„Nenorim šio klausimo paversti vertybiniu“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Fausta Roznytė. Tačiau svarstant pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas vertybinių, teisinių ir finansinių klausimų išvengti nepavyko – tarp jų ir apie vienišų moterų teisę pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu.
Kas gali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, kas už jas mokės ir kaip bus saugomi sukurti embrionai? Šie klausimai tapo pagrindiniais ginčų objektais Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Įstatymas stringa
Kas gali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, kas už jas mokės ir kaip bus saugomi sukurti embrionai? Šie klausimai tapo pagrindiniais ginčų objektais Seimo Sveikatos reikalų komitete. Nors pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektas bus toliau svarstomas, dalies pasiūlymų komitetas nusprendė kol kas nevertinti – pirmiausia iš ministerijos pareikalauta papildomų skaičiavimų ir paaiškinimų.
F.Roznytė posėdžio pradžioje pabrėžė, kad pagalbinio apvaisinimo klausimas svarbus ir demografiniu požiūriu. „Nenorim šio klausimo paversti vertybiniu, bet norisi kuo tiksliau mediciniškai prieiti geriausią variantą šeimoms“, – sakė ji.
Tačiau svarstant Seimo narių pasiūlymus netrūko klausimų, ypač dėl to, kam apskritai turėtų būti prieinamos šios paslaugos.
Anot sveikatos apsaugos ministro patarėjos, pagal statistiką kas šešta ar septinta pora negali susilaukti vaikų. Komitetui buvo pateikta dešimtys pasiūlymų – vien Seimo kanceliarijos Teisės departamentas jų pateikė 47.
Daugiausia klausimų – dėl vienišų moterų
Vienas daugiausia diskusijų sukėlusių klausimų – vienišų moterų galimybė pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis.
VUL Santaros klinikų Santaros Vaisingumo centro gydytoja akušerė-ginekologė Raminta Baušytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje vienišoms moterims tokia paslauga šiuo metu nėra prieinama, nors kitose Europos šalyse tokia galimybė egzistuoja.
„Mes kalbame ne tik apie pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje, bet ir apie inseminacijos procedūrą“, – aiškino ji. Pasak gydytojos, galimybė gauti tokią paslaugą galėtų būti svarstoma atskirai nuo jos apmokėjimo valstybės lėšomis.
Gydytoja siūlė atskirti du klausimus – teisę gauti paslaugą ir jos kompensavimą. Jos teigimu, vienišoms moterims galėtų būti suteikta galimybė atlikti procedūras Lietuvoje, tačiau nebūtinai už jas turėtų mokėti valstybė.
„Deja, mes turime apie tai atvirai kalbėti. Medicininis turizmas vyksta. Moterys išvyksta į užsienį atlikti šių procedūrų, paskui grįžta. Mes, medikai, neturime informacijos, kaip kas vyko, kokios buvo nėštumo komplikacijos, o mums reikia toliau sekti ir žiūrėti. Tai viskas, kad būtų daug aiškiau ir saugiau tiek pacientams, kad mūsų šalyje turėtume galimybių. O finansavimas yra kitas dalykas“, – teigė R.Baušytė.
Tačiau komiteto narių pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.
Sveikatos reikalų komiteto patarėja Vesta Valainytė paaiškino, kad viename iš pasiūlymų buvo siūloma nevaisingumą įstatyme apibrėžti kaip poros negalėjimą pastoti po 12 mėnesių reguliarių lytinių santykių nenaudojant kontracepcijos. Pasak jos, toks apibrėžimas automatiškai eliminuotų iš sistemos moteris, kurios nėra poroje.
Santaros klinikų vaisingumo centro vadovas Rimantas Gricius savo ruožtu teigė, kad vienišų moterų atveju dažnai nebūtų medicininės nevaisingumo indikacijos.
