Keičiasi nestabdydami paslaugų
 

„Kai gydymo įstaigą matai tik iš išorės, susidarai vieną vaizdą. Kai pradedi joje dirbti – visai kitą“, – darbo pradžią prisimena jau beveik pustrečių metų Nemenčinės poliklinikai vadovaujantis šeimos gydytojas ir echoskopuotojas Rimgaudas Vincevičius.

 
Situacija, perėmus įstaigos vairą, anot vadovo, reikalavo pokyčių: reabilitacijos paslaugos buvo išsidėsčiusios per du skirtingus pastatus, dalis procedūrų baigdavosi jau trečią valandą popiet, kraują tyrimams gyventojai galėjo priduoti tik iki dešimtos ryto, o visai poliklinikai veikė vienintelis procedūrinis kabinetas.
 
„Pati didžiausia problema buvo ne įranga, ne specialistų trūkumas ir ne pastato amžius. Paprasčiausiai stigo erdvės, nebuvo kur teikti paslaugų“, – sako vadovas.
 
Įvardijus esminę problemą, prasidėjo iki šiol tebesitęsianti darbų grandinė, kurią nuo pat pradžių ribojo viena sąlyga – atnaujinti patalpas teko nestabdant paslaugų.
 
„Žmogui, kuriam reikia gydytojo, nepaaiškinsi, kad šiandien nedirbame, nes remontuojamės. Todėl viską darome etapais“, – aiškina R.Vincevičius.


 
Reabilitacija – po vienu stogu
 
Didžiausiu jau įgyvendintu projektu direktorius vadina pernai birželį duris atvėrusį Fizinės medicinos ir reabilitacijos centrą, kuris išsprendė ilgametį erdvės trūkumą.
 
Po vienu stogu sutelktos paslaugos dabar prieinamos nuo septintos ryto iki devynioliktos vakaro. Tai leidžia gyventojams procedūras planuoti jiems patogiu laiku – prieš darbą, po jo, o vaikams – po pamokų. Centras priima ne tik nemenčiniečius, bet ir aplinkinių seniūnijų bei rajonų gyventojus, o turintiems gydytojo siuntimą paslaugos yra nemokamos.
 
Jaukiame pušyne įsikūrusiame naujajame centre įrengta šiuolaikiška infrastruktūra pacientams ir personalui: persirengimo kabinos, dušai prie fizioterapijos kabinetų, atskira drabužinė lauko rūbams bei patogios laukiamojo vietos. Koridoriuose tyliai groja muzika, ant sienų eksponuojama jau antroji menininkų darbų paroda.
 
„Mes kalbame ne tik apie fizinę sveikatą – ne ką mažiau svarbi ir emocinė bei psichologinė žmogaus būsena. Kai aplinka šviesi, maloni, estetiška, gijimo procesas vyksta greičiau ir efektyviau“, – pabrėžia poliklinikos vadovas.
 
Patalpose veikia keturi erdvūs fizioterapijos ir du masažo kabinetai, ergoterapijos erdvė bei kineziterapijos salė, kurioje vyksta individualūs ir grupiniai užsiėmimai. Centre dirba du fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, keturi kineziterapeutai, trys masažuotojai, dvi fizioterapeutės bei ergoterapijos specialistai.
 
Įsigyta šiuolaikiška įranga: ultra aukšto dažnio trumpųjų bangų terapijos ir ultragarso aparatai, elektroterapija, biostimuliuojantis lazeris bei didelio pacientų susidomėjimo sulaukusi magnetoterapija. Kasdieniam darbui nupirkta ir smulkesnė įranga: slaugos lovos, apžiūros kušetės, vežimėliai, specialūs čiužiniai, tonometrai.
 
„Palyginti 2024-uosius su 2025-aisiais, reabilitacijos paslaugų apimtis pasiekė 183 procentus – praktiškai padvigubinome teikiamų paslaugų kiekį. Ir tai įvyko vos per pusmetį, nes centras duris atvėrė tik metų viduryje. Priežastis paprasta – atsiradus erdvėms, atsirado kur dirbti. Pavyzdžiui, masažuotojas buvo vienas, o šiandien dviejuose kabinetuose dirba trys. Kineziterapijai turėjome vieną kabinetą ir galėjome priimti vieną pacientą, dabar teikiame ir grupines procedūras“, – vardija R.Vincevičius.
 
