Pritaikytas tik kas penktas pastatas

Valstybės kontrolės duomenimis, 2025 m. pradžioje apie 80 proc. įvertintų pastatų Lietuvoje neatitiko minimalių prieinamumo reikalavimų žmonėms su negalia. Vilniuje, asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ duomenimis, net pusė seniūnijų vis dar nepritaikytos žmonėms su judėjimo negalia.
 
„Prieinama aplinka nėra privilegija – tai būtina oraus gyvenimo sąlyga“, – pabrėžia valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
 
Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad Aplinkos ministerija beveik trejus metus vėluoja įvertinti, kiek svarbių viešųjų pastatų vis dar nepritaikyta, o konkretaus veiksmų plano su terminais ir atsakingais asmenimis nėra. Be to, duomenys nėra visiškai patikimi, nes ne visos savivaldybės juos pateikia.
 
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos tyrimas parodė, kad iš 65 apklaustų nacionalinių ir savivaldybių institucijų bei įstaigų universalaus dizaino principus nuosekliai taiko tik 40 proc.
 
Oficialūs rodikliai kyla, bet lėtai. Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo indeksas 2024 m. pasiekė 55,09 proc., tačiau vien fizinės infrastruktūros prieinamumas tesiekė 39,88 proc.
 
Komisija 2025 m. ataskaitoje apibendrina, kad JT neįgaliųjų teisių konvencija Lietuvoje neįgyvendinama taip, kaip reikalauja ši sutartis. Lygios galimybės dažnai tik deklaruojamos teisės aktuose, o žmonės su negalia vis dar traktuojami kaip socialinės globos objektai, ne kaip teisių subjektai.
 

L.S. skaičius
48
– tiek proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų artimas žmogus, įgijęs negalią, negalėtų arba tik iš dalies galėtų gyventi savarankiškai. Tai parodė pernai gruodį lygių galimybių kontrolierės užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa.

 
Skundų daugėja kasmet
 
Pernai lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė sulaukė 125 skundų dėl diskriminacijos dėl negalios – daugiau nei dėl bet kurio kito pagrindo. Užpernai jų buvo 60, o 2021 m. – 44. Negalia yra vienintelis pagrindas, dėl kurio skundų kasmet nuosekliai daugėja. Pernai nustatyti 34 pažeidimai.
 
Vilniuje diskriminacija konstatuota rekonstruotame Tauro kalne, kurio dalis takų baigiasi laiptais ar bortais, vienoje „Maximos“ parduotuvėje, kurios antrą aukštą galima pasiekti tik laiptais, ir trylikoje restoranų, į kuriuos neįmanoma patekti vežimėliu. Kontrolierė nagrinėjo ir užrakintų tualetų atvejus, kai žmonių su negalia buvo prašoma dokumentais įrodyti savo negalią.
 
B.Sabatauskaitė, šių metų kovą Seime pristatydama ataskaitą, pabrėžė, kad realybės neatspindi net šis skaičius. „Ne visais atvejais žmonės kreipiasi dėl tų problemų, kurios egzistuoja kasdienybėje“, – sakė ji.

---

 
Interviu
 
Vilniaus m. savivaldybės Komunikacijos skyriaus specialistė Indrė Naureckaitė:
 
- Ar Vilniaus savivaldybei žinoma, kiek miesto infrastruktūros realiai yra prieinama žmogui, judančiam vežimėliu? Ar yra atliktas sisteminis šaligatvių, perėjų, viešojo transporto stotelių, savivaldybės įstaigų, liftų ir keltuvų vertinimas?
 
- Šiuo metu nėra vieno rodiklio, kuris leistų tiksliai įvertinti, kokia dalis visos miesto susisiekimo infrastruktūros yra visiškai pritaikyta žmonėms, judantiems vežimėliu. Prieinamumo reikalavimai sistemingai vertinami rengiant naujus projektus ir rekonstruojant ar remontuojant esamą infrastruktūrą. Projektiniuose sprendiniuose taikomi statinių prieinamumo ir universalaus dizaino principai, vertinami šaligatvių pločiai, kelio bortelių nužeminimai, pėsčiųjų maršrutų tęstinumas bei kiti judėjimo negalią turintiems žmonėms svarbūs elementai.
 
- Žmonės su judėjimo negalia pasakoja apie neveikiančius keltuvus, per aukštus bortelius ar pandusus, kuriais praktiškai neįmanoma pasinaudoti. Kas ir kaip tikrina, kad prieinamumo sprendimai iš tiesų veiktų?
 
