Artėja vienos vertingiausių pavasario daržovių – smidrų (šparagų) – sezonas. Ši egzotiška daržovė vadinama aristokratų delikatesu, tačiau maistingųjų smidrų iki soties gali skanauti kiekvienas mūsų.
Vertingi ir nekaloringi
Smidrai tampa madinga daržovė ir tokia mada naudinga vartotojams, nes ši daržovė turi daug vertingų medžiagų. Be to, smidrai nekaloringi. Kadangi smidrai sezoniški – juos galima vartoti tik iki birželio pabaigos, reikia suskubti jų prisiragauti lyg valios.
Smidrų galime įsigyti prekybos centruose ir patys prisiauginti soduose. Lietuvos augintojai populiarina šią daržovę, rengia Smidrų festivalį, tad valgytojų ratas plečiasi.
Norint išsaugoti kuo daugiau naudingų medžiagų, smidrus rekomenduojama kuo mažiau apdoroti. Be to, per ilgai gaminant, smidrai netenka traškumo. Šią malonią skoninę savybę, taip pat ir spalvą padeda išlaikyti viena paprasta gudrybė – apvirtus smidrus reikia aplieti šaltu vandeniu.
Smidrai tinka salotoms, sriuboms, įvairiausiems troškiniams, apkepams, garnyrams ir kitokiems patiekalams gaminti. Šių daržovių galima prisiruošti ir žiemai. Jas galima valgyti ir žalias.
Persivalgyti neįmanoma
Mitybos specialistai sutartinai rekomenduoja populiarėjančius smidrus įtraukti į valgiaraštį. Pasak
sveikos mitybos specialistės, tinklaraščio sulieknek.lt autorės Vaidos Kurpienės, 100 gramų smidrų turi net 12 proc. reikiamos paros normos geležies, 12 proc. – vario, net 52 proc. – vitamino K, 15 proc. – vitamino A ir dar daugybę kitų vertingų medžiagų. O šimte gramų kalorijų viso labo tik 20 kcal. Taigi smidrai – puikus pasirinkimas tiems, kurie nori išsaugoti liekną figūrą.
„Svarbu tai, kad šparagai turi daug glutationo – priešvėžinės medžiagos bei rutino, stiprinančio imunitetą, apsaugančio ir stiprinančio kapiliarus ir didesnes kraujagysles, rutinas ypač gerai veikia kartu su vitaminu C“, – smidrus gyrė V.Kurpienė.
Mitybos specialistė pridūrė, kad šparagai, kaip ir kitos daržovės, turi tirpių ir netirpių maistinių skaidulų, kurios suteikia sotumą, gerina žarnyno veiklą, skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir mažina cholesterolį. Anot V.Kurpienės, šią daržovę turėtų nedvejodami rinktis žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, taip pat ir sportininkai.
„Japonijos Chiba universiteto mokslininkai nustatė, kad šparagų ūgliuose yra sieros junginio asparaptino, kuris yra natūralus angiotenziną konvertuojančio fermento (ACE) inhibitorius. Sintetinis jo „brolis“ yra kraujospūdį mažinantis vaistas, turintis nemažai šalutinių poveikių. Taigi, valgydami šparagus gauname natūralios medžiagos, plečiančios kraujagysles ir mažinančios kraujo spaudimą be jokio šalutinio poveikio“, – aiškino pašnekovė.
Ar šparagai gali būti kenksmingi? „Pirmiausia šparagų perdozuoti gana sudėtinga, nes jų skonis gana specifiškas, – šypsojosi mitybos specialistė. – Žinoma, jeigu šparagus gausiai gardinsime riebiais padažais, tada jau reikia laikytis saiko. Tačiau šalutinis poveikis bus ne dėl pačios daržovės, bet jos patiekimo būdo.“
Skaniausia – galvutė
Smidrų yra trijų pagrindinių spalvų: žalių, baltų ir violetinių. Žalieji smidrai turi didesnę maistinę vertę negu baltieji, nes juose daugiau baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų, vitaminų ir kt. Baltieji smidrai auga po žeme, jų ūgliai yra šiek tiek kitokio skonio nei žaliųjų.
