- Gyvensenos medicina Lietuvoje – vis dar nauja sritis. Kai pasakote, kuo užsiimate, ar žmonės supranta? Su kuo dažniausiai jus painioja?
 
- Gyvensenos medicinos specialiste dirbu jau septinti metai. Mano žiniomis, esu viena pirmųjų, įsidarbinusių sveikatos priežiūros sektoriuje, tad tą atpažįstamumą matau nuo pačių pradžių. (Šypsosi.) Džiaugiuosi, kad per šį laiką profesija tampa vis labiau atpažįstama – anksčiau retai kada tekdavo sutikti žmogų, kuris žinotų, kas tai per specialybė.
Labiausiai painiojama su dietologais ir dietistais, dažnai klausiama, kuo gi mes nuo jų skiriamės ir ar tikrai toks specialistas reikalingas. Bet girdžiu ir daug paskatinimo – kad šios profesijos jau seniai reikėjo ir pagaliau ji atsirado.
 
- Dirbate greta šeimos gydytojų. Ar jie jau įprato jumis pasikliauti ir patys atsiunčia pacientus?
 
- Tarp kolegų tikrai yra specialistų, kurie mato prasmę ir siunčia pacientus aktyviai. Kartais net būna toks fenomenas, kad pacientas atvyksta nenusiteikęs ką nors keisti, bet šeimos gydytojas taip gražiai atsiliepia apie gyvensenos medicinos specialistą, kad neatvykti būna sunku. (Juokiasi.)
 
- Iš šalies atrodo, kad gyvensenos specialistas dirba tik su įpročiais, o ligas palieka gydytojams. Kaip yra iš tiesų?
 
- Negalėčiau sakyti, kad su ligomis nedirbame. Į poliklinikas ir privačias klinikas ateina nemažai lėtinėmis ligomis sergančių žmonių, turime jas išmanyti ir glaudžiai bendradarbiaujame su gydytojais. Yra įvairių stadijų: kartais ligos dar nėra ir kalbame apie prevenciją bei sveikatos stiprinimą, o dažnu atveju gyvenimo būdo keitimas tampa gydymo dalimi.
Aš tuo labai tikiu – gyvenimo būdo keitimas neretai būna net efektyvesnis nei medikamentinis gydymas. Įkvepia tai, jog daug kas yra mūsų pačių rankose: galime koreguoti, stiprinti, gerinti. Smagiausia matyti realius pokyčius: ne tik kaip krinta svoris, bet ir gerėja kraujo tyrimų rodikliai, žmogus pats pasijunta geriau.
 
- Dėl ko šeimos gydytojai dažniausiai pas jus siunčia pacientus?
 
- Pas mus pacientai patenka pagal širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą: kai gydytojai nustato didelę ar labai didelę riziką, pacientui būtinai pasiūlo ateiti pas gyvensenos medicinos specialistą.
Siunčia ir nustatę tarpinę hiperglikemiją – tai būsena, kai cukrinis diabetas dar neišsivystęs, bet gresia, ypač nekeičiant gyvenimo būdo; čia gyvensenos pokytis gali daug ką nulemti. Ateina pacientai ir dėl padidėjusio cholesterolio ar noro mesti rūkyti, suvaldyti svorį, kokybiškiau miegoti, geriau valdyti reakciją į stresą ar susidėlioti dienos režimą. Tai bene dažniausios priežastys.
 
- Ar pastebite poslinkį: anksčiau žmonės ėjo bijodami ligos, o dabar vis dažniau kalbama apie ilgaamžiškumą, energiją, jauną veidą…
 
- Pastebiu ir tuo džiaugiuosi, nes turime progą konsultuoti pacientą ne tik stipriai pažengusios ligos atveju. Šios madingos tendencijos man atrodo naudingos – jos skatina mus daugiau pagalvoti apie save, savimi pasirūpinti ir nevertinti geros savijautos šiandien kaip nekintančios duotybės.
 
- Sveika gyvensena kartais atrodo kaip prabanga – ekologiškas maistas, sporto klubai, papildai. Ar iš tiesų ji tokia brangi?
 
- Dėl finansų čia daug laisvės ir kūrybiškumo. Išėjimas pasivaikščioti nieko nekainuoja, o daugiau kruopų, sezoninių ar raugintų daržovių dažnai atsieina pigiau nei cigaretės ar alkoholis – tos sveikatą žalojančios prekės irgi kainuoja, tik ne visada tai įvertiname. Gyvensenos medicinos specialistai glaudžiai bendradarbiauja ir su savivaldybių visuomenės sveikatos biurais, kur paslaugos – susijusios su fiziniu aktyvumu, mityba, psichine sveikata – teikiamos nemokamai. Turint noro, finansai netaps kliūtimi rūpintis savimi.
Ko tikrai reikia, tai pastangų, nes kalbame apie įpročio keitimą, automatinio elgesio nutraukimą – o tai visada yra diskomfortas. Todėl svarbiausia kartu su pacientu atrasti jo asmeninės motyvacijos ir prasmės šaltinį. Ne dėl to, kad aš taip pasakiau, o dėl to, kas rūpi pačiam žmogui. Kartais pacientai grįžta ir sako: „Net jūsų veidą prisimenu prieš ką nors darydamas.“ (Juokiasi.)
 
- O pacientai, prisiskaitę apie badavimą, „valgymo langus“, papildus, ilgaamžiškumą, darbą palengvina ar apsunkina?
 
- Man tai veikiau kelia džiaugsmą: jei žmogus domisi – puiku. Tik svarbu suvokti, kokiais šaltiniais jis remiasi. Ne visada tai yra mokslu grįsti metodai, tuomet įsiveliame į diskusijas, darosi sunkiau nukreipti veiksmui. Bet tam mes ir esame – skleisti patikimą, mokslu grįstą informaciją ir padėti atsirinkti.
Kur kas labiau neramina priešinga situacija: kai paklausus, ką žmogus valgė šiandien ar vakar, jis negali atsakyti, arba sako, kad jo antra pusė geriau žino. Smalsumas yra pagirtinas, tik reikia išlaikyti balansą – ta informacija irgi gali varginti bei kelti nerimą.
 
- Negaliu nepaklausti apie svorio mažinimo vaistus – apie juos dabar kalba visi. Ką sakote pacientui, kuris svorio numetė vaistais, bet gyvensenos keisti neketina?
 
- Visada kyla klausimas, kokiu tikslu žmogus atėjo. Yra tekę bendrauti su pacientais, kuriems vaistai sukelia nepageidaujamų reiškinių, ir tuomet juos tenka koreguoti ar atsisakyti. Svarbu suvokti ilgalaikę perspektyvą: svoris gali mažėti staigiai, bet jį išlaikyti padeda tik gyvenimo įpročiai – be jų, nutraukus vaistus, jis gali grįžti net didesnis nei buvo. Nesu nusiteikusi prieš medikamentinį ar chirurginį gydymą. Viskas priklauso nuo žmogaus, o gydytojų prižiūrimas toks kelias tikrai gali padėti. Kartais vien pradinis svorio kritimas žmogų taip padrąsina, kad jis ryžtasi keisti ir kitus įpročius. Svarbiausia nelikti vienam ir sprendimą priimti gavus individualiai pritaikytas specialisto rekomendacijas. Ne viskas, kas tiko kaimynui, gali tikti man.
 
- Per keletą metų turbūt sukaupėte ne vieną istoriją, kai po jūsų konsultacijų žmogaus gyvenimas iš tikrųjų pasikeitė?
 
- Turiu. Labai džiaugiasi metusieji rūkyti – iškart pastebi geresnę savijautą. Susitvarkius miego įpročius, atsiranda energingumas, darbingumas, geresnė nuotaika. O kai suvokia, kokį poreikį jam tenkina žalingas įprotis, ir tą poreikį ima tenkinti sveikatai palankesniais pasirinkimais, pokytis tampa lengvesnis – žmogus nebejaučia, kad turi ko nors atsisakyti. Ateina įsitikinę: „Be saldumynų negaliu, man reikia cukraus, kitaip neišgyvensiu.“ Kai kartu išsiaiškiname, kas iš tikrųjų už to slypi, pokytis įgyja lengvumo.
Tas pagerėjimas ir bendro laimėjimo pojūtis ir yra vertingiausias mano darbo aspektas.
 

---

Trumpa dosjė

2017 m. baigė Visuomenės sveikatos bakalauro studijas.
2020 m. baigė Gyvensenos medicinos magistrantūros studijas.
2026 m. baigė Emocinės gerovės podiplomines studijas.
Nuo 2020 m. dirba gyvensenos medicinos specialiste.
Darbo vietos – Antakalnio bei Centro poliklinikos, Rezus laboratorija, Prevencinės medicinos klinika „Telomera“.