Trunka mėnesiais

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacija, perdegimas kyla dėl ilgalaikio streso darbe, kurio nepavyko sėkmingai suvaldyti. Kitaip tariant, perdegimą sukelia didelius reikalavimus kelianti darbo aplinka. Tai gali būti didelis darbo krūvis, kai turime atlikti daug darbo per trumpą laiką, intensyvi protinė įtampa, kai sprendžiame sudėtingus klausimus, emocinė įtampa, kylanti aptarnaujant klientus ar bendraujant su kolegomis, arba su darbo procesais susijusios kliūtys, kai negalime savo darbo atlikti tinkamai ir laiku.
 
„Savo darbe susiduriame su tam tikrais reikalavimais, kurie pareikalauja mūsų proto ir fizinių jėgų, tačiau net ir pats sunkiausias darbas mūsų neišsekins ir nenuves perdegimo keliu, jei turėsime išteklių darbe: galimybę savarankiškai planuoti savo veiklas, kolegų bei vadovo palaikymą ir pagalbą, darbo lankstumą, galimybę augti profesiškai. Taigi darbo aplinkoje turime turėti balansą. Pavyzdžiui, jeigu darbo krūvį galime atsverti savo autonomija, darbas nesekins, o motyvuos įveikti iššūkius“, – teigia prof. dr. J.Lazauskaitė-Zabielskė.
 
Pirmieji perdegimo požymiai išties panašūs į nuovargio požymius. Visgi perdegimas – tai toks fizinis ir protinis išsekimas, kuris trunka keletą mėnesių ir kurio, priešingai nei paprasto nuovargio, neįveikia net ilgesnis poilsis. „Kitaip tariant, jei ilgiau nei keletą mėnesių viskas, ką darome, reikalauja labai didelių pastangų, kai ryte vos atsikėlus trūksta jėgų naujai darbo dienai, nesijaučiame pailsėję ir nebeveikia anksčiau efektyviai veikusios poilsio ar streso įveikos strategijos, galime įtarti, kad patiriame pirmuosius perdegimo požymius“, – komentuoja profesorė.
 
Pritaikė Lietuvai
 
Sukurti Lietuvai pritaikytą įrankį VU mokslininkus paskatino tyrimų rezultatai: aukšta perdegimo rizika būdinga 14 proc. šalies darbuotojų, tad jiems gresia rimti iššūkiai profesinei veiklai ir sveikatai. Maža to, didžioji dalis jų pagalbos nesikreipia, nes neatpažįsta perdegimo simptomų. Įsivaizduokite: po darbo dienos jaučiatės fiziškai ir protiškai pavargęs ar net išsekęs – ar tai perdegimas? Juk normalu jausti nuovargį po intensyvios darbo dienos. Tačiau jei darbe tampa sunku sutelkti dėmesį, mintis tarsi apgaubia rūkas, itin stipriai reaguojate emociškai ir taip kartojasi keletą mėnesių – tai jau gali rodyti perdegimą.
 
„Svarbu suprasti ir atskirti, kas yra tiesiog motyvacijos trūkumas, paprastas nuovargis ar prasti santykiai su kolegomis, o kas rodo galimą perdegimą“, – akcentuoja J.Lazauskaitė-Zabielskė.
 
Perdegimo vertinimo įrankį sukūrė visame pasaulyje garsūs perdegimo tyrėjai – prof. Wilmaras Schaufeli ir prof. Hansas De Witte, o VU mokslininkų komanda jį pritaikė Lietuvai.
 
„Mes su komanda ėmėmės svarbaus darbo pritaikydami jį naudoti Lietuvoje. Nuo kitų perdegimo vertinimo įrankių jis skiriasi tuo, kad vienintelis turi rizikos nustatymo galimybę, t. y. tyrimo dalyviui pateikia atsakymą, ar jo gautas perdegimo rizikos balas yra aukštas, vidutinis ar žemas. Su šeimos gydytojais, psichiatrais ir psichoterapeutais bendradarbiavome kviesdami dirbančius asmenis dalyvauti tyrime ir šį bendrą darbą tikrai tęsime“, – kalba mokslininkė.
 