- Savivaldybės kompetencijai priklauso viešojoje erdvėje esantys susisiekimo infrastruktūros elementai: šaligatviai, pėsčiųjų perėjos, viešojo transporto infrastruktūra bei bendro naudojimo liftai ir keltuvai. Naujos arba rekonstruojamos infrastruktūros sprendiniai tikrinami projektavimo, derinimo ir statybos darbų priėmimo etapuose, vertinant jų atitiktį teisės aktų ir statinių prieinamumo reikalavimams. Eksploatacijos metu vertinami gyventojų pranešimai, atliekamos apžiūros ir, esant poreikiui, organizuojami remonto darbai.
Per pastaruosius metus pagrindiniuose pėsčiųjų maršrutuose ir centrinėse miesto dalyse borteliai didžiąja dalimi jau pritaikyti žmonių su negalia poreikiams – įrengti nužeminimai ties pėsčiųjų perėjomis ir kitose svarbiausiose judėjimo vietose.
Bendro naudojimo liftų ir keltuvų techninė būklė nuolat prižiūrima, organizuojami planiniai aptarnavimo bei remonto darbai. Gavus informaciją apie gedimą, imamasi veiksmų kuo greičiau atkurti įrenginio veikimą. Savivaldybė taip pat reaguoja į gyventojų ir žmonių su negalia organizacijų siūlymus: gavus informaciją apie judėjimo kliūtis, situacija vertinama individualiai ir ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti patogesnį ir saugesnį judėjimą.
 
- Kurios Vilniaus vietos šiandien savivaldybei kelia daugiausia problemų prieinamumo požiūriu?
 
- Didžiausi iššūkiai išlieka seniausiai urbanizuotose miesto teritorijose, kur infrastruktūra buvo suformuota dar prieš atsirandant šiuolaikiniams prieinamumo reikalavimams. Tai ypač aktualu Senamiestyje ir kitose istorinėse miesto dalyse, kur dėl siaurų gatvių, ribotos erdvės ir paveldosaugos reikalavimų ne visada įmanoma įgyvendinti visus šiandien taikomus standartus.
Nemažai iššūkių vis dar yra ir senesniuose daugiabučių kiemuose. Dalis šių teritorijų įrengtos prieš kelis dešimtmečius, todėl jose dar pasitaiko nenuleistų bortelių, nepakankamo pločio pėsčiųjų takų ar kitų judėjimą apsunkinančių elementų.
Papildomų iššūkių kyla kalvotose miesto vietovėse. Dėl didelių reljefo skirtumų ne visur įmanoma užtikrinti vežimėliu judantiems žmonėms patogius nuolydžius, todėl tenka ieškoti individualių techninių sprendimų, o galimybės visiškai pritaikyti infrastruktūrą kartais būna ribotos.
Svarbu pabrėžti, kad nauja arba iš esmės rekonstruojama susisiekimo infrastruktūra projektuojama vadovaujantis galiojančiais prieinamumo reikalavimais, todėl didžiausi iššūkiai dažniausiai susiję ne su naujais objektais, o su senosios infrastruktūros pritaikymu šiandienos poreikiams.
 
- Kokius konkrečius prieinamumo darbus Vilnius yra numatęs artimiausiais metais?
 
- Prieinamumo gerinimas Vilniuje nėra įgyvendinamas tik per atskirus projektus – šie sprendiniai integruojami į gatvių, šaligatvių, pėsčiųjų perėjų, viešojo transporto stotelių ir kitų susisiekimo infrastruktūros objektų rekonstrukcijos bei remonto darbus.
Artimiausiais metais bus tęsiami šaligatvių atnaujinimo darbai, pėsčiųjų perėjų pritaikymas žmonėms su negalia, bortelių nužeminimas, viešojo transporto infrastruktūros gerinimas bei bendro naudojimo liftų ir keltuvų priežiūra bei modernizavimas. Didelis dėmesys bus skiriamas pagrindinių pėsčiųjų maršrutų vientisumui, kad žmonės su judėjimo negalia galėtų saugiai pasiekti svarbiausius miesto objektus ir paslaugas. Senesniuose kiemuose, vykdant dangų remontą, nuosekliai bus įrengiami bortelių nužeminimai ir šalinamos kitos kliūtys.
Prieinamumo sprendiniai finansuojami iš bendrų miesto infrastruktūros plėtrai, remontui ir priežiūrai skiriamų lėšų. Finansavimo apimtis kasmet priklauso nuo patvirtinto biudžeto ir suplanuotų projektų masto.
Gyventojai realų pokytį jau šiandien gali matyti pagrindiniuose miesto pėsčiųjų maršrutuose, kur didžioji dalis perėjų pritaikytos žmonėms su negalia. Artimiausiais metais jis bus juntamas ir atnaujinamose gatvėse, ir gyvenamuosiuose rajonuose.



Projektas „Nepasiduodantys negaliai“

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, 9 tūkst. eurų



Partneriai: