Dirba be atokvėpio
 
„Žmogus atidirba pamainą su maždaug dviem šimtais klientų ir važiuoja namo. O grįžęs supranta, kad neprisimena, kaip parvažiavo, – vieno vaistinės darbuotojo patirtį atpasakoja Ž.Mineikis. – Namie jo laukia šeima, vaikai – tu tiesiog negali grįžti tokios būsenos, negali būti kaip robotas ar zombis.“
 
Panašiais pasakojimais apklausoje pasidalijo dešimtys darbuotojų. Pasak Ž.Mineikio, signalų apie sudėtingas darbo sąlygas organizacija sulaukdavo jau seniai – tiek iš savo narių, tiek iš praktikuojančių vaistininkų ir studentų. Profesinei sąjungai nusprendus paklausti pačių darbuotojų, paaiškėjo, kad problemos kartojasi, nepriklausomai nuo vaistinių tinklo ar miesto.
 
Anot pirmininko, vaistininkas retai užsiima vien farmacine paslauga: jis ne tik aptarnauja pacientus, bet ir priima bei išdėsto prekes, tikrina galiojimo terminus, keičia kainas, atlieka administracines užduotis.
 
„Neįvertinama, kad vaistininkas šiandien – ne tik vaistininkas. Jis ir prekių tvarkytojas, ir kainų perdėliotojas. O prie viso to – darbas su receptais ir receptiniais vaistais, reikalaujantis didžiausio tikslumo ir susikaupimo“, – vardija Ž.Mineikis.
 
Neretai per dieną aptarnaujama 220-250 klientų – tai, pasak pirmininko, yra mastas, kurio teisės aktai niekaip nereglamentuoja: nenustatyta, kiek pacientų vaistininkas apskritai gali aptarnauti per pamainą.
 

„Pas gydytoją pacientas ateina kas penkiolika minučių, jis turi pertraukėles, turi slaugytoją, kuri padeda. O vaistinėje srautas eina nuolat. Tai jau ne tik fizinis, bet ir psichologinis, emocinis nuovargis – ypač kai pasitaiko sudėtingesnių situacijų, o srautas nesibaigia“, – komentuoja Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis.

 
Prie nuovargio prisideda ir garsinė aplinka prekybos centruose veikiančiose vaistinėse.
„Įėjimas dažnai būna iš paties prekybos centro vidaus, todėl nuolat tvyro muzika, skamba telefonai, šūkčioja žmonės, pypsi kasos. Visa tai blaško. Atrodo, smulkmena, bet apie šią pusę iki šiol niekas nekalbėjo“, – sako pirmininkas.
 
Visą pamainą – ant kojų
 
Prie psichologinės įtampos prisideda ir fizinis krūvis – didžiąją pamainos dalį farmacijos specialistai praleidžia stovėdami.
 
„Vaistininkas stovi prie kasos, o už nugaros – spintos su vaistų stalčiais. Jeigu ten pastatysi kėdę, kolega, dirbant dviese ar trise, pro tave tiesiog nebepraeis ir neatidarys stalčiaus. Apie tai negalvojama nuo pat pradžios – niekas neįvertina, kad erdvę reikėtų daryti didesnę“, – pasakoja Ž.Mineikis.
 
Net radus erdvės kėdei, naudotis ja neleidžia darbo tempas. Ilgalaikis statinis krūvis, perspėja profesinė sąjunga, gali sukelti kojų, nugaros, kraujotakos ir kitus sutrikimus. Tiesa, į stovimo darbo riziką neseniai atkreipė dėmesį ir Valstybinė darbo inspekcija.
 
Poilsis – tik popieriuje
 
Pirmininkas atkreipia dėmesį, kad formaliai darbdaviai pertraukas deklaruoja, tačiau praktikoje šia teise pasinaudoti pavyksta ne visada. Ypač tada, kai vaistinėje dirba vienas žmogus: nuolatinis klientų srautas neleidžia nei uždaryti vaistinės, nei palikti darbo vietos.
 
Darbuotojai pasakoja apie paskubomis valgomus, kelis kartus šildomus ir vėl atvėsusius pietus, o kartais – ir apie dienas, kai nuo darbo vietos nepavyksta atsitraukti nė trumpam.
 
Atskirų abejonių kelia ir patalpos, skirtos pailsėti. Daugumoje vaistinių yra arbatinukas, mikrobangų krosnelė, šaldytuvas, tačiau pati erdvė dažnai būna ankšta, neatskirta nuo administracinių patalpų ir naudojama ne pagal paskirtį.
 
„Esu ne vienoje vaistinėje matęs, kad prekės laikomos kur pakliuvo, nes atskira sandėliavimo patalpa tiesiog nenumatyta. O įsigilinę pamatėme, kad kai kur tose pačiose patalpose laikomi ir iš gyventojų surinkti naikintini vaistai. Neabsoliutinu, kad visose vaistinėse, bet bendros tvarkos nėra, nors darbdavys privalėtų užtikrinti tam atskirą vietą“, – pasakoja Ž.Mineikis.
 
Tokia praktika, anot pirmininko, kelia pagrįstų abejonių dėl higienos, darbuotojų saugos ir poilsio kokybės.
 
Reaguoja vangiai
 
Apibendrinusi apklausą, profesinė sąjunga birželį kreipėsi į didžiuosius vaistinių tinklus, Lietuvos vaistinių asociaciją ir Nacionalinę vaistų prekybos asociaciją, ragindama imtis realių pokyčių. Anot jos, dalyje vaistinių sukuriamas tik formalus teisės aktų laikymosi įspūdis, o faktinės sąlygos paneigia deklaruojamas garantijas. Pasekmės – prastėjanti vaistininkų sveikata, perdegimas, klaidos ir darbuotojų kaita.
 
Kol kas, anot Ž.Mineikio, atsakas menkas.
„Išsiuntėme raštą visiems tinklams – norėjome pradėti dialogą. Dalis patvirtino gavę, dalis net nesiteikė atsakyti. Pasakėme: pažiūrėkite, šitos vietos darbuotojams skauda, pabandykite nors ką daryti. Bet komunikacija iš jų pusės kol kas minimali“, – apgailestauja jis.
 
Asociacija: bėda – specialistų stoka
 
Kaip pažymi Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, asociacija nerenka informacijos apie konkrečių darbuotojų darbo grafikus, pertraukas ar darbo organizavimo sprendimus atskirose vaistinėse, todėl pavienių situacijų vertinti negali. Darbo organizavimo klausimai, anot jos, kiekvienoje įmonėje sprendžiami savarankiškai, laikantis Darbo kodekso ir bendradarbiaujant su darbuotojų atstovais.
 
„Atskirų darbuotojų ar jų grupių išsakytos patirtys yra svarbios, tačiau jos savaime neleidžia daryti išvadų apie viso sektoriaus situaciją, kuriame dirba keli tūkstančiai farmacijos specialistų“, – teigia pirmininkė.
 
Didžiausiu iššūkiu ji laiko ne esamas darbo sąlygas, o kvalifikuotų specialistų stoką: dėl darbuotojų vaistinės konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su ligoninėmis, farmacijos pramone, didmenininkais, valstybės institucijomis bei mokslo sektoriumi.
 
Pasak K.Nemaniūtės-Gagės, pastaraisiais metais vaistinės reikšmingai kėlė atlyginimus, plėtė naudų paketus, skyrė stipendijas studentams, kompensavo persikėlimo į regionus išlaidas. Pirmininkė atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje vaistininkams taikoma 36 valandų darbo savaitė ir 25 darbo dienų atostogos – garantijos, kurių daugelio ES šalių teisės aktai šiai profesijai nenumato.
 
„Teiginiai, kad vaistinių sektorius nėra suinteresuotas darbuotojų gerove ar tinkamomis darbo sąlygomis, neatitinka šiandienės darbo rinkos realybės“, – tvirtina asociacijos pirmininkė. Investicijos į darbo aplinką ir darbuotojų gerovę, jos žodžiais, šiandien yra ne tik socialinės atsakomybės, bet ir veiklos tęstinumo klausimas.