Vertingiausia ir skaniausia yra ūglio galvutė, kur susikaupia daugiausia maisto medžiagų. Teigiama, kad skaniausi 1–2 cm skersmens, apie 20–30 cm ilgio smidrai.
Verta žinoti
Reguliarus smidrų vartojimas padeda kontroliuoti cukraus kiekį ir skatina insulino gamybą, todėl jie tinka vartoti sergant diabetu.
Smidrai neutralizuoja ląsteles pažeidžiančius laisvuosius radikalus ir pasižymi priešvėžinėmis savybėmis.
Receptai
Smidrų omletas
.jpg)
2 porcijoms reikės:
kiaušinių,
5 šparagų ūglių,
druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų
1 šaukšto išlydyto sviesto (arba alyvuogių aliejaus),
saujos tarkuoto sūrio,
šviežių žolelių (petražolių, krapų, peletrūnų).
Paruoškite šparagus nupjaudami sumedėjusius galus. Virkite ūglius verdančiame vandenyje 3–4 minutes. Trumpai palaikykite po šaltu vandeniu supjaustykite į kąsnio dydžio gabalėlius arba palikite vientisus.
Suplakite kiaušinius kartu su žiupsneliu druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų. Pakaitinkite keptuvę ant vidutinės ugnies. Įdėkite sviestą, palaukite kol ištirps, tada supilkite kiaušinių masę į keptuvę, paskirstykite tolygiai ir kepkite 1–2 minutes, kol pagrindas sukietės. Uždėkite šparagus ant pusės omleto kartu su tarkuotu sūriu ir žolelėmis. Perlenkite, kad kita pusė būtų virš šparagų pusės.
Pabaikite pakepdami ant keptuvės arba karštoje orkaitėje ir patiekite. Kiti šį receptą papildantys ir gerą skonį suteikiantys priedai gali būti kiaulienos šoninės griežinėliai, plonai pjaustyti svogūnai.
Skanaus!
Kepti šparagai su svogūnų laiškais ir feta
Reikės:
ryšulėlio žaliųjų šparagų,
ryšelio laiškinių svogūnų,
3 šaukštų alyvuogių aliejaus,
druskos, juodųjų pipirų,
0,5 citrinos sulčių,
50 g fetos sūrio.
Nulaužome sumedėjusius šparagų galus ir dedame į dubenį. Pašlakstome maždaug 2 šaukštais alyvuogių aliejaus, pagardiname druska, pipirais bei maišydami rankomis padengiame juos tolygiai šiais priedais.
Dedame šparagus kepti į įkaitusią keptuvę ir pavartydami kepame apie 4 min., kol smidrai paruduos, suminkštės, bet viduje išliks traškūs.
Iškeptus šparagus dedame į lėkštę, o į jų vietą keptuvėje suberiame susmulkintus svogūnų laiškus ir pakepiname, kol suminkštės.
Šparagus pašlakstome šaukštu alyvuogių aliejaus ir citrinos sultimis, pabarstome druska, pipirais ir galiausiai – sutrupintu tarp pirštų fetos sūriu ir pakepintais svogūnų laiškais.
Skanaus!
Makaronai su smidrais ir česnaku
.jpg)
Vidutinei porcijai reikės:
60 g pilno grūdo spelta arba kietagrūdžių makaronų,
80 g smidrų,
poros skiltelių česnako,
0,5 g druskos,
0,2 g pipirų,
1 a.š. riebalų kepimui.
Išverdame makaronus pagal pakuotės instrukciją (jei nurodytas virimo intervalas, renkamės trumpesnį laiką, pavyzdžiui 6–9 min. – verdame 6 min. Jei nurodytas vienas laikas, atimame 3 min., pavyzdžiui, 9 min. – verdame 6 min. Makaronai turi būti kramtomi). Riebaluose kepimui šiek tiek pakepiname smidrus. Pagardiname prieskoniais (pagal skonį) ir viską sumaišome.
Skanaus!
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg "„Kokteilių nauda yra smarkiai pervertinta. Tai nėra, kaip dažnai manoma labai koncentruotas vitaminų ir mineralų šaltinis. Turime dantis, todėl turėtume vaisius, uogas ir daržoves valgyti patys, netrinant jų į skystą pavidalą“, - sako gydytoja dietologė Žana Antonova.")
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
Komentuoti: