Žada daugiau galių regionams
 
Regionų plėtrai Lietuvoje 2021-2027 m. skirta 1,75 mlrd. eurų ES investicijų, o rengiantis naujam finansavimo laikotarpiui norima keisti ir patį jų planavimo principą. Pasak finansų viceministrės Rūtos Carik, iki šiol finansavimo poreikį pirmiausia suformuodavo centrinė valdžia, o savivaldybėms tekdavo įgyvendinti jau nustatytas priemones. Naujuoju laikotarpiu siekiama daugiau sprendimų perduoti patiems regionams.
 
„Mes planuojame nebeturėti tų šakinių ministerijų nuleistų taisyklių“, – sako R.Carik. Anot jos, regionams numatoma skirti bendrą lėšų krepšelį, jo iš anksto nedalijant pagal atskiras sritis – sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, švietimą ar kitas. Tuomet patys regionai spręstų, kurias problemas pirmiausia reikia spręsti ir kam skirti pinigus. Pavyzdžiui, jeigu konkrečiame regione didžiausia problema būtų sveikatos paslaugų prieinamumas, regionas galėtų nuspręsti didesnę dalį turimo finansavimo nukreipti būtent šiai sričiai, užuot investicijas gavęs pagal iš anksto centriniu lygmeniu nustatytas proporcijas.
 
Tačiau kartu iš regionų būtų tikimasi ir didesnės atsakomybės. R.Carik pabrėžia, kad sprendimai neturėtų apsiriboti atskiros savivaldybės poreikiais – regionai turėtų įvertinti bendras problemas ir ieškoti sprendimų, kurie būtų naudingi ne vienai savivaldybei. Pasak viceministrės, svarbu, kad ES lėšos būtų ne tiesiog panaudotos, o taptų investicija, duodančia apčiuopiamą grąžą – pavyzdžiui, gerinant paslaugų prieinamumą, pritraukiant žmones į regionus ar sprendžiant demografines problemas.
 
VRM ministras pritaria
 
Pasak R.Carik, regionams skirtų asignavimų valdymą ketinama patikėti Vidaus reikalų ministerijai (VRM), kuri, viceministrės teigimu, yra arčiausiai regionų, bendruomenių ir savivaldybių. „Tik vietos gyventojai, regionų gyventojai žino, ko jiems iš tikrųjų reikia, ko jiems iš tikrųjų labiausiai trūksta ir ko jie labiausiai norėtų pasiekti“, – sako R.Carik. Už regionams skirtų pinigų paskirstymą būtų atsakinga viena ministerija, o ne kelios pagal atskiras sritis.
 
VRM ministras Martynas Katelynas sako susitikime su šalies merais jau aptaręs, kaip savivaldybėms suteikti daugiau laisvės sprendžiant, kur labiausiai reikia investicijų, taip pat kalbėta apie savivaldybių finansinį savarankiškumą ir regionų augimą. Ministras įsitikinęs, kad priimant sprendimus svarbu išgirsti pačias savivaldybes ir atsižvelgti į tai, jog skirtinguose regionuose problemos nėra vienodos.
 

„Stipri savivalda prasideda nuo gebėjimo spręsti konkrečius žmonėms aktualius klausimus arčiausiai jų gyvenamosios vietos. Todėl svarbu, kad formuojant valstybės politiką būtų girdimas savivaldybių balsas ir įvertinami skirtingų regionų poreikiai“, – tvirtina VRM ministras Martynas Katelynas.

 
Meras optimistas: šįkart pokyčiai gali būti realūs
 
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis sako, kad planuojant naują ES finansavimo laikotarpį jau renkama informacija apie pačių regionų poreikius, kur reikėtų nukreipti europinę paramą. Regionų plėtros tarybos, kuriose dirba savivaldybių atstovai, teikia informaciją, o šiuos duomenis apibendrina VRM.
 
A.Klišonio teigimu, svarbiausias pokytis būtų, jei sprendimai būtų priimami ne „iš viršaus“, o atėję iš pačių regionų. Jis tikisi, kad šįkart savivaldybės ir regionų plėtros tarybos turės daugiau laisvės spręsti, kur panaudoti joms skirtas lėšas.
 

„Tikimės, kad tai bus jau nebe žodžiai, kaip buvo ir praeitam finansavimo periode, bet iš tikrųjų savivaldybės ir regionų plėtros tarybos turės daugiau laisvės priimti sprendimus, – sako Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis. – Kažkokius rėmus, matyt, vis tiek turėsim turėt, nes tai yra valstybės įsipareigojimai. Bet laisvumo viduj, mes manom, kad turėsim daugiau.“

 
Sveikatos srityje, pasak jo, savivaldybėms aktualūs keli dalykai. Jos atsakingos už pirminę ir visuomenės sveikatos priežiūrą, be to, nemažai jų yra gydymo įstaigų steigėjos. Todėl vienas poreikių – medicinos įrangos atnaujinimas, taip pat gydymo įstaigų pastatų pritaikymas ir jų energetinio efektyvumo didinimas.
 
A.Klišonis išskiria ir gydymo įstaigų pasirengimą galimoms grėsmėms, būtina užtikrinti autonominį elektros tiekimą, taip pat pritaikyti rūsių bei kitas patalpas, kad prireikus jose galėtų veikti operacinės, traumatologijos ir kiti skyriai.
 
Šaltas dušas optimistams
 
Vis dėlto savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas į pažadą daugiau sprendimų perduoti regionams žiūri atsargiau. Jis sako, kad panašių pažadų savivaldybės yra girdėjusios ir ankstesniais ES finansavimo laikotarpiais – jų buvo prašoma iš apačios suformuoti savo poreikius, tačiau tai dar nereiškė, kad pagal juos vėliau ir būdavo priimami sprendimai.
 

„Kadangi per kadenciją išgyvenau tris paramos etapus, ir kiekvieną kartą vis būdavo sakoma, jog bus formuojamas poreikis iš apačios, ir dabar, manau, bus tas pats: jūs čia pažaiskit, pateikit poreikį, o mes jau ten paskui ministerijoj pasidarysim taip, kaip mums reikia“, – sako Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

 
Todėl, jo manymu, vien didesnio regionų finansinio krepšelio neužtektų. Sveikatos srityje savivaldybėms svarbu ne tik gauti pinigų įrangai ar gydymo įstaigų infrastruktūrai, bet ir turėti galimybę realiai nuspręsti, kokias paslaugas jos gali teikti gyventojams.
 
Akmenės rajone vienas tokių klausimų – dializės paslaugos. Rajone yra žmonių, kuriems dėl šios paslaugos tenka važiuoti į Mažeikius, o savivaldybė dar turi organizuoti jų pavėžėjimą. V.Mitrofanovas įsitikinęs, kad Akmenė galėtų pati įsigyti dializės aparatų ir paslaugą teikti vietoje, nes specialistų turi. Tačiau tam reikėtų, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) sudarytų sutartį ir už šias paslaugas mokėtų. Kol tokios sutarties nėra, vien savivaldybės sprendimo ir nupirktos įrangos neužtenka.
 
„Jeigu mes du aparatus nuperkam, per dvejus metus atsipirktų vien pavėžėjimo išlaidos. O rajono gyventojams nereikėtų gaišti laiko, tris kartus per savaitę vykti į kitą rajoną“, – sako V.Mitrofanovas. Tačiau, pasak jo, VLK tokių paslaugų Akmenėje nefinansuotų, todėl savivaldybės sprendimas investuoti į dializės paslaugą pats nieko neišspręstų. „Gali tu susigalvot tą poreikį, bet su savivaldybe Ligonių kasa nepasirašys sutarties“, – nuogąstauja Akmenės rajono meras.
 
Kai laisvę apriboja gairės
 
Skeptiškai į pažadą daugiau sprendimų perduoti savivaldybėms žiūri ir Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Jis sako per dvi kadencijas mero poste ne kartą susidūręs su situacija, kai savivaldybėms deklaruojama galimybė pačioms spręsti, tačiau jų pasirinkimus galiausiai smarkiai apriboja ministerijų nustatytos taisyklės ir įvairios gairės.

„Aš jau esu antrą kadenciją meras, ir aš netikiu“, – pažadus suteikti savivaldybėms daugiau laisvės įvertina Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis. Jo teigimu, regionų plėtros sistema iki šiol veikė taip, kad savivaldybės, nors ir buvo prašomos įvardyti savo poreikius, realios galimybės nukrypti nuo iš anksto nustatytų gairių neturėjo.

 
„Visos gairės surašomos tokios, kad ten savivaldybei nebelieka vietos improvizuoti. Gairės surašomos tokia kalba, kad ten tiktai tas pats surašęs asmuo gali tą kalbą suprasti“, – sako Anykščių meras.
 
Jis atkreipia dėmesį ir į dar vieną problemą – taisykles ir finansavimo sąlygas rengia ministerijos, o vėliau savivaldybėms tenka pagal jas dirbti bei ieškoti, kaip įgyvendinti projektus. Todėl, jo manymu, jeigu regionams būtų suteikta daugiau realios sprendimo laisvės, sveikatos srityje jie pirmiausia turėtų galėti patys įvertinti, kokių paslaugų reikia jų gyventojams.
 
Meras pabrėžia, kad savivaldybė, gavusi daugiau laisvės, sveikatos paslaugų poreikį vertintų pagal realią situaciją rajone: kiek yra gyventojų, kokios jų grupės, kokių paslaugų trūksta ir kokia jų apimtis reikalinga. Tačiau, kol sprendimus riboja iš anksto nustatytos sąlygos, tokios laisvės, jo žodžiais, nėra.
 
Anykščių ligoninėje savivaldybė norėtų geriatrijos skyriaus, taip pat slaugos skyriaus. K.Tubio teigimu, tokios paslaugos regionui gali būti svarbesnės už sudėtingas, tačiau dėl nedidelės pacientų apimties rajono ligoninėje sunkiai išlaikomas paslaugas. Jis pabrėžia, kad nėra prasmės kiekviename rajone bandyti teikti visas įmanomas medicinos paslaugas – svarbiau atsirinkti tas, kurių konkrečiai reikia vietos žmonėms.
 
„Mes norim geriatrijos skyriaus. Mes norim slaugos skyriaus“, – sako K.Tubis. Jo teigimu, būtent tokiose srityse savivaldybei svarbu žinoti, kokias paslaugas ji galės plėtoti ir kokiomis sąlygomis jas galės finansuoti.
 
Anot mero, sveikatos paslaugų planavimą apsunkina ne tik pinigų, bet ir atsakomybės klausimai. Pavyzdžiui, dėl slaugos kol kas nėra aišku, kaip ateityje bus pasiskirsčiusios atsakomybės tarp Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų.
 
Kad nauja įranga neliktų be gydytojo
 
Mažeikių rajono merė Rūta Matulaitienė neabejoja, kad sveikatos priežiūrai rajone reikia ir naujos įrangos, ir geresnės infrastruktūros, tačiau pirmiausia reikėtų galvoti apie specialistus. Jeigu savivaldybė pati galėtų spręsti, kam skirti dalį ES lėšų, didžiausią dėmesį ji skirtų gydytojų ir kitų sveikatos priežiūros darbuotojų pritraukimui bei išlaikymui.
 
„Prioritetą teiktume kvalifikuotų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimui ir išlaikymui. Galima investuoti į įrangą ir infrastruktūrą, tačiau be specialistų neįmanoma užtikrinti kokybiškų ir gyventojams prieinamų sveikatos priežiūros paslaugų“, – sako R.Matulaitienė.
 
Jos teigimu, investicijų reikia visoms rajono gydymo ir sveikatos priežiūros įstaigoms, todėl vienos konkrečios įstaigos ar paslaugos ji neišskiria. Didesnė laisvė spręsti dėl ES pinigų, pasak merės, leistų savivaldybei pačiai pasirinkti, kur tuo metu jų labiausiai reikia.
 
„Didesnė savivaldybių sprendimo laisvė leistų investicijas tiksliau nukreipti pagal konkrečius vietos gyventojų ir sveikatos priežiūros įstaigų poreikius“, – teigia R.Matulaitienė.
 
Kad gydytojo nereikėtų ieškoti už rajono ribų
 
Raseinių rajono meras Arvydas Nekrošius sako, kad jeigu savivaldybė turėtų daugiau galimybių pati spręsti, kur panaudoti ES investicijas, sveikatos srityje pirmiausia būtų siekiama pritraukti trūkstamų specialistų ir rajone suteikti daugiau paslaugų. Raseiniuose veikia ligoninė ir poliklinika, tačiau, pasak mero, dėl kai kurių paslaugų gyventojams tenka važiuoti į Kauną, Vilnių ar kitus didesnius miestus.
 
„Norėtume sudaryti sąlygas atvykti medikams toms paslaugoms, kurių trūksta. Pavyzdžiui, kardiologui ar kitam aukštesnės kvalifikacijos specialistui, dėl kurio paslaugų žmonės paprastai važiuoja į Kauną, Vilnių ar kitus didesnius miestus. Norėtume sudaryti sąlygas, kad tie medicinos darbuotojai galėtų dirbti pas mus“, – sako A.Nekrošius.
 
Meras įvardija ir tai, ko reikėtų tokioms paslaugoms atsirasti. Vienas poreikių – brangi medicinos įranga. „Norėtume įsigyti medicininės įrangos, kuri kainuoja pakankamai nemažai. Pavyzdžiui, turime poreikį įsigyti tomografą, taip pat norėtume magnetinio rezonanso. Reikėtų ir pačios įrangos, ir licencijų, ir, be abejo, darbuotojų“, – sako Raseinių rajono meras.
 
A.Nekrošius taip pat sako, kad galimybė ES lėšas panaudoti sveikatos, švietimo ar socialinėms paslaugoms būtų svarbi pačiai savivaldybei. Pasak jo, būtent šioms trims sritims Raseinių rajonas skiria daugiausia savo biudžeto lėšų. Jeigu dalį išlaidų būtų galima padengti ES pinigais, savivaldybės biudžete liktų daugiau lėšų kitoms reikmėms arba toms pačioms sritims stiprinti.
 
A.Nekrošius pasakoja, kad Raseinių ligoninėje išlaikomas vaikų skyrius, nors tam nepakanka vien ligoninės gaunamo finansavimo ir savivaldybei tenka prisidėti savo lėšomis. Pasak mero, vaikų skyrius rajonui reikalingas ir dėl atstumo iki didesnių gydymo įstaigų. „Mes manome, kad vaikų skyrius vis tiek yra labai reikalingas, nes tai yra ne tiktai medicininė, bet ir tam tikra prasme socialinė paslauga. Kai vaikas karščiuoja ir reikia važiuoti iki artimiausios didesnės ligoninės kokį aštuoniasdešimt kilometrų, praktiškai valandą su trupučiu, tai yra iššūkis“, – sako A.Nekrošius.
 
Slaugytojos – „antri klebonai“ kaimuose
 
Kitokį sveikatos paslaugų poreikį mato Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius. Rajone prieš kelerius metus buvo atsisakyta ligoninės, pagalbos rajono gyventojai gali kreiptis Šiaulių miesto gydymo įstaigose. Todėl, mero teigimu, papildomų investicijų reikėtų pirminei sveikatos priežiūrai stiprinti.
 
„Stiprintume pirmąją grandį, galbūt atsisakytume kai kurių nutolusių ambulatorijų ar medpunktų, padarytume stipresnes tas lankomas brigadas“, – sako Č.Greičius.
 
Mero nuomone, sprendimas atsisakyti dalies mažųjų medicinos punktų turi būti irgi pamatuotas, nes, nors kai kurie jų savivaldybei yra nuostolingi, tačiau atokesnių gyvenviečių žmonėms jie išlieka svarbūs. Iki Šiaulių miesto kai kuriems gyventojams tenka važiuoti 20-30 kilometrų.
„Žmonėms tikrai sudėtinga dvidešimt ar trisdešimt kilometrų atvažiuoti iki Šiaulių miesto nusipirkti vaistų ar pas gydytoją, todėl, prikandant dantis, tuos medpunktus laikom“, – sako meras.
 
Be to, pasak Č.Greičiaus, tokių punktų reikšmės negalima vertinti vien pagal tai, kiek juose atliekama procedūrų. Mažoje gyvenvietėje svarbi ir slaugytoja, kuri ilgą laiką pažįsta vietos žmones, žino jų sveikatos problemas ir tampa žmogumi, į kurį jie pirmiausia kreipiasi.
„Juk ten slaugytojos yra realiai antri klebonai tų teritorijų“, – sako meras.

---

 
Komentaras
 
Regionų balsas – dar prieš dalijant ES lėšas
 
Europos Komisijos patarėja ekonomikos klausimais Lina Vatėnaitė (nuotr.) aiškina, kad naujajame 2028-2034 metų ES finansavimo modelyje regionų vaidmuo būtų numatytas jau nuo pat planavimo pradžios. Rengiant nacionalinius ir regioninius partnerystės planus, savivaldybės ir regionų institucijos turėtų dalyvauti nustatant, kokių investicijų jų teritorijoms reikia, kokias kryptis reikėtų laikyti prioritetinėmis ir kokių rezultatų siekti.
 
„Regionų valdžios institucijos turėtų būti įtrauktos, nustatant teritorinius poreikius, investicinius prioritetus bei planuojamus rezultatus. Toks įtraukimas leistų geriau atspindėti skirtingų Lietuvos regionų socialinius, ekonominius ir infrastruktūrinius poreikius“, – sako L.Vatėnaitė.
 
Pasak jos, tokiu būdu nacionaliniu ir ES lygmeniu nustatyti prioritetai būtų derinami su konkrečiose teritorijose matomomis problemomis. Nacionalinė valdžia ir toliau būtų atsakinga už bendrą plano parengimą, jo suderinamumą su ES ir Lietuvos prioritetais bei prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, tačiau regionų institucijų dalyvavimas suteiktų planavimui stipresnį teritorinį matmenį.
 
„Atsižvelgiant į Lietuvos administracinę ir valstybės valdymo struktūrą, formuojant nacionalinius ir regioninius partnerystės planus turės būti užtikrintas tinkamas regionų įtraukimas“, – pabrėžia L.Vatėnaitė.