Kaip veikia įrankis
 
Šį testą VU mokslininkai labiausiai rekomenduoja atlikti tiems, kurie jaučia net pailsėjus nepraeinantį protinį ir fizinį išsekimą, kai viskas, kas daroma darbe, reikalauja didelių pastangų, po darbo dienos sunku atgauti jėgas, o ryte atsikėlus trūksta jėgų pradėti naują darbo dieną. Ypač tiems, kuriems darbe sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį, aiškiai mąstyti, kontroliuoti emocijas, kurie susinervina ar nusimena be priežasties.
„Įrankio veikimas paprastas – atsakę į keliolika klausimų, tyrimo dalyviai gauna asmeninį perdegimo rizikos balą. Mūsų tikslas – atviras ir kiekvienam darbuotojui prieinamas perdegimo rizikos vertinimo įrankis su atitinkamomis rekomendacijomis“, – sako J.Lazauskaitė-Zabielskė.
 
Gautas balas rodo mažą, vidutinę ar aukštą perdegimo riziką. Maža rizika reiškia, kad darbuotojui pavyksta suvaldyti darbe patiriamą įtampą, todėl svarbu ir toliau daryti tai, kas padeda: reguliariai daryti pertraukas ir ilsėtis, stebėti darbo krūvio pokyčius, atkreipti dėmesį į nuovargio ar streso signalus, skirti laiko jėgas atgauti padedančioms veikloms.
 
Vidutinė rizika gali būti laikina būsena, susijusi su padidėjusia įtampa darbe ar asmeniniame gyvenime, todėl svarbu daugiau dėmesio skirti poilsiui. Vis dėlto tokia savijauta kartais būdinga ir perdegimo pradžiai, todėl, jei ši būsena vargina jau kurį laiką ir palengvėjimo nejuntama, verta apsvarstyti profesionalios pagalbos galimybę.
 
Aukšta rizika rodo, kad gali prireikti profesionalios pagalbos. Pokalbis su specialistu, pavyzdžiui, psichologu ar šeimos gydytoju, dažnai padeda geriau suprasti, kas vyksta, ir rasti būdų savijautai pagerinti.
Svarbu žinoti, kad su panašiais iššūkiais susidūrę pagalbos kreipiasi daugelis žmonių, tad tai – normalus ir rūpestį savimi rodantis žingsnis. Kuo anksčiau kreipiamės pagalbos, tuo greičiau pavyksta išvengti stiprėjančių perdegimo simptomų ir galimos ilgalaikės žalos.
 
Perdegimo rizikos vertinimas padeda stebėti darbuotojų savijautą ir nustatyti jai svarbius darbo aplinkos veiksnius. „Mokslo tyrimai rodo, kad perdegimą patiriantys darbuotojai pasižymi prastesniais veiklos rezultatais, dažniau serga ir dažniau palieka organizaciją. Suprasdamos, kas yra perdegimas, kaip jį atpažinti ir kaip nustatyti jį lemiančius veiksnius, organizacijos gali imtis tikslinių, duomenimis grįstų prevencinių ir intervencinių priemonių, o kartodamos tyrimą gali suprasti, kiek atitinkamos priemonės buvo veiksmingos. Taip jos įgalinamos sukurti ir palaikyti darbuotojų veiklai ir sveikatai palankią aplinką“, – aiškina J.Lazauskaitė-Zabielskė.
 
Įrankį tobulins
 
VU mokslininkai planuoja ateityje šį įrankį padaryti dar patogesnį taikyti organizacijose.
„Šiuo metu įrankis skirtas kiekvienam dirbančiajam, norinčiam įvertinti savo savijautą ir gauti asmeninį perdegimo rizikos balą. Tačiau tikrai planuojame įrankį pritaikyti naudoti ir organizacijose, kad jos galėtų stebėti savo darbuotojų perdegimo rizikos lygį ir laiku imtis atitinkamų priemonių“, – sako mokslininkė.
Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 85 proc. manančiųjų, jog patiria perdegimą, pagalbos nesikreipia, o tai reiškia, kad dar didesnis vaidmuo tenka organizacijoms.
 
Tyrimus mokslininkai toliau tęs su tarptautine tyrėjų grupe: kadangi įrankis jau taikomas daugelyje šalių, apie perdegimą, jo atsiradimą, priežastis ir dinamiką galima sužinoti pasauliniu mastu. Dalyvaudami perdegimo tyrime darbuotojai prisideda prie mokslo žinių apie perdegimą plėtros tarptautiniu mastu.
 
„Perdegimą patiriantys ir jį įveikiantys darbuotojai mielai dalijasi savo patirtimi su mumis, tyrėjais, kad ateityje perdegimas paliestų kuo mažiau žmonių“, – pastebi J.Lazauskaitė-Zabielskė.