Pažeidžiamiausios – sistemos jungtys
 
Krizinėse situacijose ligoninės nėra pavienės salos. Jos priklauso nuo greitosios medicinos pagalbos, kraujo ir vaistų logistikos, laboratorijų, elektros, vandens, ryšio, informacinių sistemų ir, svarbiausia, žmonių, kurie turi atvykti į darbą. Todėl klausimas nėra vien tai, kiek lovų turi viena įstaiga. Svarbiau, ar visa sistema gali greitai pamatyti bendrą vaizdą ir perskirstyti pacientus bei išteklius.
 
„Pažeidžiamiausios yra ne pavienės ligoninės ar atskiri jų skyriai, o sistemos jungtys“, – sako Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės 1039 civilinės saugos kuopos vadas Gabrielius E.Klimenka. Jo teigimu, didžiausia problema prasideda tada, kai nebeaišku, kur yra laisvų pajėgumų, ar veikia operacinės, trūksta personalo ar į kurią ligoninę vežti pacientą.
 
Regiono ligoninės veiktų kaip tinklas
 
SAM Komunikacijos skyriaus patarėja Nerija Kaulakienė teigia, kad sveikatos sistema rengiama „bet kokio pobūdžio krizėms, ekstremalioms situacijoms“, nes veikimo modelis reikalauja panašaus pasirengimo ir priemonių. Karo, masinės nelaimės, pandemijos, kibernetinės atakos ar infrastruktūros sutrikimo scenarijai skiriasi, tačiau kiekvienu atveju būtina išlaikyti gyvybiškai svarbias paslaugas, priimti pacientus ir turėti aiškų vadovavimą.
 
Stacionarinės gydymo įstaigos regione būtų sujungtos į vieną tinklą, kurio darbą koordinuotų organizuojanti įstaiga. Tai leistų pacientų srautą nukreipti ten, kur tuo metu yra daugiau galimybių. Toks sprendimas ypač svarbus, jei viena ligoninė dėl incidento nebegalėtų priimti žmonių.
 
„Didžiausia rizika – ribotas rezervas“, – įspėja G.E.Klimenka. Kasdien sistema dirba intensyviai, tad staiga išaugus pacientų skaičiui sunku greitai padidinti intensyviosios terapijos, operacinių, diagnostikos ir personalo pajėgumus. Krizėje šie veiksniai dažnai susiklosto kartu: dalis darbuotojų negali atvykti, sutrinka tiekimas, ryšys ar energijos tiekimas.
 
Lemiamas išteklius – parengti žmonės
 

Ypač sunkiai pakeičiamas yra parengtas personalas. „Lovą galima pastatyti per kelias valandas, papildomą patalpą pritaikyti per kelias dienas, tačiau intensyviosios terapijos slaugytojo, anesteziologo, traumatologo ar operacinės komandos per tokį laiką parengti neįmanoma“, – pabrėžia Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės 1039 civilinės saugos kuopos vadas Gabrielius E.Klimenka.

 
Kartu jis primena, kad personalas be vaistų, priemonių ir veikiančios logistikos taip pat negali užtikrinti pagalbos. Kiekviena gydymo įstaiga privalo turėti ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame numatytos veiklos tęstinumo priemonės, pacientų priėmimo, informacijos apsikeitimo ir evakuacijos algoritmai.
 
Kauno klinikos: detalūs pajėgumai neviešinami
 
Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. Kęstutis Stašaitis sako, kad įstaiga vertina įvairius ekstremaliųjų situacijų scenarijus ir planuoja veiksmus, kurie leistų tęsti paslaugų teikimą sutrikus įprastai veiklai.
 
Vis dėlto konkrečių ligoninės atsargų, autonominio veikimo trukmės, pacientų priėmimo pajėgumų ar techninių ryšio sprendimų įstaiga neviešina. „Detalus tokios informacijos viešinimas galėtų kelti saugumo rizikų“, – teigia prof. K.Stašaitis.
 
