Didžiausias dėmesys norint sumažinti širdies ir kraujotakos ligų riziką tenka tinkamai cholesterolio koncentracijos, arterinio kraujospūdžio korekcijai ir vieno bene didžiausią žalą turinčio įpročio – rūkymo – kontrolei.
Kas labiausia didina riziką
Grėsminga situacija nesikeičia jau daugybę metų: kas antra mirtis Lietuvoje yra nuo kraujotakos sistemos ligų. Lietuvos širdies asociacijos prezidento, docento Raimondo Kubiliaus pastebėjimu, šios ligos išlieka lyderiaujančios ne tik mūsų šalyje, bet ir Europoje.
„Pastarąjį dešimtmetį mirtys dėl šių patologijų gerokai lenkia antroje ir trečioje vietoje atsiduriančias onkologines ligas, savižudybes bei nelaimingus nutikimus“ – kalbėjo kardiologas.
„Nors širdies ligų rizikos veiksnių nejaučiame, jie daro negrįžtamą žalą kraujagyslėms. Įprantame su jais gyventi, kol vieną dieną miokardo infarktas ar galvos smegenų insultas, atrodo, užgriūna visiškai netikėtai ir pakankamai jauną žmogų“, – pastebėjo Lietuvos širdies asociacijos prezidentas, docentas Raimondas Kubilius.
Paklaustas, kas gi didžiausias tokio nemažėjančio sergamumo kaltininkas, pašnekovas pabrėžė, kad vieną priežastį įvardyti būtų sunku. „Šiame dinamiškame pasaulyje į viską turėtume žiūrėti integraliai. Šiandien mokslininkai kalba apie dvidešimt penkis įvairius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius“, – kalbėjo kardiologas.
Jis pridūrė, kad didžiausias dėmesys norint sumažinti širdies ir kraujotakos ligų riziką tenka tinkamai cholesterolio koncentracijos, arterinio kraujospūdžio korekcijai ir vieno bene didžiausią žalą turinčio įpročio – rūkymo – kontrolei.
Įvertinti kraujagyslių amžių
Kardiologo pastebėjimu, didžiausia bėda yra ta, kad minėtieji rizikos veiksniai retai kada sukelia ryškius simptomus. „Ir nors jų nejaučiame, jie daro negrįžtamą žalą kraujagyslėms. Įprantame su jais gyventi, kol vieną dieną miokardo infarktas ar galvos smegenų insultas, atrodo, užgriūna visiškai netikėtai ir pakankamai jauną žmogų“, – pastebėjo R.Kubilius.
Anot jo, kalbant apie kardiovaskulinę sveikatą, pirmiausia derėtų akcentuoti ne biologinį, o kraujagyslių amžių. „Pavyzdžiui, paimkime santykinai jauną, vyresnį nei 40-ies metų amžiaus vyrą, turintį nekoreguotus rizikos veiksnius. Nepaisant biologinio amžiaus jo kraujagyslės gali būti stipriai susidėvėjusios ir prilygti 60-mečio“, – aiškino gydytojas.
Specialistas priminė, kad dėl sunkumo laiku atpažinti širdies ligas, jau daugiau nei dešimtmetį šalyje vykdoma didelės rizikos asimptominių pacientų prevencijos programa. „Deja, rezultatai nėra įkvepiantys“, – sakė gydytojas.
Sveiko asmens kodas
Ką kiekvienas dėl širdies sveikatos galėtų padaryti jau šiandien?
„Esama tam tikrų širdies sveikatos elgesio taisyklių. Širdies asociacija jau kurį laiką skatina žmogų laikytis sveiko asmens kodo, kuris apima pagrindinių rizikos veiksnių kontrolę, apibrėžia gyvensenos būdo ypatumus“, – aiškino R.Kubilius.
Informavę pacientą apie jo būklę kardiologai ragina priimti sprendimą bei motyvaciją pokyčiams per artimiausias 72 valandas. „Reikia pradėti nuo smulkmenų – galbūt išlipti stotele anksčiau, važiuojant stovėti, pasistengti iš pradžių bent sumažinti kasdien surūkomų cigarečių skaičių. Medikamentinė intervencija – jau galutinė stotelė rizikos veiksniams koreguoti“, – kalbėjo gydytojas.
Saugantis širdį maistas
Kardiologas pabrėžė, kad itin svarbią vietą širdies ir kraujagyslės ligų profilaktikoje užima mityba. „Nors gal kartais atrodo ne taip paprasta kasdien suvalgyti rekomenduojamus 400 gramų vaisių ir daržovių, tačiau išties jau vienas per dieną suvalgytas obuolys duoda didžiulės naudos.
Kitos rekomendacijos per pastaruosius ketverius metus nedaug kito – per parą nereikėtų viršyti 5 gramų druskos. Dar viena ES reguliuojama priemonė – transriebalų, kurių gausu greitosios konditerijos gaminiuose, kiekio mažinimas. Taip pat reikėtų vengti daug angliavandenių, t.y. daug cukraus turinčių gėrimų“, – patarė R.Kubilius.
Gydytojas atkreipė dėmesį į naują rekomendaciją – per dieną suvalgyti 30 g nesūdytų riešutų. Vieną du kartus per savaitę reikėtų suvalgyti žuvies.
Esant nevisavertei mitybai savo vietą suranda ir maisto papildai. „Kaip papildoma priemonė koreguoti rizikos veiksniams juos galima pasitelkti, kai žmogui dar nėra diagnozuota organinė liga“, – sakė R.Kubilius.
Sveikatos kodas 035–140–530
0 – nerūkyti
3 – 3 kilometrai kasdien arba 30 minučių fizinio aktyvumo
5 – tiek kartų kasdien valgyti vaisių ir daržovių
140 – viršutinė kraujospūdžio riba (sAKS)
5 – bendras cholesterolio rodiklis (mažiau kaip 5 mmol/l)
3 – blogasis cholesterolis (MTL–Ch ne daugiau kaip 3mmol/l)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: