Blogi pavyzdžiai užkrečia
„Man labai skauda kojas, sunku paeiti. Atlikus tyrimus gydytojas pasakė, kad ateityje man reikės klubo sąnario endoprotezavimo operacijos. Tačiau kol galiu gyventi su savu sąnariu, jis patarė neskubėti operuotis“, - nusprendė palaukti Vidas (70 m.) iš Kėdainių.
 
Jam antrina ir Birutė (66 m.) iš Kauno, kuri jau 10 metų gyvena su nuskausminamaisiais. Senjorė važinėja pas masažistes, geria papildus ir iš paskutiniųjų stengiasi vengti operacijos. „Mano devyniasdešimtmetei kaimynei klubo sąnario keitimas baigėsi nesėkmingai. Dabar ši nuolat vyksta į skausmo kliniką leistis nuskausminamųjų“, - aiškina Birutė, kuri ir pati dėl skausmo gali miegoti tik kelias valandas per naktį.
 
Sėkmės tikimybė – 95 proc.
Gydytojas ortopedas traumatologas dr. Tomas Sveikata klubo sąnario endoprotezavimą atliko nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Jis teigia, kad sėkmės procentas toks didelis, kad būtų nuodėmė žmogų nuo to atkalbinėti.
 

„Šios operacijos rezultatai 95 procentais yra labai geri. Noriu atkreipti dėmesį, ne geri, o labai geri. Sakyčiau, du sėkmingiausi praėjusio amžiaus pabaigoje atsiradę chirurgijos sprendimai - akies lęšiuko keitimo operacija ir klubo sąnario endoprotezavimas. Labai greitai iš nelaimingo, kenčiančio ir šlubuojančio pacientas virsta laime trykštančiu žmogumi. Mums, chirurgams, visada malonu matyti tokias reakcijas“, - džiaugėsi ortopedas traumatologas dr. Tomas Sveikata.

 
Kodėl, vis dėlto, kartais operacija nepavyksta? Vyresniems žmonėms keičiant klubo sąnarį didėja komplikacijų rizika, mat tokio amžiaus pacientai turi gretutinių ligų, kraujagyslių patologijų ir pan. Operacija gali neduoti maksimalaus rezultato ir tada, jei problema kamuoja daug metų, sąnarys ir kaulas yra labiau nusidėvėję, nustatyta raumenų atrofija, kontraktūros. „Tačiau jei nauda yra didesnė už rizikas, būtų nuodėmė nepasiūlyti pacientams šios išeities ir palikti juos luošus“, - mano T.Sveikata.
 
Žaidžia tenisą ir slidinėja
Klubo sąnario endoprotezavimas ne tik vyresnių žmonių operacija – ji atliekama ir vos įžengusiems į ketvirtą dešimtį. Iki tol negalėję atlikti įprastų kasdienių veiksmų pacientai grįžta į gyvenimą, kurį nori gyventi.
 
Mitas, esą po sąnario keitimo operacijos draudžiama aktyvi veikla. „Žmonės vėl keliauja, sportuoja. Gal vyresniems užtenka nueiti iki parduotuvės ar vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis, tačiau jaunesni žaidžia krepšinį, futbolą, tenisą, slidinėja, važinėja dviračiu“, - vardija T.Sveikata.
Žmonės neretai baiminasi, ar ilgai dirbtinis sąnarys tarnaus, tačiau nėra jokių garantijų ir dėl nuosavo. „Gal prieš 20 metų girdėdavome, kad geriau su nuosavu sąnariu nei dirbtiniu. Dabar to yra mažiau. Tikiuosi, kad tų uždelstų atvejų – žmonių ratukuose, susuktomis kojomis - bus vis mažiau“, - pastebi ortopedas traumatologas.
 
Pirkti ar imti kompensuojamą?
Paklaustas, ar verta pirkti brangesnius protezus, o gal užtenka Valstybinės ligonių kasos (VLK) kompensuojamo, T.Sveikata teigia, kad protezus dažniausiai perka dvi pacientų grupės.
Vieni nenori laukti eilėje ir perka panašaus lygio, kaip siūlo VLK protezus, už kuriuos vėliau gauna dalinę kompensaciją. Kiti nori modernesnio protezo ir yra pasiryžę už tai sumokėti iš savo santaupų. „Kompensuojamų protezų kokybė nėra bloga. Kartais mes atkalbame pacientus nuo brangesnių protezų pirkimo, nes jų naudos ir galimybių kai kurie senyvo amžiaus pacientai net nepajus. Jaunesniems rekomenduočiau pagalvoti apie papildomas investicijas, kadangi protezas turės tarnauti ilgiau, atitikti sudėtingesnius poreikius. Chirurgas, atsižvelgdamas pacientą, parinks jam geriausiai tinkantį protezą“, - aiškina gydytojas.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!