- Vilniaus rajonas smarkiai išplėtęs slaugos paslaugas. Kaip vertinate ministro Lino Kukuraičio užsibrėžtą tikslą sujungti slaugos ir globos paslaugas? Ar pertvarkos slaugoje reikia?
 
- Viena sritis priklauso sveikatos sričiai, kita – socialiniams reikalams, todėl man atrodo jas reikia atskirti. Na, o paslaugų tąsa yra būtina. Ji užtikrinama ir dabar. Kaip turime slaugos, taip ir globos ligonines. Kažin ar reikia jas sutapatinti ir pakišti po vienu sparnu. Būčiau atsargiai skeptiška. Pokyčiai dėl pokyčių? Kokio mes siekiame rezultato ir koks bus teigiamas rezultatas? Ar paslaugų prieinamumas pagerės? Argumentų „už“ nematyčiau.
 
- Prieš merų rinkimus savivaldoje, ko gero, verda intrigos. Į paviršių traukiamos visos būtos ir nebūtos nuodėmės. Labiausiai intrigas mėgstama kurti apie gyventojams jautriausią sveikatos sektorių.
 
- Politinėse zonose suaktyvėjimas jaučiamas, kadangi rinkimai jau kovo 7 dieną. Natūralu, kad politikai, tarybos nariai, frakcijos diskutuoja ir turi skirtingas nuomones. Kiekviena politinė jėga turi savo viziją, kaip tvarkysis rajone: kas yra aktualu, kas yra prioritetas. Po vasaros atostogų visi sugrįžta, tad dabar debatų bus daugiau. Tiesa, trečią kadenciją eidama tarybos narės pareigas, bandymų kaišioti pagalius į ratus nepastebėjau.
 
- Dalyvausite mero rinkimuose? Vienu metu veikiate dvejose savivaldybėse.
 
- Didelių pokyčių neplanuoju, bet tarybos rinkimuose neketinu atsisakyti dalyvauti. Savivalda man yra artima. Tame matau prasmę. Čia dirbu beveik dvi dešimtis metų: veikiau įvairiose pozicijose, nors daugiausiai darbas administracijoje siejosi su švietimo sistema. Turint patirties, įdirbio ir sutariant su kolegomis, darbus galima įgyvendinti.
 
- Savivaldybės, kaip viena, sako, jog į sveikatos sektorių kasmet tenka investuoti milžiniškas lėšas, kitaip gydymo įstaigos esą nepatemptų. Taip savivaldybės sprendžia sveikatos sistemos ydas, kurios turėtų būti apmokamos iš PSDF lėšų: investuoja į infrastruktūrą, įrangą, gydytojų skatinimą, net algas moka. Kiek Vilniaus rajonas kasmet atseikėja gydymo įstaigoms?
 
- Vilniaus rajonas – ne išimtis. Finansuojama infrastruktūra, medikų pritraukimo programos, šeimos gydytojų rėmimo institutas. Šiemet tam skirta apie pusantro milijono eurų, pernai – daug didesnės lėšos. Galiu pasidžiaugti, kad savivaldybėje, kai kalbame apie poliklinikas, tarybos nariai, diskutuodami ir balsuodami dėl biudžeto, tikriausiai vienu klausimu vieningai sutaria. Sritis, kuri kelia mažiausiai ginčų, abejonių, ar verta, – sveikatos. Veikia ir vadovo autoritetas, jo argumentai, supratimas, kad sveikata yra didžiausias turtas. Prevencinės programos taip pat labai svarbios.
Sveikatinti gyventojus padeda ir įsteigtas visuomenės sveikatos biuras. Pastarasis vykdo prevencines programas, skatina sveikatingumą, kuris užbėgtų ligoms už akių.
 
- Abiejų Viliaus rajono poliklinikų struktūra smarkiai išplėsta: po jų kepure – ne tik slaugos ligoninės, bet ir krūva ambulatorijų. Esate patenkinta, kaip įstaigas tvarko jų vadovai? Pernai už Evaldą Navicką laikėte stiprius kumščius.
 
- Džiaugiuosi, kad Vilniaus rajono poliklinika nuolat investuoja į ambulatorijų infrastruktūrą, paslaugas. Steigiamos apylinkės nuolat peržiūrimos ir perskirstomos, kad pacientų srautai būtų tolygesni, ilginamas ambulatorijų darbo laikas, sudarytos galimybės ambulatorijose atlikti kraujo tyrimus, taip pat ir šeštadieniais. Gerbiamą Evaldą Navicką noriu pagirti: jo profesionalumas, aktyvumas, ūkiškumas ir visos savybės, kurias jis turi, leidžia tobulinti ir gerinti paslaugų prieinamumą bei kokybę. Žinoma, kai norima greitų pokyčių, su aktyviu, profesionaliu vadovu komandai yra iššūkių – reikia pasitempti. Bet nesutarimų, bent mano žiniomis, nėra. Vis dėlto žmogiškieji santykiai be diskusijų ar ginčų neapsieina.
Didžiulė Vilniaus rajono poliklinikos vadovo patirtis jaučiama – jis įneša tikrai daug pokyčių į įstaigą. Yra ir problemų – pokyčiai neįvyksta per vieną dieną ar pusmetį. Mažą Sudervės ambulatoriją reikia plėsti, mąstoma ambulatoriją steigti kitoje vietoje. Dar vienas svarbus dalykas – specialistai. Vadovo profesionalumo dėka neseniai pavyko pritraukti kardiologų, neurologų, bet vis dar jaučiame endokrinologų, gastroenterologų, dermatologų trūkumą.
 
- O Nemenčinės poliklinikos direktoriui Rimgaudui Vincevičiui, kuris įstaigai atėjo vadovauti beveik tuo pačiu metu, kaip E.Navickas, pavyko nuo pastarosios atkrėsti neigiamą šleifą?
 
- VRP turi didesnę infrastruktūrą, jai daugiau priklauso ambulatorijų, nei Nemenčinės poliklinikai, todėl pokalbyje akcentuoju E.Navicką. Tačiau ir pastaroji poliklinika yra stipri – turi ką tik įsteigtą, puikiai veikiančią reabilitaciją. Vadovas dirba atsakingai, turi ir daugiau infrastruktūrinių planų, norėtų plėstis. Jaučiame iššūkį su ambulatorijomis, kurios yra mažose vietovėse, pavyzdžiui, Buivydžiuose. Čia nėra pakankamai prisirašiusių pacientų, o paslaugas vis tiek norisi užtikrintini, nors šios ambulatorijos rentabilumas žemas. Vadovas skaičiuoja. Gerbiamas Rimgaudas turi patirties privačiame sektoriuje. Ji yra vertinga ir duoda gerą pozityvą mūsų pavaldumo poliklinikose.
 
- Nors savivaldybės, kol neįgyvendino, paprastai garsiai dalintis vengia, vis dėlto paklausiu – kokie artimiausi plėtros planai sveikatos sektoriuje?
 
- Šiuo metu kasami baseinai, steigiamas sporto kompleksas Nemenčinėje ir Rudaminoje. Mums svarbus sveikatingumas, norime, kad mūsų gyventojai būtų aktyvūs. Laukia Riešės slaugos ligoninės projektas, keli projektai, siekiantys pagerinti esamų ambulatorijų infrastruktūrą.  

---

 
Dosjė

1998 m. baigė VU Filologijos fakultetą ir įgijo lietuvių filologijos bakalauro kvalifikaciją.
2004 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakultete įgijo edukologijos (švietimo vadybos) magistro laipsnį.
2011 m. baigė Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakultetą ir įgijo viešojo administravimo magistro laipsnį.
Nuo 1998 m. iki 2001 m. dirbo lietuvių kalbos mokytoja Vilniaus r. Maišiagalos vidurinėje mokykloje.
Nuo 2002 m. iki 2007 m. – Vilniaus r. Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos direktorė.
Nuo 2007 m. iki 2009 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir ugdymo departamento direktoriaus pavaduotoja.
Nuo 2009 m. iki 2011 m. vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir turizmo departamento Kūno kultūros ir sporto skyriui.
Nuo 2011 m. iki 2013 m. dirbo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja.
Nuo 2013 m. sausio 11 d. paskirta švietimo ir mokslo viceministre.
Nuo 2015 m. Vilniaus miesto tarybos narė.
Nuo 2017 m. Vilniaus miesto mero pavaduotoja.
Nuo 2023 m. Vilniaus rajono mero pavaduotoja.