„Europos burės 2026“: sveikatos sistemoje pokytį kūrė tie, kurie nepasidavė

Prezidentūroje organizuota jau 18-oji „Europos burių“ apdovanojimų ceremonija dėmesį kreipė į naujoves sveikatos sistemoje. Finansų ministerijos inicijuotame renginyje pagerbti projektai, kuriuose Europos Sąjungos investicijos virto konkrečiais pokyčiais žmonėms, bendruomenėms ir regionams. Šiemet septyniose nominacijose varžėsi 107 projektai – tarp jų ir ne viena sveikatos sistemos iniciatyva.
 
Renginio tema – „Pokyčio banga“. Sveikatos apsaugos sektoriuje pastaroji ypač gerai matoma: nuo regioninės ligoninės skubiosios pagalbos ir reanimacijos modernizavimo iki branduolinės medicinos infrastruktūros bei tarpvalstybinio bendradarbiavimo, gerinant onkologinių ligų diagnostiką.
 
Finansų ministras: svarbiausia – ne skaičiai, o tai, ką investicijos pakeitė
 
Apdovanojimų ceremonijoje sveikindamas projektų įgyvendintojus finansų ministras Taurimas Valys akcentavo, kad investicijų vertę geriausiai parodo ne finansinės ataskaitos, o realūs rezultatai.
 
„Šis vakaras visai mūsų ministerijos komandai yra viena prasmingiausių metų akimirkų. Šiandien mes matome ne skaičius ar ataskaitas, o gyvus, apčiuopiamus ir įkvepiančius rezultatus to, ką sukūrėme kartu.
 
Net 107 atrinkti projektai šiandien pretenduoja į „Europos burių“ apdovanojimus. Labai svarbu, kad kiekviena jūsų idėja, net ir nelaimėjusi konkurse, yra postūmis Lietuvos progresui“, – tikino T.Valys.
 

„Finansų ministerija gali parodyti kryptį, tačiau realų pokytį sukuria žmonės – bendruomenių lyderiai, mokslininkai, verslininkai ir projektų įgyvendintojai. Labai svarbu, kad kiekviena jūsų idėja, net ir nelaimėjusi konkurse, yra postūmis Lietuvos progresui“,– kalbėjo finansų ministras Taurimas Valys.

 
Pastaroji mintis ypač atliepia sveikatos apsaugos sistemą, kur vien finansavimo nepakanka. Už kiekvieno atnaujinto skyriaus, naujo aparato ar modernios diagnostikos technologijos stovi žmonės, kurie turi pasirengti pokyčiui, jį įgyvendinti ir kasdien paversti geresne pagalba pacientui.
 
Laurus skynė už branduolinę mediciną
 
Sveikatos sistemos nominacijoje „Investicijos į šiuolaikinę mediciną“ laureatu tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Branduolinių tyrimų centras.
 
Centre sukurta technologinė grandinė leidžia Lietuvoje gaminti PET tyrimams reikalingas radioaktyviąsias medžiagas ir jas panaudoti ligos židiniams nustatyti bei organizmo reakcijai į gydymą vertinti. Tai pavyzdys, kaip ES investicijos gali susijungti su mokslu ir sukurti pažangias diagnostikos galimybes šalies pacientams.
 
„Ciklotronas yra įrenginys, kuriame vyksta vienos iš radioaktyvių vaistų dedamosios dalies gamyba. Būtent ciklotrone, įradijuojant skirtingas medžiagas protonais, yra gaunama radioaktyvi medžiaga, kuri toliau yra naudojama radioaktyviems vaistams gaminti. Populiariausias šiuo metu ciklotrone gaminamas radioaktyvus fluoras (18F), kuris yra išgaunamas įradijuojant protonų pluoštu deguonimi (18O) praturtintą vandenį. Taigi mes praktikuojame tarsi moderniąją alchemiją, kuri leidžia iš vienos pradinės medžiagos pagaminti mums reikalingą medžiagą“, – dar neseniai pristatydamas naujovę aiškino Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centro vadovas prof. Donatas Vajauskas.

