„Internet History Sourcebooks“ (istorinių šaltinių puslapis) kelia į V amžiaus Šiaurės Afriką ir aprašo kilmingą moterį Petroniją, sirgusią sunkia liga ir šv. Augustino išgydytą žiedu su akmeniu iš... jaučio inkstų. Karaliaus Edvardo Išpažinėjo žiedas (Anglija, apie 1066 m.) po jo mirties laikytas šventa relikvija ir naudojamas epilepsijai bei mėšlungiui gydyti. O Britų muziejuje saugoma viduramžių relikvija – Trijų karalių žiedas esą gydęs nuo karštinės.
 
Esama ir naujesnių pavyzdžių. Iki dabar kai kuriose Azijos ir net Europos šalyse tikima, jog tam tikri akmeniniai žiedai perima mūsų negalavimus ir gydo: universaliausias, sakoma, yra gintaras, saugantis nuo visų ligų. Ametistas ramina bei gina nuo apsinuodijimų, turkis, keisdamas spalvą, perspėja apie ligas, o nefritas saugo inkstus. Taip sakoma. Bet sunkumai prasideda, kuomet reikia tai moksliškai įrodyti. Ir tuomet griebiamasi net pasąmoningo tikėjimo (mūsų krašte taip pat), kad žiedas gelbsti nuo įvairiausių situacijų.
 
Pabandysiu tai įrodyti. Pakalbėkime apie... žiedo sukiojimą ant piršto. Tai, pasirodo, nėra beprasmis įprotis. Jis susijęs su dėmesiu, emocijomis, savireguliacija ir net su tuo, kaip smegenys su įtampa tvarkosi. Kai reikia ilgai klausytis, galvoti ar laukti, rankų judėjimas tampa foniniu veiksmu ir žmogus ima sukioti žiedą, pagrindinį dėmesį skirdamas pokalbiui ar mąstymui. O jei liečiate ir sukiojate ne paprastą, bet vestuvinį žiedą, tai dar – ir asmeninė reikšmė, kuri primena žmoną (vyrą), šeimą, gyvenimą, įsipareigojimus bei pažadus.
 
Bet vien iš žiedo sukiojimo dar negalima teigti, kad taip darantis žmogus jaudinasi. Kartais žiedas „glostomas“ ne tuomet, kai nervinamasi, bet kai apie ką nors įtemptai emociškai galvojama. O jei pastebėjote, kad jūsų pašnekovas glosto ir suka žiedą, ir po to atsipalaiduoja, tai jau pavyzdys, kaip kūnas dalyvauja reguliuojant emociją, dar prieš jai kylant. Teisingas šių judesių supratimas ir interpretacija dažnai lemia sėkmę derybose.
 
Manau, nesitikit, kad pradžioje buvo vedybiniai žiedai. Prieš kelis tūkstančius metų Senovės Egipte jie pirmiausia radosi kaip amuletai, statuso ir tapatybės ženklai. Ir Egipte, ir Graikijoje, ir Romoje tai buvo vyro valdžios antspaudas, tarsi parašas.
 
Beje, žiedą, kaip papuošalą, moterys pradėjo nešioti šimtais metų anksčiau už vyrus. Tai liudija ir du rasti Egipto didikės Hatnefer žiedai, datuojami XV a. prieš Kristų.
 
Žiedai, kaip apsauga nuo ligų, radosi dar po tūkstantmečių. O štai „daiktiniu meilės įrodymu“ jie tapo dar po šimtų metų. Pradžioje toks santuokinis žiedas reiškė: „Aš turiu teisę“ arba „Aš priklausau tau“. Romėniškuose žieduose atsirado dviejų susikibusių rankų motyvas „dextrarum iuncio“, t.y. abipusis įsipareigojimas.
 
Bet jau vėl nutolom nuo pagrindinių reikalų, tad grįžkim prie gydomųjų ir kitų žiedo savybių. Be priklausymo tam tikram partneriui ar statuso („Aš turiu pinigų ir valdžią“) žiedai tapo ir talismanais (apsauga nuo ligos, nelaimės ar blogos valios). Jie tapo žmogaus ar įvykio įprasminimo simboliu („Aš prisimenu“). Žiedai, ypač XX a., ėmė rodyti priklausymą vienai komandai ir tapo ženklu „Aš tai pasiekiau“. Ir čia yra bene vienintelė proga užsiminti jums apie amerikietiškuosius NBA žiedus. Kada buvote ties ta tema stabtelėję?
 
