Ką parodė VMVT stebėsena?
 
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), stebėdama internetinę prekybą, nustatė, kad dažniausias pažeidimas yra veiklos laiku neįteisinimas. Pagal atrinktus skelbimus tarnyba atlikto 432 tyrimus: net 318 atvejų (73,6 proc.) nustatyta, jog maisto tvarkymo veikla vykdyta jos neįregistravus VMVT. Tiesa, šio skaičiaus nereikėtų suprasti taip, kad tokia dalis visų internetu maistu prekiaujančių pardavėjų veikia nelegaliai – skelbimai stebėsenai buvo atrenkami atsitiktinai arba pagal rizikos kriterijus.
 
VMVT specialistai pastebi nedidelį teigiamą pokytį: 2024 m. nelegalios veiklos atvejai sudarė 77,8 proc. atliktų tyrimų, 2025 m. – 73,6 proc. Be to, interneto erdvė buvo stebėta gerokai intensyviau – skelbimų atrinkta daugiau kaip 2,5 karto, palyginti su 2024-aisiais.
 
Ši stebėsena rodo, kad apie parduodamus maisto produktus ar pardavėją privaloma pateikti informacija socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose pateikiama ne visada arba ji būna neišsami. Pavyzdžiui, 2025 m. nustatyti 114 atvejų, kai pardavėjai buvo registruoti VMVT, tačiau skelbimuose nebuvo nurodę savo maisto tvarkymo subjekto numerio, taip pat daugeliu atveju trūko informacijos apie parduodamus maisto produktus.
 
Maisto saugos konsultantė Danguolė Gasparavičienė teigė, kad prekybai internetu maisto produktais ar maisto papildais taikomi tokie pat saugos reikalavimai kaip ir prekybai fizinėse parduotuvėse: veikla turi būti įregistruota VMVT, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar pardavėjas veikia teisėtai.
 
„Iš savo praktikos matau, kad didžioji dalis problemų kyla ne dėl blogos valios, o dėl nežinojimo. Dažnai žmogus pradeda gaminti ir parduoti tai, ką moka geriausiai – sūrius, tortus, konservuotus gardėsius, – ir nuoširdžiai nesupranta, kad nuo pirmo pardavimo jis jau tapo maisto tvarkymo subjektu su visomis pareigomis“, – sako ji ir išvardija rizikingiausias sritis: socialiniuose tinkluose reklamuojamas ir pardavinėjamas namuose gaminamas maistas, pyragaičiai, tortai, maisto papildai.
 
Reikia vertinti ne tik prekę, bet ir pardavėją
 
Dažnai sakome, kad internetu perkame katę maiše, nes negalime įvertinti produkto prieš jį gaudami. VMVT sutinka, kad tam tikra rizika iš tiesų yra didesnė, nes pirkdamas internetu vartotojas nemato, kokiomis sąlygomis maistas buvo pagamintas, laikytas ar kaip jis bus pristatytas. Todėl pirmiausia reikėtų įvertinti ne vien produkto nuotrauką ar kitų pirkėjų atsiliepimus, kainą, bet ir patį pardavėją.
 
Turi būti aiškiai nurodytas jo vardas ir pavardė arba įmonės pavadinimas, kontaktiniai duomenys, taip pat maisto tvarkymo subjekto registracijos ar patvirtinimo numeris. Turint nurodytus duomenis, pardavėją galima patikrinti viešame VMVT Maisto tvarkymo subjektų registre. Gavus užsakymą pirmiausia verta įvertinti maisto produkto pakuotės būklę (ar ji sandari, nepažeista), tinkamumo vartoti terminą.
 

„Gavus siuntą, užtenka kelių sekundžių įvertinti, ar pakuotė sveika, ar tinkamumo vartoti terminas geras, ar atvėsinta prekė tikrai pristatyta užtikrinant temperatūrinį režimą. Jei kas nors negerai, priimti siuntos neprivalote, o įrodymus visada verta nufotografuoti“, – pasidalijo patarimu maisto saugos konsultantė Danguolė Gasparavičienė bei pridūrė, kad kilus rimtesnėms abejonėms reikėtų nedvejoti ir kreiptis į VMVT.

 
Ekranas nieko nesupaprastinta
 
Kaip jau minėta, elektroninei prekybai keliami tokie patys reikalavimai kaip ir fizinėms parduotuvėms. Tai reiškia veiklos registraciją VMVT, atsekamumą, tinkamas laikymo ir transportavimo sąlygas, nepertraukiamą šalčio grandinę ir higieną visame procese: nuo pardavėjo iki pat pirkėjo durų.
„Mano mėgstamiausia mintis, kurią kartoju kiekvienam klientui: internetinė parduotuvė nėra atskira taisyklių visata. Jai galioja lygiai tie patys reikalavimai kaip ir fizinei parduotuvei. Ekranas nieko nesupaprastina“, – sako D.Gasparavičienė.
 
Maisto saugos konsultantė išskiria specifinį reikalavimą elektroninei prekybą, kurio daugelis klientų nežino: pagal teisės aktų reikalavimus visa privaloma informacija apie maistą turi būti matoma internete dar prieš žmogui paspaudžiant „pirkti“, ir už ją negalima imti jokio mokesčio. Taip pat svetainėje turi būti aiškiai matomi pardavėjo rekvizitai.
 
D.Gasparavičienė siūlo įsiminti taisyklę: internete žmogus turi pamatyti visą tą pačią informaciją, kurią fizinėje parduotuvėje perskaitytų paėmęs pakuotę į rankas. Jokių sutrumpinimų!
 
Pašnekovė akcentuoja dar kelis praktinius niuansus, dėl kurių dažniausiai klystama: „Informacija privalo būti lietuvių kalba ir nemokamai prieinama dar prieš pirkimo sandorį – ne el. laiške po užsakymo ir ne „paklauskite mūsų“ režimu. Tinkamumo vartoti terminas yra vienintelė išimtis: jo internete nurodyti neprivaloma, jis turi būti aiškus pristatymo momentu. Ir atvirkščiai nei kartais manoma, pakuotės nuotrauka su smulkia etikete nėra pakankama – informacija turi būti pateikta skaitomu tekstu.“

---

 
Komentaras
 
„Dzūkų krautuvėlės“ vadovė Greta Sabonienė:
 
Ne viskas priklauso tik nuo el. parduotuvės
 
- Lietuvoje gauti leidimą legaliai siųsti maisto produktus pirkėjams į namus nėra sudėtinga. Tereikia užsiregistruoti VMVT. Toliau mes, kaip įmonė, atsakome jau už produkto atvežimą, kad nenutrūktų šalčio grandinė. Tam turime sąlygas. Vilniuje ir Vilniaus rajone prekes išvežiojame patys, nes turime tam skirtą automobilį. Jeigu maisto produktus reikia pristatyti į kitą miestą, tada naudojamės partnerių „DPD Fresh“ – šviežio maisto pristatymo į namus paslauga, užtikrinančią visą kelią nenutrūkstančią šalčio grandinę.
 
Reguliarūs VMVT patikrinimai užtikrina, kad maisto produktai laikomi tinkamos sąlygomis ir yra saugūs vartoti. Ant šviežios ir marinuotos mėsos etiketės dedame mūsų veterinarinį ženklą. Jeigu tai yra kitų gamintojų produktas, irgi yra labai svarbu, kad būtų tas VMVT ženkliukas. Jis būna ovalus, apvalus, žiūrint, kokiai rinkai yra skirtas.
 
Smulkus verslas negali sau leisti didelių nuostolių, tačiau G.Sabonienė atvirai sako, kad yra pasitaikę atvejų, kai pirkėjai skundėsi įsigiję nesaugų vartoti maisto produktą. Kita vertus, maisto prekyboje tai nieko stebėtino.
 
„Jeigu mes kalbame apie greitai gendantį maistą, šviežią vištieną, kiaulieną, kitą šviežią produkciją, visko pasitaiko, ypač vasarą“, – sako ji, pridurdama, kad ne visada viskas priklauso tik nuo jų, bet ir nuo to, kokiomis sąlygomis gabenami produktai, kaip pats pirkėjas laiko šviežią mėsą. „Jeigu taip nutinka, tada kontaktuojame, kaip grąžinti žalą“, – tikina pašnekovė.