---

 
Komentarai
 
„Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė:
 
- Suprantame, kad kasdienis farmacijos specialistų darbas reikalauja didelės atsakomybės, profesionalumo ir nuolatinio dėmesio pacientams, todėl nuolat siekiame užtikrinti kuo geresnes darbo sąlygas savo komandoms. Mums svarbu, kad darbuotojai jaustųsi išgirsti, vertinami ir turėtų galimybę dirbti aplinkoje, kurioje galima ne tik profesionaliai augti, bet ir jaustis komandos dalimi. Todėl ir toliau daug dėmesio skirsime atviram dialogui, darbo sąlygų gerinimui.
 

---

„Eurovaistinės“ Žmonių departamento direktorė Milda Kaleinikovė:
 
Vaistininko profesija buvo paklausi visada, tačiau pasikeitus įstatyminei bazei, kai nuo 2023 m. liepos farmakotechnikai nebegali dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra, vaistininkų paklausa pasiekė piką – jų nuolatos reikšmingai trūksta visoje šalyje. Taip pat Lietuvoje nebėra rengiami farmakotechnikai – labai svarbi vaistinės komandos dalis – tad rinkoje jau esančių specialistų poreikis taip pat yra stipriai išaugęs. Dėl to visada siekėme kurti geras, patrauklias darbo sąlygas ir esamus darbuotojus išlaikyti, o taip pat būti patraukliu darbdaviu ir pritraukti naujus kolegas.

Džiaugiamės, kad darbuotojai šias pastangas vertina ir renkasi „Eurovaistinę“ – kone 15 proc. farmacijos specialistų „Eurovaistinėje“ dirba 20 metų ir ilgiau, 25 proc. darbo stažas siekia nuo 10 iki 20 metų, dar 37 proc. nuo 3 iki 9, o likę 23 proc. – neseniai prie organizacijos prisijungę žmonės dirbantys ne ilgiau nei 2 metus.  

Kurdami geras darbo sąlygas savo komandai, be abejonės, siekiame darbo ir poilsio balanso. Todėl galimybė įvesti pietų pertraukas visame mūsų vaistinių tinkle – viena iš temų prie kurios vis sugrįžtame diskusijai su darbuotojais tiek tiesiogiai, tiek su Darbuotojų darbo tarybos nariais. Didžiausiuose mūsų filialuose sutarimą iš anksto planuoti pertraukas turime – čia esant klientų ir pacientų srautams kolegoms daug lengviau pakeisti vieni kitus, todėl galima suplanuoti pertraukas iš anksto. Tačiau vertinant suplanuotų pertraukų įvedimą visame vaistinių tinkle, girdime kolegas ir jų aiškų norą, kad pietų pertraukos nebūtų planuojamos iš anksto, o būtų išlaikomas šiuo metu taikomas modelis, kai galimybė pavalgyti suteikiama darbo laiku, atsižvelgiant į individualios komandos sudėtį bei klientų ir pacientų srautus. Tuo pačiu, esant poreikiui, esame visada atviri su kiekvienu vaistinės kolektyvu atskirai derinti galimybę planuoti pertraukas iš anksto.  

Kalbant apie darbo krūvio valdymą, svarbu paminėti, kad farmacijos specialistų darbo laikas „Eurovaistinėje“ planuojamas ne tik laikantis LR įstatymų, Sveikatos apsaugos ministro įsakymų, licencijavimo reikalavimų, darbuotojų ir Darbo tarybos narių rekomendacijų, bet ir atsižvelgiant į individualius kiekvieno komandos nario poreikius pavyzdžiui, dirbti trumpiau ar ilgiau, neplanuoti darbo laiko konkrečiomis dienomis ar kt.   Akcentuojame ir tai, kad „Eurovaistinėje“ turime aiškias atsakomybes kiekvienai pozicijai – vaistininkai ir farmakotechnikai teikia farmacinę paslaugą, konsultantai rūpinasi, kad klientai gautų reikalingą informaciją ir išsirinktų tinkamus maisto papildus ar higienos prekes, tvarkytojai palaiko švarą ir tvarką. Tad kiekvienas darbuotojas aiškiai žino savo atsakomybių apimtį, veikia jos ribose ir už tai gauna sąžiningą atlygį.