimus sąmoningai.
Įmonėje gajus skirtingų poreikių pripažinimas ir pritaikymas: lankstus darbo grafikas, fizinės prieigos galimybės, emocinės sveikatos palaikymas. Pvz., galimybė dirbti nuotoliniu būdu šeimą auginančioms mamoms, ramios darbo zonos intravertams ar žmonėms su sensoriniais sutrikimais.
Tai pat įmonė aktyviai skatina kultūrinį, kartų ar kitą dialogą: organizuoja edukacijas, minėjimus, bendras iniciatyvas.
Įtrauki aplinka svarbi pačiam verslui
Be abejonės, įtraukios aplinkos naudą jaučia ne tik darbuotojai, kuriems kuriamos papildomos sąlygos veikti, tačiau ir pati organizacija.
Tokia organizacijos kultūra pagerina darbuotojų gerovę ir lojalumą. Kai darbuotojai jaučiasi priimami ir saugūs, didėja jų pasitenkinimas darbu, o stresas ir nuovargis mažėja. Pastarieji darbuotojai tampa lojalesni, mažėja jų kaita, kas taupo įmonės išteklius.
Įtrauki verslo aplinka taip pat didina kūrybiškumą ir inovacijas. Skirtingos patirtys ir požiūriai leidžia komandoms kurti naujas idėjas, spręsti problemas iš įvairių perspektyvų.
Pagerina įmonės reputaciją. Mat įmonės, kurios deklaruoja ir realiai taiko įtrauktį, tampa patrauklesnės klientams, partneriams ir darbuotojams. Socialinės vertybės ypač svarbios jaunajai kartai.
Įtrauktis atliepia ir teisinę bei socialinę atsakomybę. Daugelis šalių įstatymiškai reguliuoja diskriminacijos draudimą. O įtrauki verslo aplinka padeda išvengti teisinės rizikos ir atitikti socialinės atsakomybės principus.
Pradėti nuo vadovų švietimo
Sąmoningumas prasideda nuo vadovybės. Vadovai turi suprasti, kaip jų veiksmai formuoja organizacijos mikroklimatą. Vertinkite ir koreguokite personalo politiką. Darbdaviams verta užduoti klausimą: ar darbuotojai žino, kaip pranešti apie diskriminaciją? Ar jie tuo pasitiki?
Skatinkite darbuotojus kalbėti – kurti erdvę, kurioje visi gali saugiai išsakyti nuomonę: tam padėti gali apklausos, vadinamasis „anoniminis paštas“.
Kurkite įtrauktį ne tik deklaratyviai, tačiau tai įrodykite ir konkrečiais veiksmais. Pavyzdžiui, švenčių metu skirtingų kultūrų atstovų įtraukimas stiprina bendruomeniškumą.
Įtrauki verslo aplinka nėra vien tik „graži idėja“ ar „nauja mada“. Tai – strateginis pranašumas, leidžiantis organizacijai augti tvariai, būti atsparesnei išoriniams pokyčiams ir svarbiausia – kurti žmonišką, prasmingą ir sąžiningą darbo aplinką.
Kiekvienas darbuotojas nori būti ne tik matomas, bet ir priimtas toks, koks yra. Įtrauki verslo aplinka užtikrina, kad šis siekis taptų realybe, o ne liktų tik tuščiais pažadais.
Komentaras
.jpg)
Kol kas tik žodžiai
„Tai – tik skambūs žodžiai“, – apie valstybės siekį žmones su negalia įtraukti į socialinį gyvenimą sako Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas.
„Visi darbai, kurie vyksta žmonių su negalia labui, – kaip po tiltu. Pikčiausia tai, jog žmonės su negalia, patekę į valdžią, neva ką nors nuveiks mūsų labui. Bet jie net su mumis niekada nekontaktavo, o tik savo darbelius dirbo. Kai su jais susiduri, jie kaip iš medžio iškritę, nežino, kokiomis realijomis mes gyvename“, – nuoskaudą dėl nesikeičiančios situacijos lieja Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkas Ignas Mačiukas. Jis įsitikinęs, kad žmonės su negalia deramo dėmesio vis dar nesulaukia.
„Su tokiais darbais ir veiklomis, vadinamomis reorganizacijomis, esame maustomi. Neva su neįgaliųjų organizacijomis kas nors derinama, o iš tiesų – nieko. Mes terašome ir siuntinėjame raštus, priešinamės, nesutinkame, bet valdžios vykdoma veikla toliau eina kaip buldozeris, teigiant, kad su mumis viskas derinama. Derinama, tačiau, kai mes nesutinkame, paminėti pamirštama“, – apie realijas atvirai kalba I.Mačiukaitis.
.jpg)
Projektas „Nepasiduodantys negaliai“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 9 tūkst. eurų
Partneriai:
.jpg)
.jpg)
.JPG "„Gyvename sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, todėl visi turime susitelkti į mūsų piliečių gerovę – tiek sveikatos srityje, tiek kitose. Tikimės, kad priimami sprendimai bus orientuoti būtent į tai“, - sako medicinos ir chirurgijos centrus „Northway“ į priekį vedanti generalinė direktorė Diana Bumelytė.")
Komentuoti: