Parama tęsis iki pilnametystės
 
Paketą socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pristatė rugsėjo 10-ąją, tą pačią dieną jį apsvarstė ir koalicijos taryba. Ministerijos duomenimis, devynioms priemonėms įgyvendinti ilgainiui reikės beveik 770 mln. eurų, tačiau ne visos jos visa apimtimi įsigaliotų jau kitąmet. Anot premjero Mindaugo Sinkevičiaus, numatomos priemonės apims visą vaiko auginimo ir mokymosi laikotarpį iki 18 metų.
 
Premjeras po koalicijos partnerių susitikimo pranešė, kad pirmojo būsto regionuose programos finansavimą siūloma didinti iki 50 mln. eurų per metus. „Visi pamename, kad dažnai būdavo toks pratimas: registracija, aplikavimas ir per penkias minutes baigiasi pinigai. Tai tas požiūris turėtų keistis su didesniu finansavimu“, – žurnalistams sakė jis.
 
Antra naujiena – apie 140 eurų vienkartinė išmoka priešmokyklinukams ir pradinukams mokinio reikmėms įsigyti. Ji taptų universali, nevertinant šeimos pajamų: dabar tokia parama, siekianti 148 eurus, skiriama tik mažesnes pajamas gaunančioms šeimoms. Numatomas ir nemokamas maitinimas iki ketvirtos klasės, atskiros priemonės neišnešiotiems bei negalią turintiems vaikams, taip pat iš emigracijos grįžtančioms šeimoms.
 
Dėl vienos priemonės valdantieji dar nesutaria – vaiko priežiūros atostogų išmokos lubų. Šiuo metu jos siekia du vidutinius darbo užmokesčius, M.Sinkevičius siūlo jas dvigubinti iki keturių, tačiau dalis koalicijos svarsto lubas apskritai panaikinti.
 
Seimo pirmininkas Juozas Olekas paketą pavadino geru, tačiau suabejojo, ar pavyks jį įgyvendinti taip sparčiai, kaip planuojama, ir ar valstybė pajėgs tiek išleisti. Pirmieji su paketu susiję įstatymai Seimą turėtų pasiekti rudens sesijos pradžioje.
 
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad demografijai svarbus ir kultūrinis lūžis. „Šeima su vaikais yra šios valstybės prioritetas, tai netgi statuso klausimas. <...> Ar tai pavyks tik išmokomis? Nepavyks. Bet tai siunčia aiškią žinutę Lietuvos žmonėms, kas yra šios Vyriausybės prioritetas“, – sakė jis.
 
Valstybės duomenų agentūros išankstiniais duomenimis, 2025 metais Lietuvoje gimė 17 460 kūdikių, o mirė 36 869 žmonės. Liepą agentūros paskelbti duomenys rodo, kad pernai Lietuvoje gimė 6,1 vaiko tūkstančiui gyventojų – mažiausiai nuo 1994 metų. Suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki rekordiškai žemo lygio – 1,0, kai kartų kaitai užtikrinti reikėtų 2,1.
 
Beprecedentis paramos šeimoms paketas
 
Didelių sprendimų imasi ir Singapūras – rugpjūčio pabaigoje čia patvirtintas beprecedentis paramos šeimoms paketas.
 
„Norime iš esmės pakeisti tai, kaip remiame šeimas. Eisime šalia tėvų per visą vaikų auginimo kelią“, – skaitydamas metinį pranešimą pabrėžė Singapūro premjeras Lawrence'as Wongas.
 
Kaip skelbia agentūra „Bloomberg“, naujasis paketas kiekvienam šalies vaikui iki septyniolikos metų numato beveik 70 tūkst. Singapūro dolerių (apie 48 tūkst. eurų) tiesioginės paramos. Ją sudaro 10 tūkst. dolerių išmoka gimus vaikui ir vėliau kasmet mokami vaiko kreditai. Kartu ilginamos vaiko priežiūros atostogos, teikiama papildoma parama būstui įsigyti, o visos dienos darželio mokestis iki 2030 metų sumažės daugiau nei perpus – iki 150 Singapūro dolerių per mėnesį.
 
