„Neturime susitaikyti su priklausomybę skatinančiomis funkcijomis“, – rugsėjo 16 dieną metinėje kalboje apie Sąjungos padėtį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji kritikavo vaikus įtraukiančius turinio srautus.
Atsakomybė platformoms
„Neturime susitaikyti su priklausomybę skatinančiomis funkcijomis“, – rugsėjo 16 dieną metinėje kalboje apie Sąjungos padėtį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Ji kritikavo vaikus įtraukiančius turinio srautus. „Platformos turės mums įrodyti, kad yra saugios“, – pabrėžė Komisijos vadovė.
Kitą dieną Komisija pristatė „EU KIDS Act“ pasiūlymą. Pagal jį jaunesni nei 13 metų vaikai socialinių tinklų paskyrų turėti negalėtų. 13-14 metų paaugliams tėvai ar globėjai galėtų sukurti ribotų funkcijų paskyras, kuriomis būtų leidžiama naudotis ne ilgiau kaip valandą per dieną. Savarankiškos paskyros būtų galimos nuo 15 metų, tačiau nepilnamečiams ir toliau turėtų būti užtikrinama speciali apsauga.
Siūloma keisti ir pačių platformų veikimą: riboti begalinį turinio slinkimą bei automatinį vaizdo įrašų paleidimą be pertraukų, vaiką sugrįžti viliojančius pranešimus. Amžiui patvirtinti nebeužtektų įrašyti gimimo datos. Komisijos aiškinimu, sertifikuotos priemonės platformai praneštų, ar žmogus atitinka amžiaus ribą, neatskleisdamos jo tapatybės.
„Taisykles nustatome mes, o ne didžiosios technologijų bendrovės“, – kalboje pareiškė U.von der Leyen.
Pasiūlymą dar svarstys Europos Parlamentas ir ES Taryba, todėl taisyklės bei terminai gali keistis.
Amžiaus riba – kompromisas
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto Vaiko raidos ir psichoedukacinių tyrimų centro docentė dr. Lauryna Rakickienė paaiškina, kad ankstyvojoje paauglystėje, maždaug 10-14 metų, vaikai jautriau reaguoja į bendraamžių vertinimą, labiau linkę prisitaikyti prie grupės. Gebėjimas kontroliuoti impulsus, numatyti pasekmes ir atidėti malonumą dar formuojasi.
„Mokslas neleidžia nustatyti konkretaus gimtadienio, nuo kurio socialiniai tinklai tampa saugūs“, – sako psichologė.
Kartu paauglystėje stiprėja poreikis priklausyti bendraamžių grupei ir palaikyti artimus ryšius. Vis daugiau socialinio gyvenimo vyksta savarankiškai, ne per tėvus. Todėl 13 ar 15 metų ribas specialistė vertina kaip kompromisą tarp dar besiformuojančios savireguliacijos ir didėjančio poreikio bendrauti su bendraamžiais.
„Taigi metų skaičius nėra absoliutus kriterijus, bet jis yra svarbus atspirties taškas“, – teigia L.Rakickienė. Su amžiumi gebėjimas vertinti riziką gerėja, todėl daugiau savarankiškumo skaitmeninėje aplinkoje galima suteikti palaipsniui.
Ryšys gali būti abipusis
Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro 2024 m. paskelbtais HBSC tyrimo duomenimis, probleminio socialinių tinklų naudojimo požymių turinčių paauglių dalis nuo 7 proc. 2018 metais išaugo iki 11 proc. 2022-aisiais. Apklausta beveik 280 tūkst. 11, 13 ir 15 metų jaunuolių iš 44 šalių bei regionų. Tai tarptautiniai, ne vien Lietuvos rodikliai.
L.Rakickienė pabrėžia, kad didelė dalis tyrimų nustato sąsajas, o ne priežastinį ryšį. Socialiniai tinklai gali prisidėti prie prastesnės savijautos per elektronines patyčias, lyginimąsi su nerealistiškais kūno standartais arba išstumdami miegą, fizinį aktyvumą ir gyvą bendravimą. Tačiau prasčiau besijaučiantis, vienišas ar nerimastingas paauglys ir pats gali socialiniais tinklais naudotis daugiau ar problemiškiau.
Pasak psichologės, probleminis naudojimas gana nuosekliai siejamas su depresijos ir nerimo simptomais, prastesne savijauta bei miego sunkumais. Riziką didina greitu atlygiu ir nuolatine kova dėl dėmesio paremtos funkcijos: begalinis turinio slinkimas, pranešimai, algoritminės rekomendacijos, vieši populiarumo rodikliai.
„Mano požiūriu, platformų dizaino pakeitimai ir naudojimosi laiko ribos nėra alternatyvos – jie vienas kitą papildo. Vien laikas nepasako, ką vaikas veikė socialiniuose tinkluose, kokioje aplinkoje tai vyko ir kokį poveikį turėjo jo savijautai“, – sako L.Rakickienė.
Kada jau reikia pagalbos
L.Rakickienė pataria stebėti, ar socialiniai tinklai neišstumia miego, mokslų, fizinio aktyvumo, gyvo bendravimo bei kitų vaikui svarbių veiklų. Įspėjamieji ženklai – nuolatinės mintys apie socialinius tinklus, ilgesnis naršymas, nei ketinta, stiprus emocinis diskomfortas negalint prisijungti ar naudojimosi slėpimas.
Ribas vaikai palankiau priima, kai jos nepateikiamos kaip bausmė. Specialistė siūlo įvardyti konkrečią problemą – miego trūkumą, blaškymąsi dėl pranešimų ar prarastą naudojimosi kontrolę – ir taisykles kurti bendradarbiaujant.
Kartu svarbu išsaugoti tai, kas paaugliui vertinga. Galima riboti algoritminį turinį, naudojimąsi prieš miegą ar rizikingas funkcijas, paliekant galimybę bendrauti su draugais. Pasak L.Rakickienės, tikslas – padėti reguliuoti naudojimąsi, kol pačiam vaikui dar sunku, ir pamažu perduoti jam daugiau atsakomybės.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
.jpg "„Didžiausią įspūdį man palieka ne konkreti valstybė, o visuma: su kuo važiavau, ką patyriau, galbūt koks pirmas kartas. Niekada nepamiršiu šių metų sausį aplankyto septintojo savo žemyno – Antarktidos. Tai pirmoji vieta pasaulyje, kur pasijutau tikru svečiu: ten viską valdo pingvinai, ruoniai ir banginiai“, - sako kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas-Makalius.")
