Lietuvoje situacija geresnė
 
Jungtinės Karalystės sveikatos organizacijos paragino Vyriausybę nedelsiant imtis veiksmų, kad kūdikiai ir vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamo, per didelio cukraus kiekio turinčio maisto vartojimo. Nutukimo sveikatos aljansas (OHA) teigė, kad vaikai susiduria su nesveiku maistu ir paragino griežčiau reguliuoti kūdikių maisto rinką. Panaši situacija užfiksuota ir Jungtinėse Amerikos Valstijose: pernai pasklido žinia, kad 60 proc. rinkos tyrelių stinga maistinių medžiagų.
 
„Jungtinės Amerikos Valstijos, kur daug gyventojų turi nutukimo problemų, mums nėra pavyzdys. Mes niekad nekopijuojame to, ką valgo amerikiečiai. Priešingai, amerikiečiai kartais bando kopijuoti mūsų maistą. Jungtinė Karalystė irgi nėra tobulas sveiko maitinimosi pavyzdys. Ko gero, mums labiausiai reikėtų lygiuotis su šiaurės šalimis, Skandinavija – jos galėtų būti mūsų idealas“, – sakė V.Urbonas. Vaikų gastroenterologas teigė, kad nepaisant pirminės nuomonės apie apdorotus produktus, vaikams skirtos tyrelės ir košės nėra vien „tuščios kalorijos“.
 

„Tikrai negalima sakyti, kad įvairios košės ir tyrelės yra kažin koks vaikams tiekiamas nuodas. Kūdikių ir mažų vaikų maistelis turi ir privalumų, ir trūkumų. Visiems aišku, kad namuose pagamintas maistas yra geresnis, sveikesnis nei pirktinis. Bet daug kas priklauso nuo specifinės situacijos. Svarbu, kaip maistas namuose ruošiamas. Jeigu mama gamina vien manų košę ir ja maitina vaikus, tuomet pirktinė košė indelyje ar tyrelė bus netgi šimtą kartų geresnė“, – komentavo vaikų gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas.

 
Pasak jo, dėl šios priežasties lyginti maistingumą itin sudėtinga – kiekvienoje šeimoje tėvai ruošia maistą pagal sugebėjimus. Dėl to vienoje šalyje gaunami vienokie tyrimų rezultatai, o kitoje šalyje – kitokie.
 
„Pavyzdžiui, Lietuvoje nuo sovietinių laikų niekas nepirkdavo tyrelių iš parduotuvių. Maistas būdavo gaminamas namuose. Vaikai mieliau būdavo maitinami karvių pienu, o ne mišiniais. Todėl sulaukėme kiek mažesnės komercinių produktų įtakos, – aiškino V.Urbonas. – Dabar minėtų produktų daugėja, bet ir jie keičiasi – gerėja jų kokybė, sudėtis.“
 
Maistinės medžiagos išlieka
 
„Šiais laikais indeliuose paruoštos košės ir tyrelės būna gana maistingos bei naudingos sveikatai. Kai kuriais atvejais pirktinis maistas turi privalumą, nes etiketėse yra pažymimas dedamų baltymų, angliavandenių, vitaminų, mineralų, skaidulų kiekis. Nurodytos normos atitinka standartus, dėl šios priežasties apskaičiuoti maistingumą nėra sudėtinga, – aiškino V.Urbonas, pridurdamas, kad dažnai tėvai namuose gamina maistą kiek atsainiau, „iš akies“. – Niekas neskaičiuoja 10 g morkų, 23 g brokolių, 15 g bulvių maistingumo. Galiu paminėti ir įdomų fenomeną, kuomet Ispanijoje buvo atliktas tyrimas, kad jeigu namuose yra gaminamos košės ar tyrės, tėvai į jas deda daug daugiau daržovių nei šių būna pirktiniuose produktuose.“
 
Pašnekovas priminė, kodėl veikia frazė „obuolys per dieną atvaiko gydytoją“ – visiškai švieži maisto produktai išsaugo didžiausią maistingumo lygį.
 
Pasak V.Urbono, geriausias patarimas yra stebėti perkamų produktų sudėtį, o gaminant maistą namuose užtikrinti vaisių ir daržovių įvairovę. „Ar vertėtų šimtu procentų vengti paruoštų užkandžių? Tikrai ne. Jie irgi turi privalumų. Pavyzdžiui, komerciniai produktai yra patogūs kelionėje, nes jie yra sterilūs, uždaryti patvariose pakuotėse ir gali būti tinkami vartoti pakankamai ilgą laiką, – sakė V.Urbonas. – Visai kita situacija su jau pagamintu maistu. Jeigu paliekate jį šiltoje temperatūroje kelioms valandoms, vėliau pavalgydinti vaiką jau tampa ne itin gera mintis. Taip atsiranda ir tam tikro tipo maisto produktų vartojimo saugumo poreikis“.
 
Į apdorotus produktus V.Urbonas kvietė pažiūrėti iš pozityvios pusės. Pavyzdžiui, konservavimas gali dar labiau paskatinti vaikus valgyti natūralų maistą. „Jeigu iš uogų virsite uogienę, ši bus kur kas mažiau maistinga negu šviežios uogos. Apdorojant produktus karščiu, siekiant, kad produktai galiotų ilgiau, kartais skaidulų, vitaminų, antioksidantų sumažėja. Bet užtat taip paruošiamą maistą vaikas galbūt valgys noriau“, – pabrėžė V.Urbonas.
 
O sausos košės?
 
Kaip didžiausią priešą maistingumui V.Urbonas įvardijo būtent sausas košes. Anot jo, tai yra vienas gaminių vaikams, kuris tikrai gali būti priskiriamas prie vengtinų pasirinkimų: „Bet sausų košių tikrai negalima maišyti su parduodamų indeliuose. Pastarosios gerokai sveikesnės vaiko organizmui. Žinoma, košės indeliuose irgi turi dirbtinai „įdėtų“ vitaminų. Didžiausią susirūpinimą peržvelgiant tyreles, košes ir panašius produktus vaikams kelia būtent sausosios košės. Jos yra paruoštos kitaip: išdžiovintos, naudojami nebe natūralūs produktai.“
 
Pašnekovas patvirtino, kad mamų nuogąstavimai dėl per didelio cukraus kiekio – pagrįsti. Dalis produktų tikrai turi gerokai didesnį kiekį cukraus, negu norėtųsi.
 
„Tiesa, tenka pripažinti, kad kai kuriuose produktuose, ypač sausose košėse, cukraus tikrai yra daugiau. Į indeliuose parduodamas košes cukraus dažniausiai nededama. Paprastai naudojamas natūralus cukrus – fruktozė, kuri randama vaisiuose ir daržovėse. Ispanijos atliktame tyrime taip pat buvo minėta, jog daugelis komercinių produktų, ypač daržovių, turi mažiau skaidulų. Tačiau tikrai nevertėtų vien dėl šių priežasčių jų nebevartoti, nebepirkti tyrelių pakeliuose ar košių indeliuose“, – aiškino V.Urbonas.
 
Kūdikių ir vaikų maistas, pasak pašnekovo, tikrai slepiasi po didesne nuogąstavimų skraiste, negu turėtų. V.Urbonas teigė, kad parduotuvėse parduodami produktai sveikatos problemų sukelti neturėtų.
 
„Pažiūrėjus moksliškai, didelių įrodymų ir skirtumo tarp namuose gaminamų ir parduotuvėse įsigyjamų tyrelių vaikams – nėra. Vaikams pagaminti produktai yra saugūs. Nemanau, kad jie gali sukelti rimtų sveikatos problemų“, – teigė vaikų gastroenterologas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!