Pasaulio banko duomenimis, dar 2000 metais Singapūro suminis gimstamumo rodiklis siekė 1,6 – tiek, kiek šiandien JAV. Tačiau 2025 metais jis nukrito iki 0,87. Vyriausybės skaičiavimu, išlikus tokiems tempams, šalies gyventojų skaičius jau per ateinančią kartą sumažėtų daugiau nei perpus.
 
Singapūro programa patraukė dėmesį ir už Azijos ribų. „Skaičiau, ką daro Singapūras, ir sunku nepavydėti, – radijo stočiai NPR sakė Šiaurės Karolinos universiteto demografė Karen Guzzo. – Tai investicijos į vaikus ir šeimą ilgam laikotarpiui, o tai, manau, yra esminis dalykas.“
 
Vis dėlto dauguma demografų abejoja, ar Singapūro milijardai apvers tendenciją.
Perdėtų vilčių nežada ir pats L.Wongas: „Sprendimas turėti vaikų yra giliai asmeniškas. Vien politika to nepadarys. Bet ką galime padaryti – palengvinti singapūriečiams, kurie nori vaikų, sukurti šeimą ir juos auginti.“
 
Skaičiai krenta visur
 
Rugpjūčio 20 dieną paskelbtoje Amerikos verslo instituto (AEI) ataskaitoje „Neįtikėtina pasaulinė gimstamumo griūtis“ demografas Nicholasas Eberstadtas konstatuoja, kad dar 2023 metais daugiau nei 70 proc. pasaulio žmonių gyveno visuomenėse, kuriose gimstamumas nebeužtikrina kartų kaitos. Visi žemynai, išskyrus Afriką, jau žemiau šios ribos.
 
Ataskaitoje nurodoma, kad 2025 metais Pietų Korėjos suminis gimstamumo rodiklis siekė 0,8, Taivano – 0,695, Japonijos – 1,14, o Kinijos, autorių vertinimu, apie 0,9.

---

 
Komentaras

Teisininkė, moterų mentorė Aušra Šakalytė:
 
- Jeigu kalbame apie gimstamumą, pradėti reikia ne nuo garsių raginimų gimdyti, o nuo dviejų paprastų dalykų – fiziologinių ir saugumo poreikių patenkinimo.
 
Jei apsidairytume aplink, matytume, su kokiais paprasčiausiais išgyvenimo sunkumais tenka susidurti: būsto įperkamumas, maisto kainos, ugdymo įstaigų, gydymo kainos, nevienodas vyrų ir moterų atlyginimas už tą patį darbą. Visa tai tiesiogiai veikia moters sprendimą kurti šeimą ir gimdyti.
 
Girdėjote posakį „sėdi namie su vaikais ir nieko neveikia“? Kad moterys norėtų gimdyti, neužtenka „sąlygų“. Reikia ir kitokio požiūrio. Šiandien motinystė, mano akimis, realiai nėra vertinama, labiau – nuvertinama. Vaiko priežiūros laikotarpiu moters vertė visuomenės akyse dažnai tampa menka – juk ji „nekuria pridėtinės vertės“, „negeneruoja pajamų“. Tuo metu vyras gali ramiai kilti karjeros laiptais, o moteris iš darbo rinkos iškrenta metams ar dvejiems, dirbdama nemokamai aukle, slauge, virėja, valytoja ir emociniu ramsčiu visai šeimai.
 
Moterys nori gimdyti tada, kai jaučiasi saugios – ne tik fiziškai, bet ir emociškai. Kai žino, kad vyras nesmurtaus, prisidės prie vaikų auginimo, buities, vertins jos pastangas ir nepaliks vienos su visa atsakomybe. Juo labiau, kad negrasins palikti su vaiku ant rankų ir be būsto.
 
Kalbos apie gimstamumo skatinimą sunkiai dera su realybe, kai vaiko priežiūros laikotarpiu moters pajamos ženkliai sumažėja. Motinystė tampa moteriai nesaugi finansiškai, o siūlomos išmokos dažnai neatspindi realių šeimos poreikių ar pragyvenimo lygio.