Jo teigimu, Kauno klinikose numatyti veiksmai elektros energijos tiekimo, ryšio ir informacinių sistemų sutrikimų atvejais, taip pat būtinosios medicinos priemonės ir kiti ištekliai. Krizėje pacientų srautai bei pagalbos teikimo eiliškumas būtų organizuojami pagal jų būklę, pagalbos skubumą ir tuo metu turimus ligoninės pajėgumus.
 
Svarbi pasirengimo dalis – mokymai ir pratybos, per kurias praktiškai tikrinami veikimo algoritmai. Paskutinėse ekstremaliųjų situacijų valdymo pratybose 2025 m. spalį Kauno klinikose buvo imituotas gaisras ir incidentas Gama peilio centre. Per jas vertinti darbuotojų bei tarnybų veiksmai radiacijos pavojaus, evakuacijos, komunikacijos ir institucijų koordinavimo situacijose.
 
„Kauno klinikų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms nėra baigtinis procesas – jis nuolat peržiūrimas ir stiprinamas“, – sako prof. K. Stašaitis. Viena svarbių planuojamų investicijų – fortifikuotas chirurgijos centras, kuris turėtų sustiprinti infrastruktūros atsparumą ir padėti užtikrinti gydymo tęstinumą ekstremaliosiomis sąlygomis.
 
Planą patikrina ne popierius, o pratybos
 
G.E.Klimenka ragina neapsigauti vien dokumentais ar sandėliais. „Pirmoji klaida – parengtas, tačiau neišbandytas ekstremaliųjų situacijų planas. Ant popieriaus jis gali atrodyti idealus, tačiau tik realios pratybos parodo, ar žmonės žino savo funkcijas, ar veikia ryšys ir ar numatyti sprendimai realiai įgyvendinami“, – sako jis.
 
Kita dažna klaida – investuoti tik į įrangą ir atsargas, bet ne į darbuotojų išlaikymą bei jų kompetencijas. COVID-19 pamoka, eksperto vertinimu, aiški: rezervas įprastomis sąlygomis gali atrodyti nenaudojamas, bet krizėje tampa saugumo garantija. Ne mažiau svarbu apsaugoti pačius medikus – nuo apsaugos priemonių ir poilsio iki aiškios komunikacijos bei darbuotojų šeimų saugumo.
 
Pirmosios trys paros
 
Pirmosios 24-72 valandos būtų lemiamos. Jei keli sutrikimai prasidėtų vienu metu, svarbiausia būtų atkurti kontrolę: gauti patikimą informaciją, rūšiuoti nukentėjusiuosius, paskirstyti juos tarp ligoninių ir perskirstyti kritines atsargas.
 
„Jeigu visi pacientai spontaniškai būtų vežami į artimiausią didžiąją ligoninę, jos skubiosios pagalbos skyrius galėtų būti perkrautas, nors kitur dar būtų laisvų pajėgumų“, – perspėja G.E.Klimenka.
 
Vėliau išryškėtų antrinės problemos: pamainų stoka, nuovargis, vaistų ir priemonių poreikis, būtinybė tęsti pagalbą įprastiems pacientams. SAM pabrėžia, kad pasirengimas yra nuolatinis procesas, kurio pažanga iš tikrųjų patikrinama tik susidūrus su ekstremalia situacija. Todėl ligoninių atsparumą lems ne vien generatoriai ar atsargų sąrašai, bet ir gebėjimas veikti kaip vienai, iš anksto išbandytai sistemai.

---

 
Tarp kitko
 
Siekiant pagrindines šalies ligonines paruošti be trikdžių veikti įvairių ekstremaliųjų situacijų metu, iki 2030 metų į jų operacinių įrengimą po žeme planuojama investuoti apie 300 mln. eurų, o Kauno klinikos, tikėtina, bus pirma tai įgyvendinanti ligoninė, prieš kelias savaites kalbėjo premjeras Mindaugas Sinkevičius.
 
„Buvau susitikęs su didžiausių medicinos įstaigų atstovais. Tai buvo strateginio pobūdžio susitikimas, ir mes galvojame jau kita linkme apie mūsų sveikatos priežiūros įstaigų pritaikymą įvairioms situacijoms ir investicijas į pasirengimą – operacines po žeme“, – „Northway Biotech“ medicinos centro atidarymo renginyje žurnalistams sakė M.Sinkevičius.