Tinkamas metas

Pasak Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos instituto direktoriaus pavaduotojos Snieguolės Ščeponavičinės, pagrindiniu jersiniozės šaltiniu ES šalyse yra kiauliena, ar kitas gyvūninis maistas, nes būtent iš jo dažniausiai išskiriamas šis sukėlėjas. Tačiau daržovės ar šviežiai spaustos sultys iš vaisių ar daržovių taip pat gali būti vienu iš rizikos veiksnių. Tiesa, pasitaikančiu rečiau.

„Daržovių užteršimas šiomis bakterijomis įvyksta dar laukuose vegetacijos metu, taip pat nuimant derlių bei sandėliuojant. Tačiau pradinė užkrato koncentracija paprastai būna nepakankama ligai sukelti. Dėl žemos daržovių saugyklose, rūsiuose palaikomos temperatūros sudaromos palankios sąlygos jersinijoms intensyviai daugintis, o žiemai baigiantis bei pavasarį jų kiekis gali būti pavojingas sveikatai“, - sako S.Ščeponavičienė.

Specialistų teigimu, palankiausios sąlygos jersinijoms daugintis - šaltis ir daržovių puvimo vietos. Nepakankamai kruopščiai nuvalytos ir nuplautos daržovės ir iš jų gaminami patiekalai gali būti rimtų žarnyno ligų priežastis. Kaip rodo tyrimai, jersinijų nesunaikina nei daržovių sūdymas ar rauginimas.
„Jei iš rūsio parsinešate daržoves, būtina jas labai gerai nuplauti. Nes padėjus šiomis bakterijomis užterštas daržoves kad ir ant lentelės ar stalviršio ir po to gerai nenuvalius, bakterijos persiduoda ir kitiems produktams“, - sako S.Ščeponavičienė.

Didžiausia rizika
Didžiausią riziką susirgti žarnyno jersinioze turi maži vaikai, vyresni asmenys, žmonės, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs. Ligos inkubacinis periodas trunka apie 3–7 dienas. Ji pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmais, viduriavimu, dažniausiai su krauju, vėmimu.
 
Vyresniems vaikams ir suaugusiems asmenims karščiavimas bei pilvo skausmas dešiniajame šone gali imituoti apendicitą. Liga trunka 1–3 savaites. Dažniausios žarnyno jersiniozės komplikacijos yra odos bėrimas, sąnarių skausmai, sepsis. Odos bėrimas, dažniausiai pasireiškiantis moterims, trunka apie mėnesį. Sąnarių skausmai, paprastai kelių, alkūnių ir riešų, trunka 1–6 mėnesius.

Pasak specialistų, pagrindinis bakterijų rezervuaras yra graužikai, laukiniai ir naminiai gyvūnai. Žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūninio maisto, gyvūnų išmatomis užteršto maisto ar vandens. Tačiau galimas užsikrėtimas ir dėl tiesioginio kontakto su sergančiu gyvūnų ar augintiniu. Kūdikius, kurie itin jautrūs šioms bakterijoms, užkrėsti gali juos prižiūrintys asmenys, jei jų rankos, pavyzdžiui, apdorojant daržoves ar žalią mėsą buvo užterštos bakterijomis.

---

Specialistų rekomendacijos
Vartokite pakankamai termiškai apdorotą mėsą, paukštieną, jos produktus.
Prieš vartojimą kruopščiai nuvalykite ir nuplaukite daržoves.
Vartokite pasterizuotą arba virintą pieną bei jo produktus.
Kruopščiai plaukite daržoves prieš vartojimą.
 
Plaukite rankas muilu prieš valgį, po sąlyčio su gyvūnu bei žalia mėsa.
Itin kruopščiai plaukite rankas prieš liesdami kūdikį, jo žaislus, buteliukus ar čiulptukus.
Venkite kryžminio maisto užteršimo virtuvėje: naudokite atskiras pjaustymo lenteles žaliai mėsai ir kitiems produktams, kruopščiai plaukite karštu vandeniu lenteles, įrankius ir kitus paviršius po žalios mėsos ir daržovių dorojimo.
 
Saugokite dirvožemį ir vandens šaltinius nuo užteršimo žmonių ir gyvūnų fekalijomis.
Tinkamai prižiūrėkite namų augintinius, plaukite rankas po sąlyčio su jais, saugiau tvarkykite gyvūnų išmatas.
Tinkamai tvarkykite ir laikykite išaugintas daržoves nuo graužikų.

---

Faktai apie ligą
2014 metais ES užregistruoti 6625 patvirtinti jersiniozės atvejai. Pagal pranešimų apie susirgimų skaičių ji yra trečia pagal dažnumą zoonozė ES. Specialistų teigimu, pastebimi gerėjantys rezultatai, tiriant kiaulieną ir jos produktus.
Žarnyno jersiniozė yra žmonių ir gyvūnų infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos. Jos mėgsta šaltį – dauginasi žemoje 2–4 °C temperatūroje, o dėl jersinijų sugebėjimo daugintis žemoje temperatūroje jos vadinamos šaldytuvų ligomis.