Be to, naujos patalpos leido pasiūlyti ir tokių paslaugų, kurių poliklinikoje iki šiol nebuvo.
 
„Magnetoterapijos anksčiau apskritai neturėjome, o dabar jai susidaro didžiausios eilės, todėl svarstome įsigyti jau antrą aparatą“, – priduria vadovas.
 

Pasikeitusias sąlygas teigiamai vertina ir įstaigos darbuotojai. Iš sostinės į Nemenčinę dirbti atvykęs masažuotojas Pavelas Kolduba džiaugiasi naująja darbo vieta: „Anksčiau teko dirbti sovietinio palikimo – tamsiose, senoviškose – patalpose. O čia šviesu, nauja, modernu – sąlygos žymiai geresnės. Pacientų srautas nuolat auga: daugėja besikreipiančiųjų dėl sėdimo darbo sukeltų nugaros ar kaklo skausmų, atvyksta atsigaunantys po traumų. Darbo tikrai netrūksta.“

 
R.Vincevičius priduria, kad į centrą vis dažniau užsuka ir pacientai iš sostinės.
 
„Iš Antakalnio iki mūsų – dvylika minučių, o sąlygos visiškai kitos: jokio streso dėl parkavimo, ramybė, pušynas. Sveikti tokia aplinka padeda ne mažiau nei pačios procedūros“, – šypsosi poliklinikos vadovas.
 
Naujos erdvės poliklinikoje
 
Reabilitacijai persikėlus į atskirą pastatą, atsilaisvinusios patalpos leido atnaujinti pagrindines poliklinikos erdves. Įrengti nauji kabinetai šeimos gydytojams, pakeisti langai ir grindų danga, atnaujintas apšvietimas bei baldai.
 
Gerokai padaugėjo ir procedūrinių kabinetų – vietoj vieno šiandien veikia trys, o du iš jų įrengti Europos Sąjungos lėšomis, prie kurių prisidėjo ir Vilniaus rajono savivaldybė. Juose teikiamos prevencinės širdies ir kraujagyslių ligų programos paslaugos, atliekamos lašelinės infuzijos, vertinama kūno sudėtis, o dvivietėje erdvėje vienu metu galima priimti du pacientus, užrašyti kardiogramą ar suteikti pirmąją pagalbą.
 
Naujausiame, trečiajame kabinete teikiamos širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos paslaugos. Pacientus čia pasitinka išplėstinės praktikos slaugytoja Agnieška Dubicka-Kostecka: ji atlieka programoje numatytus tyrimus, įvertina rizikos veiksnius ir konsultuoja sveikos gyvensenos klausimais.
 
„Prevencija – tai galimybė pasirūpinti savo sveikata dar tada, kai jaučiamės gerai. Noriu, kad pacientai vizito metu ne tik atliktų reikiamus tyrimus, bet ir geriau suprastų savo rizikos veiksnius bei tai, ką patys gali dėl savęs padaryti“, – sako slaugytoja.
 
Kartu atsinaujino diagnostikos bazė: įsigytas naujas echoskopas, o daugiau nei 60 tūkst. eurų investicija skirta optinės koherentinės tomografijos (OCT) aparatui oftalmologijos kabinete.
 

„Optinės koherentinė tomografija tyrimas leidžia giliai ištirti akies audinius, įvertinti ragenos storį bei pakitimus dėl glaukomos ar traumų, – aiškina gydytoja oftalmologė Vilija Tolutienė. – Bet svarbiausias privalumas – ankstyva sunkiai pagydomų akių dugno ligų, tokių kaip glaukoma ar geltonosios dėmės degeneracija, diagnostika. Anksčiau rėmėmės daugiausia vizualiu vertinimu, o dabar aparatas matuoja objektyviai – matome ne tik vaizdą kaip nuotraukoje, bet ir audinio detales bei gylį.“

 
Stiprina komandą
 
Poliklinikoje šiandien dirba 141 darbuotojas, iš jų 28 gydytojai. Nemaža dalis jų dirba ne visu etatu, ir tai, anot vadovo, sąmoningas pasirinkimas.
 
„Mums daug naudingiau turėti du gydytojus po pusę etato nei vieną pilnu krūviu. Taip užtikriname, kad paslaugų teikimas nenutrūks nei per atostogas, nei ligos atveju“, – aiškina R.Vincevičius.
 