Kitaip tariant, diskusijoje išryškėjo du skirtingi klausimai: ar paslauga apskritai turėtų būti prieinama vienišai moteriai ir ar už ją tokiu atveju turėtų mokėti valstybė.
Seimo narė Jurgita Sejonienė siūlė šiuos dalykus atskirti. Jos teigimu, jeigu nėra medicininės indikacijos, už procedūrą galėtų mokėti pats žmogus, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos būtų naudojamos mediciniškai pagrįstais atvejais.
„Man atrodo, Seimo narės Viktorijos Čmilytės-Nilsen yra pasiūlymas, kad tokiu atveju, kai žmogus, nepriklausomai nuo to, ar jis yra vaisingas ar ne, bet nori pagalbinio apvaisinimo būdu susilaukti vaikų, galėtų susimokėti pats, kadangi tai jau nėra medicininė indikacija“, – teigė J.Sejonienė.
Vis dėlto vienas pasiūlymas, kuriuo būtų keičiamas nevaisingumo apibrėžimas ir iš jo pašalinama poros sąlyga, komiteto nebuvo priimtas. Už pasiūlymą balsavo keturi komiteto nariai, trys buvo prieš, du susilaikė.
Kitas galvosūkis – embrionai
Kita diskusijos dalis persikėlė prie embrionų. Siūloma išplėsti vaisingumo išsaugojimo paslaugas ir numatyti ne tik lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių paėmimą bei užšaldymą, bet ir embrionų sukūrimą, konservavimą bei saugojimą.
„Aš pritariu, kad embrionai, jeigu jau yra sukurti, turėtų būti ir saugomi“, – sakė Jurgita Sejonienė. Tačiau kartu ji kėlė klausimą, kas už tokį saugojimą turėtų mokėti.
Čia paaiškėjo, kad net finansavimo mechanizmas dar nėra iki galo aiškus. Apie tai kalbėjo ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kuris klausė, kas nutiks, jeigu įstatymas bus priimtas, tačiau tam reikalingų pinigų biudžete nebus.
Valstybinės Ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva teigė, kad pagal aptariamą modelį embriono sukūrimas ir konservavimas būtų apmokami iš PSDF, o pats jų saugojimas – iš valstybės biudžeto. Tokiam finansavimui numatytas laikotarpis – nuo 2029 metų.
Komiteto nariams kilo klausimų, ar projekte numatytas finansavimo modelis sutampa su tuo, apie ką kalba ligonių kasos ir ministerija.
Kiek tai kainuos valstybei?
Finansai tapo dar viena priežastimi, dėl kurios sprendimai atidėti. Preliminariais Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skaičiavimais, dabartinei įstatymo projekto versijai iš PSDF per metus reikėtų apie 1,6 mln. eurų. Iš jų apie 1,1 mln. eurų būtų skirta lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimui bei konservavimui, dar apie 0,5 mln. eurų – platesniam pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumui.
Embrionų saugojimui nuo 2029 metų preliminariai numatoma apie 550 tūkst. eurų per metus. Lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimui iš valstybės biudžeto preliminariai reikėtų apie 4,7 mln. eurų, tačiau galutinė suma priklausytų nuo saugojimo terminų.
Be to, šie skaičiavimai dar neapima visų galimų vaisingumo išsaugojimo paslaugų išplėtimo pasekmių.
Būtent todėl komitetas paprašė ministerijos pateikti tikslesnius skaičiavimus.
Sprendimo teks palaukti
Komitetas galutinai nebaigė Seimo narių pasiūlymų svarstymo.
Toliau pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą preliminariai numatoma svarstyti spalio 7 dieną.
Taigi kol kas lieka neatsakyti keli esminiai klausimai: kam bus prieinamas pagalbinis apvaisinimas, kokiais atvejais už jį mokės valstybė ir kaip bus finansuojamas embrionų bei lytinių ląstelių saugojimas. Būtent į šiuos klausimus komitetas turės atsakyti prieš judėdamas toliau.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!