Atsako specialistas
Medicinos centro „Northway“ gydytojas akušeris-ginekologas, vaisingumo specialistas Rolandas Žiobakas:

- Kadangi neturime vaisingumo registro, negalime pasakyti, kokia tikimybė pastoti ir susilaukti vaiko po pagalbinio apvaisinimo procedūros yra mūsų šalyje. Tačiau švieži 2014–2016 metais atliktų tyrimų duomenys iš Jungtinės Karalystės rodo, kad tikimybės pastoti atlikus vieną pagalbinio apvaisinimo ciklą su embriono perkėlimu vidurkis siekia 36 proc. Gimusių naujagimių skaičius lygus 21 proc. Taigi, atrodytų, kad vos penktadalis šeimų po vieno embriono patalpinimo moters gimdoje atsiveža vaiką iš gimdymo namų.
 
Vis dėlto nemažai daliai nevaisingų porų kito kelio nei pagalbinis apvaisinimas susilaukti atžalos nėra. Ypač tam daug įtakos turi šiandien išaugęs vyrų nevaisingumas. Vienas andrologijos srityje garsus profesorius iš Danijos, atlikęs globalų, daugiau nei 70 metų laikotarpio pokyčius apimantį tyrimą, pastebėjo, kad per šį laiką įvairių šalių vyrų spermos kiekis, judrumas sumažėjo net 53 procentais. Taigi prognozuojama, kad po penkiasdešimties metų, jei nieko nebus imtasi, tik pavieniai vyrai galės apvaisinti žmonas. Ir šiandien neturima įrankių, kaip šiuos pokyčius atkurti, o padėti galima tik pasitelkus pagalbinį apvaisinimą.
 
Galvojama, kad pagrindinė to priežastis – aplinkos užterštumas, konkrečiai – pesticidų, naudojamų žemės ūkyje, buityje naudojamų cheminių medžiagų poveikis. Jei moters vaisingumui svarbesnis biologinis amžius, vyriškos ląstelės labai jautrios minėtajam aplinkos poveikiui. Toksinės medžiagos, vadinamieji hormoninės sistemos trikdytojai, patekę į žmogaus organizmą, sukelia panašų į moteriškų hormonų poveikį, tad keičiasi hormonų pusiausvyra. Poros gali gūžčioti pečiais – atrodo, medicininių priežasčių nevaisingumui nėra, laikosi sveikos gyvensenos, bet nepagalvojama apie vartojamą produkciją, kuri, pavyzdžiui, užauginta naudojant sveikatai nuodingą herbicidą glifosatą.
 
Todėl būna labai sudėtinga diskutuoti su kitos pasaulėžiūros, nebūtinai vien tik dėl religinių įsitikimų, žmonėmis, kurie sako, kad be pagalbinio apvaisinimo yra daug kitų būdų padėti moterims – labiau pasigilinti į fiziologinius dalykus, stebėti ovuliaciją, vartoti vaistus ar papildus ir t.t. Tai – vienas didžiausių žmonių klaidinimų. Kaip ir mitas yra tai, kad nevaisingumą nulemia palaidas lytinis gyvenimas, ankstyvi lytiniai santykiai. Šiuo atveju viena priežasčių gali būti nebent lytiniu keliu plintančios infekcijos, tačiau tai sudaro gal tik dešimtadalį galimų nevaisingumo priežasčių.

---

 
Verta žinoti
Į specialistus reikėtų kreiptis, jei natūraliai pastoti nepavyksta per metus.
Metams bėgant moterys tampa vis mažiau vaisingos. Po 35 metų biologinis ląstelių senėjimas vyksta labai sparčiai, ir pastojimo tikimybė mažėja staiga. Kai kurios moterys gali pastoti ir būdamos 45 metų amžiaus, bet tai neturėtų būti siekiamybė. Vyrų vaisingumui amžius nėra toks reikšmingas.
Apie 30 proc. moterų nevaisingumo priežasčių sudaro hormoniniai sutrikimai. Jie gali būti įgimti (lėtinės anovuliacijos sindromas), taip pat hormonų gamybą paveikia daug priežasčių – skydliaukė ligos, buvę nutraukti nėštumai. Hormonų apykaitą sutrikdo ir stresai.


lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!