NBA žiedai – ne papuošalas. Tai – čempiono medalis ant piršto. Ir čia, kaip rašo amerikoniškoji spauda, prasideda beprotybė: tie žiedai yra milžiniški, sunkūs ir absurdiškai prabangūs. Pavyzdžiui, 2025 m. čempionų Oklahoma City „Thunder“ žieduose buvo daugiau kaip po 800 rankomis įstatytų brangakmenių. Kiekviename 2020 m. Los Angeles „Lakers“ žiede buvo 804 akmenys, 16 karatų deimantų, 1 karato ametistų ir apie 180 gramų 14 karatų aukso!
Vis dar klausiate, kaip tie žiedai gydo? Ogi taip, kaip savo ligas gydo turintieji pinigų. (Iš lėto artėjame prie paprastų žiedų kainos. Teks nustebti.)
 
Kol kas nepralenktas rekordas: 2017 m. Honkongo aukcione buvo parduotas 59,60 karato ryškiai rožinis deimantas „CTF Pink Star“. Kaina – 71,2 mln. JAV dolerių. Toliau – Elizabeth Taylor žiedas. Du kartus ją vedęs (iš viso ji buvo ištekėjusi septynis kartus) Ričardas Bartonas žiedą jai nupirko už 300 tūkst. dolerių. Po 43 metų tas pats žiedas aukcione buvo parduotas už 8,8 mln. JAV dolerių.
 
Atrodo, vėl „pabėgom“ nuo gydomųjų žiedų. Turime grįžti. Britų muziejuje saugomas XIV a. žiedas su išgraviruotu žodžiu „Tebal“. Sako, kad anuomet jis gydė dantų skausmą. (Kodėl neišbandžius ir dabar? Gal tebeveikia?) Muziejų saugyklose – ir žiedai gydę nuo epilepsijos, mėšlungio, žiedai su užkeikimais nuo karščiavimo, skrandžio skausmų. Net žiedas, kuris esą galėjo padaryti jus nematomą (apie tai rašė Platonas). Viena aišku: žiedas tuomet laikytas „miniatiūrine vaistine ant piršto“. Ir jūs gi puikiai žinote – jei gydomojo efekto nebūtų, ir kalbų, ir istorinių mitų šia tema jums nesektumėme. Taip, gali tai būti placebo efektai. Bet kas pasakė, kad jie blogi? Čia pirmiausia apie varinius žiedus. Varis dalyvauja kraujodaroje, nervų sistemos ir jungiamojo audinio veikloje. Netikite? Niekas prievarta ir neverčia tikėti. Bet net gydytojai nesiginčija, kad variniai indai dezinfekuoja vandenį ir galbūt gydo infekcijas.
 
Beje. Negalim nepaminėti žiedų, kurie turi – tikrai turi – realų fiziologinį poveikį. Pirmiausia tai ortozės – medicininiai žiedai, naudojami ne dėl „energijos“, o dėl konkretaus mechaninio ar elektrinio poveikio. Tai įtaisai, skirti sąnarių deformacijoms ir funkcijoms pagerinti. Tai ir elektromagnetinės terapijos prietaisai-žiedai, turintys poveikį skausmui ir funkcijai, pavyzdžiui, osteoartrito atvejais. Ir dabar, žinoma, jūs būtinai paklausite apie magnetinius žiedus. (Buvo metas, kai be jų reklamos neapsėjo nė vienas moteriškas spaudos leidinys.) Europoje parduodama galybė „healing rings“ – gydančių žiedų. Magnetinių, germanio, infraraudonųjų spindulių, su turmalinu. Tirta: žmonės, sergantys osteoartritu, nešiojo magnetinę apyrankę, silpną magnetą, demagnetizuotą ir varinę apyrankę. Kokių nors pokyčių ar skirtumų net po pusmečio nenustatyta.
 
Ir lai dūžta dar vienas mitas: sako, kad vestuvinį žiedą reikėtų nešioti ant bevardžio piršto. Nes per jį, girdi, eina ypatinga „meilės vena“ (vena amoris). Bet anatomiškai tai nėra tiesa.
 
O ką mes rekomenduojam? Tik tai, ką lietuviškoji istorija per amžius tvirtino: lietuviško GINTARO žiedai šimtus metų naudoti kraujavimui, dizenterijai, epilepsijai, impotencijai, podagrai ir net alkoholizmui gydyti. Matyt, ne be pagrindo.