 
Nauja infrastruktūra leidžia efektyviai gaminti vaistus, būtinus atliekant pozitronų emisijos tomografijos tyrimus kokybiškai ištiriant pacientus. Prof. D.Vajausko teigimu, centras daugiausiai naudosis radioaktyviais preparatais onkologinėms ligoms nustatyti, taip pat kardiologijos ir neurologijos srityse. Tačiau, kaip pabrėžia profesorius, šie siekiai nėra riba, nes PET/KT tyrimas yra ypač naudingas diagnozuojant ir endokrinines, infekcines, uždegimines ir kitas ligas. Bėgant laikui, tyrimų laukas ir jo panaudojimas tik dar labiau plėsis.
 
Naujasis centras taip pat sprendžia sudėtingą medžiagų transportavimo problemą ir, tikimasi, kad vietinė vaistų gamyba prisidės prie sveikatos priežiūros kokybės gerinimo ir efektyvumo didinimo Lietuvoje. Kaip aiškinama, sumažėjęs poreikis gabenti medžiagas iš užsienio leis atsisakyti brangaus importo ir sumažins preparatų kiekio nuostolius dėl jų skilimo transportavimo metu. Tokiu būdu pacientams užtikrintas greitesnis ir efektyvesnis gydymas. Centrui pradėjus veiklą Kauno klinikose preparatai greičiau pristatomi ir naudojami tyrimams. Vilniuje vaisto pristatymas truks apie dvi valandas.
 
Be to, kaip pasakoja profesorius, prieš įdiegiant Lietuvoje ciklotrono infrastruktūrą nebuvo nei galimybės, nei poreikio rengti tokio tipo specialistus kaip ciklotrono operatoriai, radiochemikai, inžinieriai ir medicinos fizikai, kurie būtų orientuoti dirbti ciklotrono infrastuktūroje. Dėl šios priežasties Kauno klinikų Branduolinės medicinos tyrimų centre suburta komanda mokėsi jau pripažintuose Europos centruose, kuriose yra veikianti ciklotrono infrastruktūra.
 
Telšių ligoninė: apdovanojimą lėmė žmonių balsas
 
Vienu ryškiausiu vakaro sveikatos apsaugos sistemos įvertinimu tapo Regioninės Telšių ligoninės projektas „Skubiosios medicinos pagalbos ir intensyviosios terapijos paslaugų kokybės gerinimas“. Ligoninės projektas tapo „Lrytas.lt favorito“ nugalėtoju – jį išrinko portalo skaitytojai.
 
Balsavime dalyvavo daugiau kaip 50 tūkst. žmonių, o daugiausiai jų balsų pelnė būtent Telšių ligoninės iniciatyva. Įgyvendinus projektą atnaujinti ir atskirti Skubiosios medicinos pagalbos bei Intensyviosios terapijos skyriai, pagerintas pacientų srautų organizavimas, įsigyta šiuolaikinės medicinos įrangos.

 
Ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė, atsiimdama apdovanojimą, pabrėžė, kad šis įvertinimas svarbus ne tik ligoninės kolektyvui.
 
„Šis skaitytojų, pacientų, jų šeimų ir visos bendruomenės įvertinimas rodo, kad mus mato ir pastebi, kaip keičiamės ir tobulėjame.
 
Dėkoju savo komandai, visiems darbuotojams ir žmonėms, kurie pasirinko ir balsavo už mūsų ligoninę. Mes esame atrama Žemaitijos regionui ir norime tokie būti toliau. Mes esame to verti“, – kalbėjo J.Seiliuvienė.
Tačiau iki šio rezultato Telšių ligoninei teko nueiti ilgą kelią per kopas.
 
Kai atrodė, kad projekto įgyvendinti nepavyks
 
Priėmimo ir Reanimacijos skyrių modernizavimo projektas buvo lydimas daugybės iššūkių. Aplinkinių manyta, kad jo apskritai užbaigti nepavyks.
 
„Galvojome, kad projektą palaidosime“, – tuomet sakė ligoninės vadovė. Prie projekto įgyvendinimo ypač prisidėjo ligoninės ekonomistė Rugilė Kumžaitė ir statybos inžinierius Vilmantas Kruopys, tapę, kaip teigė direktorė, pagrindine projekto varomąja jėga.
 