Dėl to pacientai pas gydytojus patenka greičiau. Poliklinika stebi laukimo laiką ir skelbia jį savo svetainėje, kad gyventojai matytų tikrąsias eiles.
 
„Kardiologo konsultacijai mūsų pacientai patenka per dvi tris savaites. Lietuvos mastu tai – beveik rytoj“, – šypsosi vadovas.
 
Nors eiles pavyksta suvaldyti, kai kurių sričių specialistų vis dar trūksta. Labiausiai įstaigoje laukiamas endokrinologas, taip pat ieškoma papildomai prisijungti galinčio neurologo.
 
Komandą vadovui telkti padeda ankstesnė patirtis: prieš pradėdamas dirbti gydymo įstaigoje, R.Vincevičius ne vienus metus dirbo farmacijos kompanijose.
 
„Tuomet užmegzti ryšiai su gydytojais tikrai padeda. Bet reikia turėti ir ką pasiūlyti: sąlygas, aparatūrą, su kuria gydytojas gali ištirti pacientą, tvarkingą kabinetą, malonią atmosferą. Stengiamės, kad čia būtų gera ne tik pacientams, bet ir patiems darbuotojams“, – aiškina jis.
 
Tiesa, dalį specialistų įstaiga išsiugdo pati. Vykdydama sveikatos priežiūros specialistų rengimo ir pritraukimo Vilniaus rajone projektą, ji moka stipendijas keturioms slaugą studijuojančioms slaugytojoms, apmoka slaugytojos padėjėjos kursus, o baigusioms mokamas studijas jas kompensuoja. Poliklinika taip pat dalyvauja projektuose, kuriais Vilniaus rajone diegiamas sveikatos centro modelis ir gerinamas šeimos gydytojo paslaugų prieinamumas.
 
Įstaigą sudaro ne tik poliklinika ir reabilitacijos centras – jai priklauso ir nuo 2002-ųjų veikianti slaugos bei palaikomojo gydymo ligoninė. Joje įrengtos 38 lovos dvivietėse palatose, dirba du gydytojai ir aštuonios slaugytojos, o pacientai gali pailsėti erdviame kiemelyje. Lovos užimtos nuolat, todėl vietos tenka laukti iki dviejų savaičių. Šiuo metu ligoninėje atnaujinamos daugiafunkcės lovos, ruošiamasi ir stogo remontui.



2028-aisiais kils naujas pastatas
 
Įgyvendintos permainos tapo pagrindu dar didesniam užmojui – naujam poliklinikos pastatui.
 
„Šeimos gydytojo komandą sudaro ne vien gydytojas. Kartu dirba slaugytoja, kineziterapeutas, apylinkės administratorė, išplėstinės praktikos slaugytoja, socialinis darbuotojas – ir visiems reikia atskiros darbo vietos. Šiandien viename kabinete tenka dirbti dviese, o tai tiesiogiai riboja pacientų srautą: kai gydytojas sėdi kartu su slaugytoja, ji negali kalbėtis su vienu pacientu tuo metu, kai gydytojas priima kitą. Išeina, kad du darbuotojai vienu metu priima vieną žmogų. Atskyrę juos galėtume dvigubinti aprėptį ir perpus sutrumpinti laukimo eiles“, – aiškina R.Vincevičius.
 
Anot vadovo, šiandien poliklinikoje prisirašę kiek daugiau nei dešimt tūkstančių gyventojų, nors kadaise jų buvo apie penkiolika tūkstančių.
 
„Mūsų ambicija – juos susigrąžinti. Kai žmogus jaučiasi laukiamas ir saugus, jis natūraliai renkasi ir pasitiki savo rajono poliklinika – toks yra visų mūsų darbų tikslas. Pastarąjį pusmetį vėl stebime prisirašiusiųjų augimą, o dėl paslaugų atvyksta ne tik aplinkinių seniūnijų, bet ir Vilniaus gyventojai“, – sako R.Vincevičius.
 
Trijų aukštų, iki 3 tūkst. kv. m ploto pastatas kils toje pačioje, daugiau nei hektaro dydžio poliklinikos teritorijoje. Vieta su architektais jau suderinta: šiemet baigiami paruošiamieji sklypo tvarkymo darbai ir gryninama pastato vizija, o techninis projektavimas turėtų prasidėti 2027-aisiais.
 
