Girdi tik blogas istorijas

„Kai moterys pradeda domėtis kitų mamų žindymo patirtimis, dažniau išgirsta skausmingų nei sėkmės istorijų. Ir čia problema – vienai blogai istorijai atsverti paprastai reikia dešimties gerų“, – pastebi B.Jarašūnė.
 

Pasak Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultantų asociacijos pirmininkės Barboros Jarašūnės, tokia disproporcija turi priežastis: „Moterys, kurioms žindymas vyko sklandžiai, rečiau pasakoja savo istorijas – greičiausiai joms tai atrodo savaime suprantama. O tos, kurioms nepavyko pasiekti žindymo tikslų, neretai su nėščiosiomis, neseniai kūdikių susilaukusiomis moterimis dalijasi skausmingomis patirtimis. Taip susidaro įspūdis, kad žindyti – beveik neįmanoma.“

 
Stokoja patirties
 
Baimę, pasak B.Jarašūnės, stiprina ir tai, kad šiuolaikinės moterys vis dar retai mato realų žindymo procesą. „Baimė kyla tada, kai neturime žinių ir patirties. Kai pirmą kartą sėdame prie automobilio vairo, sunku įsivaizduoti, kaip gebėsime vairuoti. Taip pat ir su žindymu, – lygina gydytoja. – Dabar gyvename fiziškai atsiskyrę vieni nuo kitų. Kursuose klausiu moterų, kurios laukiasi pirmojo kūdikio: kiek iš jūsų yra mačiusios, kaip žindomas kūdikis? Dažniausiai ranką pakelia vos viena ar dvi.“
 
Kad patirtis yra esminė, patvirtina ir moksliniai stebėjimai gyvūnų pasaulyje. „Aprašyta istorijų apie orangutangų, gorilų ir kitų žmogbeždžionių pateles. Jei jos užauga nelaisvėje ir niekada nėra mačiusios, kaip kitos patelės žindo jauniklius, dažnai to nepajėgia padaryti pačios, – pasakoja žindymo specialistė. – Tačiau jei prie zoologijos sodo gardo atėjusios moterys ar prižiūrėtojos kantriai rodydavo, kaip žindo kūdikius, beždžionėms daug dažniau pasisekdavo išmokti žindyti! O kai tokia patelė sėkmingai pradėdavo žindyti, kitoms grupės narėms nebekildavo tokių problemų – jos jau matė, kaip tai daroma.“
 
Taigi, žindymas, anot B.Jarašūnės, nėra visiškai įgimtas, instinktyvus veiksmas kaip kvėpavimas, rijimas ar vaikščiojimas. „Tai iš dalies išmokstamas veiksmas. Kuo mažiau esame matę, kuo mažiau esame atsidūrę natūralioje aplinkoje, tuo didesnė tikimybė, kad moteriai gali nepavykti, – pabrėžia medikė, ragindama būsimas mamas nebijoti mokytis. – Aplankykite draugę, kuri žindo. Tiesiog stebėkite, kalbėkitės, dalinkitės natūralia patirtimi.“
 
Dar nepriimtina kultūriškai
 
Patirties stoka tiesiogiai susijusi su kultūrinėmis nuostatomis. Žindymo ekspertės teigimu, moterys žindančias mamas retai mato todėl, kad visuomenėje kūdikio maitinimas krūtimi vis dar traktuojamas kaip pernelyg intymus, viešai erdvei netinkamas aktas.
 
Tai liudija ir viešosiose erdvėse siunčiamos prieštaringos žinutės. „Kol prekybos centruose ar oro uostuose kūdikių maitinimo kambarių ženkluose vaizduojamas buteliukas, tol siunčiame žinutę, kad žindymas nėra norma, – atkreipia dėmesį specialistė. – Mes suprantame, kad siekiama parodyti universalų ženklą, bet iš tikrųjų jis rodo, kad žindymas nėra natūralu.“
 
B.Jarašūnė įsitikinusi, kad būtini kultūriniai pokyčiai: „Kuo daugiau rodysime žindymą kaip biologiškai natūraliausią kūdikio maitinimo būdą, tuo greičiau visuomenė jį priims. Juk mes esame žinduoliai – mūsų kūdikiai auga maitinami motinos pienu. Niekas nieko geresnio dar nesugalvojo ir nesugalvos.“
 
Moterų susipriešinimas
 
Kultūrines nuostatas dar labiau komplikuoja moterų tarpusavio kritika. „Vienos moterys kritikuojamos, kad nemaitina krūtimi, kitos – kad maitina per ilgai. Itin ryškus susipriešinimas, kuris neduoda jokios naudos motinystės procesui, pasitikėjimui savimi“, – pastebi B.Jarašūnė.
 
