Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius sako, jog naujasis chirurgijos etapas svarbus ne vien dėl naujos technologijos. Robotinės chirurgijos atsiradimas reiškia galimybę Lietuvos pacientams gauti tokio lygio gydymą, kuris ilgą laiką buvo prieinamas pirmaujantiems Europos ir pasaulio chirurgijos centrams.
 
„Visų svarbiausia – mūsų pacientai. O nauda operuojant nauja technologija yra neabejotina: operacijos tampa tikslesnės, joms naudojami mažesni pjūviai. Mažesnių pjūvių žaizdos greičiau gyja, mažesnė ir komplikacijų rizika infekcijai patekti. Pacientai greičiau išleidžiami iš ligoninės“, – apie pagrindinę naujosios technologijos reikšmę kalba prof. habil. dr. R.Jurkevičius, pasidžiaugdamas, kad nuo šiol tokios chirurgijos galimybės tampa prieinamos ne tik didžiuosiuose užsienio centruose.
 

„Džiaugiamės, kad šiandien pacientams Lietuvoje ir Baltijos šalyse galime pasiūlyti robotinės chirurgijos galimybes, kurios pažangiausiuose pasaulio ir Europos chirurgijos centruose jau yra tapusios šiuolaikinės chirurgijos dalimi. Šios technologijos įdiegimas Kauno klinikose leidžia mums žengti kartu su stipriausiais Europos centrais ir dar labiau plėsti pacientams prieinamas modernios chirurgijos galimybes“, – pristatydamas naujovę sakė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

 
Ne tik robotas, bet ir visa sistema
 
Vis dėlto pati robotinė sistema „da Vinci“ tėra viena plataus proceso dalių. Kad pastaroji būtų saugiai naudojama klinikinėje praktikoje, teko rengti specialistus, organizuoti mokymus, atrinkti chirurgų komandas ir kurti naujus darbo procesus. Tai prof. habil. dr. R.Jurkevičius vadina visa robotinės chirurgijos ekosistema.
 
„Man, kaip vadovui, svarbu, kad mūsų chirurgai būtų motyvuoti. Suprantame, jog akademinėje institucijoje mūsų medikus motyvuoja galimybė dirbti su pačiomis pažangiausiomis, naujausiomis technologijomis“, – teigia jis.
 
Kauno klinikos, pasak generalinio direktoriaus, prie „da Vinci“ robotinės chirurgijos diegimo ėjo ne vienerius metus.
 
„Tikslo link ėjome ilgai: keletą metų stengėmės, kad kompanija su šia robotine chirurgine technika ateitų ne tik į Lietuvą, o apskritai į Baltijos šalis. Teko įrodyti, kad esame pasirengę, jog mūsų chirurgai gali puikiausiai valdyti šią sistemą“, – pasakoja prof. habil. dr. R.Jurkevičius.
 
Atrinktos chirurgų komandos mokėsi užsienio centruose, laikė reikiamus egzaminus, o pačios operacijos yra kruopščiai registruojamos ir analizuojamos.
 
„Tai yra puikiausias naujausių technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką pavyzdys, kaip maksimaliai užtikrinti kokybę ir saugumą pacientams“, – pabrėžia Kauno klinikų generalinis direktorius.


 
Robotą valdo chirurgas
 
Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas prof. Evaldas Padervinskis pabrėžia, kad „da Vinci“ nereikėtų suprasti kaip autonominio roboto, kuris pats atlieka operaciją.
 
„Tai nėra paprastas įrankis ar tiesiog naujas instrumentas. Jo esmė – visa ekosistema“, – sako prof. E.Padervinskis.
 
Robotinė sistema chirurgui suteikia galimybę itin tiksliai valdyti instrumentus, sumažinti rankų tremoro poveikį, priartinti operacinį vaizdą ir atlikti sudėtingus judesius anatomiškai sunkiai pasiekiamose vietose.
 

„Robotas savaime pats nedirba ir neatlieka operacijų. Tai yra sistema, kuri panaikina tam tikrą chirurgų rankų tremorą ir sudaro galimybę siaurose kūno vietose, ten, kur sunkiai patenkame įprastinių instrumentų pagalba, su tam tikra optika per minimaliai invazinius pjūvius atlikti tą pačią operaciją ir užtikrinti maksimalų radikalumą, ypač atliekant onkologines procedūras“, –darbo principus aiškina Kauno klinikų Stacionarinių paslaugų koordinavimo tarnybos vadovas prof. Evaldas Padervinskis.

 
Pirmasis pacientas – gydytas dėl prostatos vėžio
 
Pirmosios „da Vinci“ operacijos Kauno klinikose atliktos rugsėjo 14 ir 15 dienomis. Simboliška, kad rugsėjo 15-oji – Tarptautinė kovos su prostatos vėžiu diena.
 

„Simboliška, kad Tarptautinės kovos su prostatos vėžiu dieną mūsų pacientams, sergantiems prostatos vėžiu, galėjome įteikti savotišką dovaną – Kauno klinikose atlikti pirmąsias robotines operacijas naudojant sistemą „da Vinci“,“ – sako Urologijos klinikos vadovas prof. Mindaugas Jievaltas.

 
Pirmuoju pacientu, kuriam, naudojant sistemą „da Vinci“, Kauno klinikose atlikta prostatos vėžio operacija, tapo Juozas iš Kazlų Rūdos. Į naują technologiją jis sako žvelgęs be didesnių abejonių.
„Kaip gali nepasitikėti mokslu?“ – džiugiai nusiteikęs kalbėjo Juozas.
 
Po operacijos vyras tikina besijaučiantis kuo puikiausiai. Tai, kad jam teko tapti pirmuoju pacientu, papildomos baimės nesukėlė. Prieš operaciją chirurgas jį išsamiai supažindino su naująja sistema, paaiškino, kaip ji veikia, ir kuo skiriasi nuo įprastų operacijų.
 
Pasak Juozo, išsamus gydytojo paaiškinimas leido ramiai pasiruošti operacijai ir pasitikėti medikų komanda. O šiandien, jau patyrus naujosios technologijos taikymą, svarbiausia jam – savijauta po operacijos.
Pirmajam pacientui operaciją atlikusio gydytojo urologo doc. dr. Povilo Aniulio teigimu, ši truko apie keturias su puse valandos, praėjo sklandžiai, be netikėto kraujavimo. Jau kitą dieną Juozas galėjo vaikščioti ir lipti laiptais.
 
„Palyginti su atvirosiomis operacijomis, šios yra gerokai mažiau traumuojančios. Prie naujos sistemos sparčiai pratinamės: jei pirmosios operacijos trukdavo 4,5 valandos, šiandien, įgudus, pastarosioms atlikti pakanka ir trijų“, – patirtimi dalinasi doc. dr. P.Aniulis.
 
„Palyginti su tradicine laparoskopija, išmokti dirbti robotu gerokai paprasčiau. Robotas perduoda chirurgo pirštų judesius į jo instrumentų judesius. Sistema unikali tuo, kad galime ja čiuopti adatą ar siūlą lyg su savo pirštais“, – veikimo mechanizmą aiškino doc. dr. P.Aniulis.
 
Specialius mokymus turėjo baigti ir kartu su chirurgais komandoje dirbančios slaugytojos. Tiesa, pašnekovas pastebi, dirbant su „da Vinci“ chirurgų komandoje personalo reikalinga mažiau, nei atliekant atviras laparoskopines operacijas.
 
Gerokai lengviau dirbti tampa ir patiems chirurgams. Doc. dr. P.Aniulis aiškina, kad ergonomiška sistema prisitaiko prie operuojančio chirurgo kūno padėties.
 
„Dirbant po keturias ar penkias valandas, nuovargis operacijos metu būna gerokai mažesnis, nes specialiais pedalais galime valdyti kūno padėtį, sistemą prisitaikyti pagal save, kaip automobilyje vairą. Kiekvienas chirurgas čia turime savo paskyrą, kurioje yra išsaugomi individualūs nustatymai, pavyzdžiui, kokioje padėtyje turi būti chirurginiai instrumentai“, – apie papildomas naudas kalba chirurgas.
 
Mažėja ir galimų operacijos klaidų. Mat prisiartinti vaizdą su sistema galima iki dešimties kartų – taip gerokai aiškiau matomos net ir menkiausios kraujagyslės.


 
Pirmosios operacijos – tik pradžia
 
Kauno klinikų Urologijos klinikai robotinė chirurgija yra dar vienas didelis technologinis žingsnis. Dar 2003 metais čia pradėta taikyti laparoskopinė chirurgija, o dabar urologų komanda pereina į kitą minimaliai invazinės chirurgijos etapą.
 
„Na, ir 2026 metais mūsų ligoninėje atsiranda robotas „da Vinci“, kuris taip pat simbolizuoja vieną didelį, naują technologinį žingsnį, kuris leis mūsų komandoms dirbti efektyviau, greičiau. Tikiuosi trumpės pacientų, laukiančių operacijų, eilės“, – sako prof. M.Jievaltas.
 
Urologijoje robotinė chirurgija pradėta nuo prostatos vėžio, tačiau ateityje numatoma ją taikyti ir kitoms ligoms.
 
„Tolesnė plėtra, be abejo, ir kitose onkologijos srityse – inkstų vėžys, šlapimo pūslės vėžys ir kitos patologijos“, – programos kryptis vardija Urologijos klinikos vadovas.
 
Pirmosios operacijos – ir gaubtinės žarnos vėžio pacientams
 
Prie „da Vinci“ robotinės chirurgijos programos jau prisijungė ir Kauno klinikų Chirurgijos klinika. Jos vadovas prof. Albertas Daukša atkreipia dėmesį, kad robotas chirurgijoje nėra visų operacijų metodų pakaitalas.
 
„Negalime teigti, kad robotinė sistema pakeis visas chirurgijos rūšis. Tai tėra papildoma priemonė taikyti minimaliai invazinius būdus chirurgijoje“, – pabrėžia prof. A.Daukša.
 
Rugsėjo viduryje naudojant robotinę sistemą „da Vinci“ Chirurgijos klinikoje atliktos pirmosios dvi gaubtinės žarnos vėžio operacijos. Pasak profesoriaus, jos praėjo sklandžiai, pacientai išvyko gydytis į namus.
 
Koloproktologija pasirinkta neatsitiktinai – tai viena sričių, kurioje robotinė chirurgija pasaulyje taikoma ypač intensyviai.
 

Kauno klinikų chirurgų planai taip pat kur kas platesni. „Ties tuo tikrai nesustosime. Pilvo srityje yra daug sunkiai pasiekiamų, nepatogių zonų, na, o naujoji robotinė sistema mums šiuos klausimus leis išspręsti“, – sako Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas prof. Albertas Daukša.

 
Pasak jo, ateityje numatoma robotą naudoti ne tik navikams šalinti, bet ir sudėtingoms rekonstrukcinėms operacijoms. Tarp numatomų krypčių – stemplės, kasos ir tulžies latakų chirurgija.
 
Septynios robotinės chirurgijos programos
 
Kauno klinikose robotinės chirurgijos plėtra suplanuota ne vienai specialybei. Kaip teigia prof. E.Padervinskis, numatyta kurti atskiras programas net septyniose medicinos srityse.
 
„Sudarome galimybę plėtoti operacijas net septynioms atskiroms sritims. Esame numatę, kad kiekviena specialybė vykdytų savo atskirą robotinės chirurgijos programą, ją plėstų ir kiekviena chirurgų komanda turėtų galimybę augti“, – sako jis.
 
Pasak prof. E.Padervinskio, pirmosios komandos darbą jau pradėjo, o kitos ruošiasi startui. Spalį numatoma pradėti ginekologines, stemplės ir skrandžio chirurgijos bei kitų komandų programas, o lapkritį – kasos chirurgijos operacijas.
 
Tiesa, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad pagrindinis programos tikslas nėra atlikti kuo daugiau operacijų.
 
„Robotinė sistema – nėra kiekybės standartas. Tai yra kokybės ir pacientų saugumo standartas“, – pabrėžia profesorius.
 
Technologijos plėtra priklausys ir nuo finansavimo
 
Ateityje robotinės chirurgijos plėtrą lems šioms operacijoms skiriamas Valstybinės ligonių kasos finansavimas. Šiuo metu iš galimų robotinių operacijų nacionalinėmis lėšomis yra apmokama tik radikali robotinė prostatektomija.
 
„Iš visų robotinių chirurginių operacijų, kurias galėtume atlikti su robotu, yra apmokamos tiktai urologinės prostatektomijos operacijos – radikalios“, – spaudos konferencijoje aiškino prof. E.Padervinskis.
 
Kartu Kauno klinikos jau diskutuoja dėl kitų robotinės chirurgijos sričių apmokėjimo.
 
„Lygiagrečiai kalbamės su ligonių kasomis ir norime, kad ateityje apmokėjimas atsirastų kaip ir kitose Europos šalyse. Kartu būtų apmokamos koloproktologinės operacijos, taip pat ginekologinės onkologinės operacijos“, – siekį pabrėžė jis.
 
Pasak profesoriaus, sprendimai turėtų būti grindžiami sukauptais medicininiais duomenimis ir klinikinės naudos vertinimu.
 
Finansavimo klausimas svarbus ir tolesnei urologijos programos plėtrai. „Mūsų galimybės operuoti remsis ir į finansavimo galimybes“, – atkreipė dėmesį prof. M.Jievaltas.


 
Nuo pirmojo paciento – į platesnę robotinės chirurgijos ateitį
 
Kauno klinikose prasidėjęs „da Vinci“ etapas – ne tik naujos technologijos atsiradimas operacinėje. Ligoninė kuria sistemą, kurioje robotinė chirurgija būtų taikoma skirtingose medicinos srityse, o specialistai nuosekliai mokytųsi ir kauptų patirtį.
 
Prof. habil. dr. R.Jurkevičiaus teigimu, būtent toks požiūris leidžia naujausias technologijas į klinikinę praktiką diegti atsakingai.
 
„Turime ne tik gerą įrangą, bet ir mokomės, kaip saugiai įdiegti visas naujausias technologijas į mediciną“, – sako Kauno klinikų generalinis direktorius.
 
O kol medikų komandos ruošiasi kitoms robotinėms operacijoms, pirmasis pacientas Juozas jau gali vertinti naująją technologiją iš kitos pusės – ne iš operacinės komandos, o iš paciento lovos.
 
„Mokslo pažangos dėka jaučiuosi puikiai“, – šypsodamasis sako jis.
 
Jo patirtis – tik pirmasis šios naujos Kauno klinikų chirurgijos programos puslapis. Toliau laukia naujos komandos, naujos operacijos ir vis daugiau sričių, kuriose robotinė chirurgija bus vertinama ne pagal patį robotą, o pagal tai, kokią naudą ji gali suteikti pacientui.