Kaip pasakojo J.Seiliuvienė, iššūkių netrūko nuo pat pradžių. Dėl priestatų statybos teko keisti detalųjį planą, beveik metus truko derinimo ir perplanavimo procesai. Vėliau paaiškėjus techninio projekto trūkumams, prireikė papildomų geologinių tyrimų, koreguoti pamatus, inžinerinius tinklus, o gaivinimo patalpoje teko spręsti net per siaurų durų problemą. Visa tai turėjo būti atlikta laikantis griežto termino – darbai turėjo būti baigti iki 2025 metų pabaigos.
 
Darbus stabdė smarkiai išaugę kaštai. Nors projektui buvo numatyta apie 2,9 mln. eurų, jo vertė išaugo iki 4,2 mln. eurų. Papildomą finansavimą rangos darbams skyrė Sveikatos apsaugos ministerija, o dalį nenumatytų darbų finansavo Telšių rajono savivaldybė.
Ligoninė tuo metu negalėjo tiesiog sustoti ir laukti, kol statybos baigsis. Ji ir toliau teikė paslaugas. Reanimacija buvo laikinai perkelta, keitėsi kitų padalinių veiklos organizavimas, o statybos darbai vyko greta medicinos personalo kasdienio darbo. Operacinė dirbo visą parą, o medikams teko dirbti triukšmingoje statybvietės aplinkoje.
 
Šiandien rezultatas jau matomas pacientams ir darbuotojams. Modernizuotame Reanimacijos skyriuje įrengta dešimt lovų, sumontuoti lubiniai pacientų keltuvai, įsigyta daugiau kaip 50 skirtingų rūšių medicinos įrangos, tarp jos – nauji defibriliatoriai, automatinis krūtinės ląstos paspaudimo prietaisas ir reanimacinės konsolės.
 
Telšių istorija – viena išraiškingiausių „Europos burių“ žinučių: kartais pokytis prasideda ne nuo idealių sąlygų, o nuo sprendimo nenuleisti rankų, kai projektas tampa gerokai sudėtingesnis, nei buvo numatyta.
 
Telšiuose – dar vienas apdovanojimas: investicija į žmogų
 
Tą patį vakarą į Telšius iškeliavo ir kita „Europos burė“. Nominacijoje „Investicijos į žmogų“ nugalėjo projektas, skirtas bendruomeninių apgyvendinimo bei užimtumo paslaugų žmonėms su proto ir psichikos negalia plėtrai Telšių rajone.
 
Projektu plėtojami grupinio gyvenimo namai, apsaugotas būstas, dienos užimtumo centrai ir socialinės dirbtuvės. Tikslas – ne vien sukurti infrastruktūrą, bet suteikti žmonėms daugiau galimybių gyventi savarankiškai, mokytis kasdienių bei darbinių įgūdžių ir būti visaverte bendruomenės dalimi.
 
Apdovanojimą atsiėmusi Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorė Lina Leinartienė akcentavo investiciją į žmogų.

 
„Mes investuojame ne tik į pastatus, ne tik į baldus ar įrengimus. Mes investuojame į žmogaus galimybę keistis, gyventi, mokytis, tapti savarankiškesniems ir įsilieti į bendruomenės gyvenimą.“
 
Taigi Telšių regionui šių metų „Europos burės“ – dvigubas įvertinimas: apdovanota ir sveikatos priežiūros infrastruktūra, ir socialinė investicija į žmogų.
 
Druskininkų ligoninė: medicina prasideda nuo žmogaus
 
Tarp sveikatos apsaugos sistemos projektų, pasiekusių „Europos burių“ finalą, dar viena sveikatos sektoriaus žvaigždė. Nacionaliniu lygiu pastebėta Druskininkų ligoninės iniciatyva „Aplaidumo mažinimas vėžio diagnostikoje ir gydyme gerinant sveikatos paslaugas Lenkijos–Lietuvos pasienio regionuose“.
 