Kaip aiškina medikė, jautriausiai reaguoja tos moterys, kurioms nepavyko pasiekti savo žindymo tikslų: „Dažniausiai tai moterys, kurios ypač stengėsi, bet dėl įvairių priežasčių negalėjo žindyti tiek, kiek norėjo. Joms lieka skausmas, nusivylimas, kartais – kaltės jausmas.“
 
Galbūt moterys sau per griežtos? „Dažnai moterys pasakoja: „Man pavyko žindyti tik tris mėnesius, dar keturis naudojau pientraukį“. Jos jaučiasi taip, tarsi joms nepavyko, nors iš tiesų padarė didžiulį darbą, – dalinasi B.Jarašūnė. – Svarbu suprasti, kad kiekvienas motinos pieno lašas yra kaip gyvas audinys, kaip kraujas. Mes negalime pagaminti dirbtinio kraujo, lygiai taip pat negalime sukurti identiško pieno pakaitalo. Todėl kiekvienas lašas, kurį mama gali duoti kūdikiui, yra vertingas. Net jei tai tik kelios savaitės ar mėnesiai.“
 
Maitinti gali beveik visos
 
Priešingai nei skelbia vyraujantys mitai, fiziškai žindyti gali absoliuti moterų dauguma. „Sunku tiksliai įvertinti, kiek moterų iš tiesų negali žindyti dėl fiziologinių ar anatominių priežasčių. Senesnėje literatūroje minimi vos keli procentai“, – teigia B Jarašūnė. Dažniausiai žindymas, anot mitybos konsultantės, nepavyksta ne dėl fizinių kliūčių, bet stokojant žinių, palaikymo ir tinkamos pagalbos.
 
„Tiesa, moterų – būsimų mamų – sveikata sudėtingėja. Daugėja pagalbinio apvaisinimo atvejų, vyresnio amžiaus gimdyvių, moterų su gestaciniu diabetu, nutukimu. Daugėja cezario pjūvio operacijų, – realias problemas vardina gydytoja. – Visi šie veiksniai gali apsunkinti žindymo pradžią. Bet tai nereiškia, kad neįmanoma – tiesiog gali prireikti daugiau pagalbos, palaikymo, kantrybės.“

---

 
Atmintinė: pagrindinės klaidos
 
Čiulptukas
Pirmosiomis savaitėmis čiulptukas gali atrodyti kaip išsigelbėjimas. Bet kai alkanas vaikas vietoje krūties gauna čiulptuką ir nurimsta, mamos organizmas nesulaukia signalo gaminti pieną. Kuo dažniau kūdikis žinda, tuo daugiau pieno gaminasi. Praleisdamos šiuos maitinimus, moterys netyčia mažina pieno gamybą, o kūdikis gali negauti pakankamo pieno kiekio.
 
Laiko rėmai
Vis dar populiarus mitas, kad vaikas turi valgyti kas tris valandas ir ne dažniau ar rečiau. Naujagimis gali norėti žįsti ir kas pusvalandį – tai visiškai normalu. Vaikai negimsta su rašytinėmis instrukcijomis. Jie rodo ženklus, o mes turime išmokti juos atpažinti. Rekomenduojama kūdikį maitinti pagal jo poreikį.
 
Netinkama technika
Svarbu užtikrinti optimalią vaiko padėtį, komfortišką mamos poziciją ir tinkamą krūties apžiojimą. Prisiminkite – vaikas žinda krūtį, o ne čiulpia spenelio galiuką. Jei mama įsitempusi, skauda nugarą ar rankas, žindymas gali tapti tikra kančia.
 
Nuolatinis registravimas
Retai sutinku mamą, kuri neregistruotų kiekvieno maitinimo, tuštinimosi ir miego. Fiksuoti reikia tik tada, kai yra problemų – neauga svoris ar kyla kitų sunkumų. Kitu atveju tai gali didinti motinos, taigi ir vaiko, stresą.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!