Kelių valandų neužtenka
 
Šią vasarą Jonavoje surengtos dvi asmeninio augimo stovyklos moterims – „Mano santykis su savimi“. Dviejų dienų formatas, pasak jas vedusių psichologių Gintarės Skačkauskienės ir Vanesos Petraitytės, pasiteisino.
 

„Pastebėjome, kad vien kelių valandų susitikimo dažnai nepakanka – norint iš tiesų sustoti, pažvelgti į save giliau ir pradėti pokytį, reikia daugiau laiko. Buvimas gamtos apsuptyje, visa diena skirta savęs pažinimui, bendrystei ir poilsiui leidžia sukurti visai kitokią patirtį nei įprasti seminarai ar paskaitos. Tai erdvė, kurioje moterys gali ne tik išgirsti naujų įžvalgų, bet ir jas iš karto patirti praktiškai“, – sako psichologė Vanesa Petraitytė

 
Biuro atstovės pasakoja, kad iš pradžių norinčiųjų susiburti buvo nedaug.
 

„Pradžioje organizavome tik vieną stovyklą, į kurią moterys rinkosi gana nedrąsiai. Tačiau augant susidomėjimui ir poreikiui, nusprendėme organizuoti dvi stovyklas per metus. Kiekvienais metais tobuliname programą, atsižvelgdamos į dalyvių grįžtamąjį ryšį ir jų patirtis. Todėl ši stovykla nuolat auga kartu su mūsų bendruomene“, – sako psichologė Gintarė Skačkauskienė.

 
Asmeninis augimas, anot V.Petraitytės, reiškia ne siekį įgyti kuo daugiau įgūdžių, o norą geriau pažinti save: „Psichologijoje asmeninis augimas suprantamas kaip nuolatinis žmogaus pažinimo ir savo galimybių atskleidimo procesas. Tai ne bandymas tapti kuo nors kitu, bet mokymasis geriau suprasti save, atpažinti savo stiprybes, vertybes, poreikius ir gyventi labiau su jais derantį gyvenimą.“
 
Susitaria dėl taisyklių
 
Į Jonavos stovyklas rinkosi 18-40 metų moterys – skirtingų profesijų, patirčių ir gyvenimo etapų. Bendra joms, sako psichologės, tik viena: noras geriau pažinti save, augti ir skirti laiko savo emocinei gerovei.
 
Stovyklos rengiamos tik moterims neatsitiktinai – toje pačioje grupėje lengviau prabylama apie tai, kas skauda, tikina specialistės.
 
„Moterims moterų grupėje yra galimybės sukurti daugiau saugumo, atvirumo ir tarpusavio supratimo jausmo. Panašios gyvenimo patirtys leidžia lengviau kalbėti jautriomis temomis be baimės būti nesuprastai ar vertinamai. Mūsų tikslas nėra atskirti moteris nuo vyrų, verčiau sukurti tokią aplinką, kurioje būtų lengviau atsiverti, mokytis vienai iš kitos ir pajusti bendrystę.“
 
Būtent dėl to pirmosios stovyklos valandos skiriamos ne užsiėmimams, o susitarimams grupėje. „Natūralu, kad pradžioje dalyvės jaučia nedidelį jaudulį, juk dauguma atvyksta nepažinodamos viena kitos. Pirmiausia daug dėmesio skiriame saugios atmosferos kūrimui. Kartu susitariame dėl grupės taisyklių: pagarbos, konfidencialumo, įsiklausymo, taip pat taikome STOP taisyklę – kiekviena dalyvė gali nesidalinti tuo, ko tuo metu nenori. Kai žmogus jaučiasi saugus ir nevertinamas, atsiverti tampa daug lengviau. Dažniausiai pradinis nedrąsumas gana greitai užleidžia vietą pasitikėjimui ir nuoširdžioms diskusijoms“, – pasakoja stovyklų vedėjos.
 
Programa kasmet dėliojama iš naujo, pagal pasirinktą temą. Anot psichologių, šiemet santykis su savimi tyrinėtas pasitelkiant dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) praktikas, dailės terapijos metodus, savivertės ir tvirtabūdiškumo ugdymo užsiėmimus, vidinių resursų paiešką, fizinį aktyvumą ir kitas veiklas. Ankstesniais metais naudoti šokio, rašymo bei biblioterapijos elementai. Tarp užsiėmimų visuomet lieka laiko ir poilsiui, laisvam bendravimui – būtent jo metu, anot vedėjų, dalyvės dažnai suartėja labiausiai.



Temos kartojasi
 
Kiekvienos moters istorija skirtinga, bet problemos, su kuriomis jos atvažiuoja, dažnai sutampa, pastebi sveikatos biuro atstovės.
 
„Dažniausiai kartojasi temos, susijusios su saviverte, ribų nustatymu, santykiais šeimoje ar poroje, vidine įtampa, nuovargiu bei nuolatiniu siekiu viską atlikti tobulai. Šiandien daugelis moterų gyvena intensyviu tempu ir jaučia spaudimą būti geromis visose gyvenimo srityse. Todėl vis dažniau atsiranda poreikis sustoti, atsigręžti į save ir pasirūpinti savo emocine sveikata“, – sako G.Skačkauskienė.
 
Paklaustos, kurios akimirkos per stovyklas įsiminė labiausiai, psichologės neišskiria vienos: „Labiausiai įsimena momentai, kai moterys pačios pamato savo vidinę stiprybę – kai išdrįsta garsiai pasakyti tai, ką ilgai nešiojosi savyje, arba supranta, kad nėra vienos su savo išgyvenimais.“
 
Dalis moterų į stovyklą grįžta ir kitąmet – tai, pasak vedėjų, geriausias ženklas, kad patirtis buvo prasminga: „Kai kurios moterys renkasi dalyvauti stovykloje ne pirmą kartą. Tai rodo, kad ši patirtis joms buvo prasminga – jos reflektuoja savo augimą ir nori tęsti pradėtą kelionę.“
 
Grįžusios į kasdienybę dalyvės lengviau atpažįsta savo poreikius, drąsiau nustato ribas, daugiau dėmesio skiria sau ir jaučiasi ramesnės.
 
Sveikatą vertina prasčiausiai ES
 
Nuovargis, apie kurį kalba Jonavos psichologės, atsispindi ir apklausose. Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, savo sveikatą gerai vertina 45 proc. Lietuvos moterų (ir 55 proc. vyrų) – tai yra mažiausias moterų rodiklis visoje Europos Sąjungoje. Be didelių ar vidutinių sveikatos problemų pensinio amžiaus tikisi sulaukti tik 37 proc. moterų, o vyrų rodiklis beveik dešimtadaliu didesnis.
 
Prastesnei moterų savijautai įtakos turi ir netolygiai pasidalyti buities rūpesčiai. Kaip teigiama naujausioje lyčių lygybės indekso apžvalgoje, buities naštą Lietuvoje toliau daugiausia neša moterys. Pati ryškiausia proporcija – kasdienė namų ruoša ir maisto gaminimas: tuo kasdien užsiima 65 proc. moterų ir tik 29 proc. vyrų.
 
Už tą patį prašo tūkstančių
 
Toms, kurios dalyvauti moterų stovyklose nedrįsta, Jonavos psichologės sako: „Visiškai normalu jaustis nedrąsiai žengiant į tai, kas nauja ir nepažįstama. Dažnai bijome ne pačios patirties, o nežinomybės. Kai turime daugiau aiškumo ir informacijos, nerimas mažėja. Stovykloje nėra spaudimo įsitraukti daugiau, nei tuo metu norisi – kiekviena dalyvauja savo tempu ir pati pasirenka, kiek atsiverti.“
 
Beje, nemokamos savivaldybės stovyklos sudaro tik nedidelę pasiūlos dalį. Lietuvoje siūloma vis daugiau mokamų ezoterinių ar alternatyvių programų: organizatorių svetainėse žadami energijos valdymo sertifikatai, atliekamos reiki iniciacijos, vedamos sisteminės šeimos konsteliacijos ar mokoma tao seksualinių praktikų. Kelionių moterims į užsienį kainos siekia 1,8 tūkst. eurų, neįskaitant skrydžio. Tiesa, ši veikla šalyje nelicencijuojama, o vedėjų kvalifikacijai reikalavimai nekeliami.
 
Jonavoje šiemet stovyklų daugiau nebeplanuojama – kita galimybė prisijungti bus kitą vasarą.