Kaip aiškina ligoninės direktorė Evelina Raulušaitienė, projekto tikslas – ne dar viena nauja įranga, bet kelių grandžių sujungimas į vieną sistemą: moderni diagnostika, specialistų kompetencijos ir Lietuvos bei Lenkijos institucijų bendradarbiavimas. Projekto metu sustiprintos 44 specialistų kompetencijos, daugiau kaip 35 proc. išaugo echoskopinių tyrimų apimtys, o LOR paslaugų apimtys padidėjo daugiau kaip 160 proc. Taip pat trumpėjo pacientų laukimo laikas ir gerėjo ankstyvosios diagnostikos galimybės.
 
Druskininkų ligoninės iniciatyvos svarbios ir platesniame kontekste – įstaiga rodo kryptį į regioninės ligoninės vietą šiandienos sveikatos apsaugos sistemoje. Ne tik suteikti paslaugą, bet ir padėti pacientui kuo greičiau nueiti kelią nuo pirmųjų simptomų iki diagnozės ir gydymo.
 
Ligoninės vadovė E.Raulušaitienė pabrėžia, kad sveikatos priežiūroje svarbu matyti ne vien diagnozę, bet ir žmogų. Pastaroji filosofija atspindėta ir kitoje ligoninės iniciatyvoje, skirtoje vyresnio amžiaus, vienišiems ar socialinę atskirtį patiriantiems pacientams.

 
Pašnekovė pastebi, kad hospitalizacija vyresnio amžiaus žmogui dažnai tampa ne tik gydymo, bet ir vienatvės išbandymu. Daugelis pacientų į ligoninę atvyksta nešdamiesi ne tik ligos diagnozę, bet ir socialinės atskirties, prarastų ryšių bei vienišumo naštą. Projektu sukurtas naujas bendruomeniškumo modelis, kuriame žmogus gydomas ne tik vaistais, bet ir bendravimu, kūryba bei prasmingu dalyvavimu bendruomenėje. Pacientai įtraukiami į tapybos, akvarelės, skaitmeninio meno, kūrybines ir bendrystės veiklas, kurios padeda užmegzti naujus ryšius, stiprina pasitikėjimą savimi ir emocinę sveikatą. Senjorai mokomi naudotis planšetiniais kompiuteriais ir internetu, kad galėtų palaikyti ryšį su artimaisiais ir išlikti aktyviais visuomenės nariais. Didžiausias projekto rezultatas – žmonės, kurie gydymo metu nebesijaučia vieni, o ligoninė tampa vieta, kurioje kuriamas ryšys, stiprinamas orumas ir bendruomeniškumas.
 
„Man, kaip ligoninės vadovei, svarbu, kad ligoninė būtų ne tik gydymo, bet ir žmogiško ryšio, orumo bei socialinės įtraukties erdvė. Džiaugiamės, kad mūsų iniciatyva buvo pastebėta nacionaliniu mastu, ir tikime, kad ši patirtis gali būti prasminga ir kitoms Lietuvos gydymo įstaigoms“, – sako E.Raulušaitienė.
 
Šis požiūris dera ir su Druskininkų ligoninės vykdomu darbu onkologijos srityje. Ligoninės vadovė yra sakiusi, kad regioninė ligoninė neturėtų būti tik vieta, iš kurios pacientas kuo greičiau siunčiamas kitur – ji gali būti aktyvi onkologinio paciento kelio dalis: nuo ankstyvo įtarimo ir diagnostikos iki parengimo specializuotam gydymui, o vėliau – stebėsenos, reabilitacijos ar slaugos.
 
Taigi šių metų sveikatos apsaugos sektoriaus istorijos atskleidė kelias skirtingas, tačiau tarpusavyje susijusias kryptis. Telšiuose investicijos reiškė saugesnę skubiąją pagalbą ir intensyviąją terapiją regione. LSMU Branduolinių tyrimų centre – pažangesnę diagnostiką ir mokslo potencialą. Druskininkuose – regioninės ligoninės gebėjimą stiprinti ankstyvą diagnostiką ir bendradarbiavimą, kad pacientas greičiau pasiektų reikiamą pagalbą.
 
18-osios „Europos burių“ ceremonijos istorijos kalbėjo ne apie pastatus ar įrangą. Jos – apie tai, kas nutinka, kai investicija tampa realiu pokyčiu žmogaus gyvenime. O sveikatos sistemoje pastarasis pokytis visuomet turi pagrindinį matą – pacientą.