Reikšmingas pokytis
 
Anot urologo dr. Mariaus Kinčiaus, paskutinius 20-30 metų, nustatant prostatos vėžį ir biopsijos poreikį, urologai rėmėsi vien tik PSA kraujo tyrimu, o tai yra klaidinga, nes kiekvieno vyro atvejis yra individualus ir skiriasi nuo kitų. Gydytojas priminė, jog prostatos biopsijų tyrimai vyrams sukelia didelius nepatogumus – skausmus, infekcijų riziką, kraujavimus, neigiamą poveikį lytinei funkcijai, todėl bereikalingų biopsijų tyrimų skaičių būtina mažinti.
 
M.Kinčiaus teigimu, Lietuvoje yra inicijuoti pokyčiai, kurie veda prie personalizuotos prostatos vėžio diagnostikos. Vienas tokių – papildomas tikslus magnetinio rezonanso tyrimas, jei nustatoma aukšta prostatos vėžio rizika. Šis tyrimas leidžia pakitimus aptikti daug tiksliau, nei standartiškai atliekama ultragarsinė diagnostika. Biopsija atliekama tik tuo atveju, jei šiame etape nustatomi reikšmingi pakitimai. Todėl ji tampa „ne akla“, o tiksli ir personalizuota – mėginiai imami tik iš konkretaus židinio, kurį identifikavo magnetinio rezonanso tyrimas. „Šie pokyčiai leidžia sumažinti bereikalingų prostatos biopsijų tyrimų skaičių Lietuvoje maždaug 50-80 procentų“, – dalinosi M.Kinčius.
 
Prašo moterų pagalbos
 
„Europa Uomo Lietuva“ prezidentas Paulius Rakštys konferencijos metu pabrėžė, jog dėl prostatos vėžio kasmet miršta apie 500 vyrų, todėl kreipėsi į Lietuvos moteris, prašydamas paskatinti savo senelius, tėvus, brolius ir vyrus nedelsti pasitikrinti.
 
Jis taip pat atkreipė dėmesį į edukacijos svarbą, kuri padėtų jaunuoliams dar mokykloje suvokti, kas yra prostata, kas gali daryti įtaką jos vėžio susiformavimui jauname amžiuje ir kokios yra pasveikimo galimybės.
 
Apie moterų svarbą prostatos vėžio temoje kalbėjo ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė. Jos teigimu, moterys dažnai pirmos pastebi partnerio pasikeitimus, paragina vyrą kreiptis į gydytoją ir geba užduoti tikslesnius klausimus: „Ar taip tikrai buvo anksčiau? Gal verta pasitikrinti? Ar užsiregistravai? Gal nueinam kartu?“ N.Čiakienė prašė moteris būti atidžias ir, pastebėjus pakitimus, skatinti šeimos vyrus neatsitraukti.
 
Vyrai baidosi šios temos
 
„Vyrai per mažai, kartais visiškai nesidomi savo sveikata“, – konferencijos metu teigė gydytojas urologas doc. dr. Stasys Auškalnis. Jo nuomone, didžioji dalis vyrų mano, jog jų sveikata – veikiau gydytojų, o ne jų pačių reikalas, kita dalis bijo tiek paties PSA tyrimo bei po jo laikinai sutrikusios lytinės funkcijos, tiek pakitusių tyrimų rezultatų. „Pasirenkama stručio taktika – įkišiu galvą į smėlį ir nelaimė praeis“, – tokį požiūrį kritikavo S.Auškalnis.
 
Urologas patikino, jog PSA tyrimo bijoti neverta, mat padidėjęs PSA rodiklis savaime nėra vėžio diagnozė. Anot jo, tyrimo rezultatui gali turėti įtakos įvairios priežastys: kūno uždegiminiai procesai, ilgalaikis važiavimas dviračiu, alkoholio vartojimas prieš atliekant tyrimą. S.Auškalnis patikslino, kad kuo anksčiau bus nustatyta liga, tuo mažiau invazyviai bus galima ją gydyti.
 
Temos jautrumui pritarė ir N.Čiakienė, teigdama, jog prostatos vėžio diagnozė vyrams dažnai yra didžiulis emocinis iššūkis, dėl kurio jie linkę atsitraukti, laikyti viską savyje. Anot jos, dalis vyrų atsisako gydymo bijodami rizikuoti artumu ir malonumu su partnere, manydami, jog laukia „gyvenimo pabaiga“.
 
N.Čiakienė pabrėžė sistemos atstovų – medikų ir sprendimų priėmėjų – vaidmenį palengvinant paciento gydymo kelionę. Ji atkreipė dėmesį į profesionalios psichologinės pagalbos poreikį tiems vyrams, kuriems nustatyta prostatos vėžio diagnozė.
 
Gyvenimo kokybė po gydymo
 
„Svarbu, kaip žmogus gyvena po gydymo – ar išsaugo savarankiškumą, šlapimo kontrolę, lytinę funkciją, artimus santykius, pasitikėjimą savimi“, – teigė Saulius Čaplinskas. Jo teigimu, po gydymo pacientas gali gyventi dar daugelį metų, todėl tokie klausimai tiesiogiai liečia „pridėtinių“ gyvenimo metų kokybę.
 
POLA direktorė N.Čiakienė pabrėžė, jog po vėžio diagnozės vyrui tenka išmokti kurti naują santykį su savo ir partnerio kūnais, todėl sistema turi padėti pacientui grįžti į visavertį gyvenimą, o visuomenė – nebijoti klausti ir kalbėti tarpusavyje. „Nepakanka išgyventi, reikia grįžti į orų gyvenimą. Tam gali reikėti papildomų priemonių – vaistų, medicinos pagalbos priemonių, implantų. Jų yra, todėl žmogui turi būti pasiūlomos ir kompensavimo galimybės, informacija, švietimas“, – teigė N.Čiakienė.
 
Nacionalinės vėžio tarybos pirmininkas, Nacionalinio vėžio centro vadovas doc. dr. Valdas Pečeliūnas pateikė statistiką: I-III prostatos vėžio stadijos išgyvenamumas atitinka šia liga nesergančių vyrų išgyvenamumą. „Geroji žinia, kad per paskutinius 20 metų net ir 4-osios stadijos išgyvenamumas padidėjo dvigubai“, – džiaugėsi V.Pečeliūnas. Vertindamas sėkmingą paciento kelią, jis išskyrė tris svarbius aspektus: ankstyvą ir tikslią diagnostiką, aukščiausios kokybės personalizuotą gydymą bei prostatos vėžio diagnozę turinčių vyrų gyvenimo kokybės užtikrinimą – grįžimą į namus ir visuomenę.
 
„Diagnozuoti laiku, gydyti tiksliai ir kartu išsaugoti kuo daugiau žmogaus sveikatos ir gyvenimo kokybės“, – spaudos konferenciją apibendrino S.Čaplinskas.