„Liko sutvarkyti tam tikrus teisinius dalykus ir parengti projektinę užduotį. Pats projektavimas gali užtrukti iki pusantrų metų. Statybas norėtume pradėti 2028-ųjų antrąjį ketvirtį, tačiau pripažįstu – tai optimistinis terminas. Sunkiausiai nuspėjama kliūtis visada yra žmogiškieji ištekliai“, – teigia poliklinikos direktorius.
 
Naujasis pastatas, pastebi jis, atvers duris ir judėjimo negalią turintiems pacientams – šiandien pro pagrindinį įėjimą jie patekti negali, tenka juos vežti aplinkiniu keliu.
 
Be to, naująją polikliniką numatoma sujungti koridoriumi su slaugos ligonine, kad pacientų į laboratorinius ar radiologinius tyrimus nereikėtų vežti per lauką.
 
Dabartinį pastatą vėliau planuojama perleisti Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centrui, todėl dabartiniai remontai iškart atliekami pagal šio centro reikalavimus. Atskiro sprendimo laukia ir Psichikos sveikatos centras: jam galėtų tikti dabartinis reabilitacijos pastatas su atskiru įėjimu, užtikrinančiu pacientų konfidencialumą.

---

 
Interviu
 
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius:
Įstaigos turi augti kartu su augančiu rajonu
 
- Reabilitacijos centro įrengimui, patalpų remontui ir medicinos įrangai savivaldybė skyrė apie 100 tūkstančių eurų. Ko siekta šiomis investicijomis?
 
- Įrengiant naują reabilitacijos centrą norėjome sukurti ne tik jaukią ir patogią aplinką pacientams, bet ir galimybes čia teikti kuo daugiau šiuolaikiškų reabilitacijos paslaugų. Daug dėmesio skyrėme centro aprūpinimui modernia įranga – šiandien specialistai turi reikalingas priemones, kad kiekvienam žmogui galėtų parinkti jo poreikius atitinkančias procedūras ir gydymą.
 
- Atidarius centrą, paslaugų apimtys padvigubėjo. Ką tai keičia pačiam gyventojui?
 
- Didžiausia šio centro nauda – gyventojams tapo paprasčiau derinti gydymą su savo kasdieniu gyvenimu. Reabilitacijos paslaugos dabar teikiamos vienoje vietoje, o centras dirba nuo 7 iki 19 valandos. Tai reiškia, kad procedūrai galima pasirinkti patogesnį laiką – prieš darbą, po darbo, o vaikui – po pamokų. Sveikatos priežiūros paslaugos turi būti organizuojamos taip, kad žmogui būtų kuo paprasčiau jomis pasinaudoti. Džiaugiuosi, kad Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič ir savivaldybė sveikatos paslaugų prieinamumą mato kaip vieną svarbių prioritetų – šis centras yra konkretus tokio požiūrio rezultatas.
 
- Centre dirba fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, kineziterapeutai, masažuotojai, ergoterapeutai. Kiek rajonui svarbu, kad tokia komanda susiburtų?
 
- Džiugu matyti, kad Nemenčinės poliklinikai pavyko suburti stiprią reabilitacijos specialistų komandą. Tokie žmonės ir jų profesionalumas yra itin svarbi bet kurios gydymo įstaigos dalis. Savivaldybei svarbu sudaryti sąlygas poliklinikai stiprėti, o matydami, kad čia telkiasi įvairių sričių specialistai ir plečiamos paslaugos, turime kuo pasidžiaugti.
 
- Poliklinikoje įrengti nauji gydytojų kabinetai, įsigytas echoskopas ir koherentinis tomografas. Kokie darbai Nemenčinėje laukia toliau?
 
- Sveikatos priežiūros įstaigos turi augti kartu su augančiu rajonu. Šią mero iškeltą strateginę kryptį palaikome ir įgyvendiname, todėl kalbant apie Nemenčinės polikliniką, čia investuojame į tai, ką galime pagerinti jau dabar – patalpų atnaujinimą, naujų kabinetų įrengimą, naują medicinos įrangą. Kartu galvojame ir apie ateitį.
Ruošiamės naujos poliklinikos statybai – planuojame iki 3 tūkst. kv. m pastatą, kuriame bus daugiau vietos gydytojams, paslaugoms ir pacientams. Naujoji infrastruktūra sudarys prielaidas ne tik patogiau organizuoti darbą, bet ir ateityje į polikliniką pritraukti daugiau reikalingų specialistų bei paslaugų.