Jaunimas nori paišdykauti
Į redakciją kreipėsi Antanu prisistatęs vyriškis, kuris piktinosi, jog negali maudytis arba žvejoti prie Didžiulio ežero, esančio ties Vilniaus teritorijos ribos ženklu.
Mat šio ežero žvejybos ploto naudotojas yra „labai nesukalbamas“ ūkininkas. Karštą vasaros dieną esą žmogelis tenorėjo išsimaudyti, bet buvo pavarytas. Kaip jis pasakoja, prisistatė įpykęs savininkas.
„Kadangi aš esu Didžiulio ežero žvejybos ploto naudotojas, reikalauju tik leidimo žvejybai, o maudytis, vaikščioti niekam nėra draudžiama“, - kiek kitaip situaciją pateikia minėtas ūkininkas Donaldas Lukšys.
Vyras svarsto, kad žmonės taip kalba neišmanydami įstatymų.
„Kaip sakiau, maudytis nedraudžiama, tik mes reikalaujame tvarkos, kad žmonės nepažeidinėtų mėgėjiškos žūklės taisyklių ir palaikytų švarą žvejybos vietoje.
Turėjome nemalonios patirties – yra naikinami informaciniai ženklai, kuriuose nurodoma, jog aš esu šio ežero ploto naudojimas ir kur žmogus turi kreiptis dėl informacijos, jeigu kas nors neaišku.
Šiemet buvo sunaikinti du informaciniai ženklai. Apie tai buvo informuota ir policija, ir aplinkosauga. Atvažiuoja jaunimas, nori paišdykauti, parodo savo nekultūringą elgesį... Žmonės neįsivaizduoja, kaip galima gauti leidimą naudotis žvejybos plotais.
Tai yra administruojama Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, kuri skelbia viešus aukcionus ir tokiu būdu yra gaunamas leidimas naudotis žvejybos plotu. Taip pat žvejybos ploto naudotojui tenka nemažai įsipareigojimų – sudaroma vandens telkinio tvarkymo programa, kad būtų pagerinama ežero būklė“, - pasakoja ūkininkas.
 
Savininkas nėra apsaugotas

Dar didesnių nesusipratimų kyla, kuomet ežero ištroškę poilsiautojai negali „praeiti“ žemės savininkų kontrolės. Arba būna pavaryti, kai šalia vandens telkinio sugalvoja surengti pikniką, susikurti laužą... Dvidešimt ketverių Eglė pasakoja, kad atostogaudama gimtame kaime su draugais norėjo pasipliuškenti ežere. Praėjimas – pro kaimyno namų vartus. Šis jaunuolių kompaniją pavarė, sakydamas, jog ne per seniausiai skaudžiai nudegė per tokius iškylautojus, kurie paliko kalną šiukšlių.
„Situacija yra dviprasmiška. Iš vienos pusės įstatymuose galioja sąlyga, kad turi būti užtikrintas laisvas praėjimas vandens apsaugos juostomis pro vandens telkinius. Valstybinius, žinoma. Tačiau iš kitos pusės savininkas niekaip nėra apsaugotas nuo to, kad gali bet kokie žmonės ateiti pas jį, įsikurti jo teritorijoje, triukšmauti ir šiukšlinti“, - sako aplinkos viceministras Linas Jonauskas.
„Žinodami šią situaciją, parengėme teisės aktų projektus, kurie „nuėjo“ ilgą kelią. Kaip tik buvo Vyriausybės pasitarimas. Mes pasiūlėme variantą, kuris būtų priimtinas abiem pusėm. Tiems žmonėms, kurie turėtų laisvą praėjimą pro vandens telkinius. Ir kad būtų užtikrinta tų žmonių, kurie turi savo sklypus, interesai. Dabar visur vandens apsaugos juosta yra skirtingų dydžiu, priklausomai nuo vandens telkinio dydžio, gali svyruoti nuo dviejų su puse iki penkiasdešimties metrų. Mes siūlome, kad laisvas praėjimas turėtų būti paliktas lygiai penkis metrus. Tuomet nebūtų jokių interpretacijų ir visi žinotų, jog penki metrai yra riba, kur negali būti tvorų, jokių užtvėrimų ir kad žmonės galėtų laisvai vaikščioti, - sako L.Jonauskas. - Iš kitos pusės nurodėme prievolę ir savininkams: jeigu tai yra privati teritorija iki pat vandens, galėtų atsirasti lentelės, skelbiančios, jog tai yra privati nuosavybė. Ir kad visais atvejais buvimas šioje privačioje teritorijoje turėtų būti suderintas su savininkais. Tokiu atveju privačių sklypų savininkai būtų apsaugoti nuo triukšmautojų, nepageidaujamų svečių savo teritorijoje“, - svarsto L.Jonauskas.

Apibrėžė tiksliau
Kaip pasakoja iškylautojai, neretai iš teritorijų savininkų jie jaučiantys spaudimą mokėti už buvimą prie ežero.
„Jeigu tai yra valstybinė žemė, tai joje ir būti, ir ilsėtis, ir žvejoti žmogus turi pilną teisę nemokamai.
Bet jeigu tai yra privati teritorija, reikalingi leidimai, mokami mokesčiai ir atitinkamai būtų galima verstis ir tokia ūkine veikla“, - sako jis.
Aplinkos viceministras neabejoja, jog pagrindinė problema, dėl ko kyla teritorijos savininkų ir poilsiautojų pykčiai, - šiukšlinimas, nekultūringas elgesys gamtoje.
„Aš įsivaizduoju, kad dėl išsimaudymo niekas neturėtų pykti. Bet jeigu mes kalbame apie piknikavimą, deginimąsi privačioje teritorijoje – normalu, kad turi gauti savininko leidimą, - sako viceministras. – Kalbant apie mėgėjišką žūklę, yra sutvarkytas šiukšlinimo klausimas. O poilsiautojams ta sąlyga negalioja, tiksliau, sunkiai pritaikoma.
Bet iš kitos pusės tai yra aplinkosauginiai reikalavimai – nešiukšlinti, nedeginti laužų, kur papuolė. Juos galima kurti tik ten, kur yra specialiai numatytos laužavietės.Vandens apsaugos juostoje negalima nieko kurti ir atviros ugnies deginti. Dabar mes tai išdėstėme kur kas aiškiau, suprantamiau apibrėžėme, kas ką gali, ko negali, kur kreiptis, ko klausti.
Dabar reikia tikėtis, kad visi mūsų pakeitimai nukeliaus į Seimą ir ten bus patvirtinti“, - sako viceministras.
 
Komentaras
Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys:

- Įstatymuose įtvirtinta servituto teisė, kuomet penkių metrų atstumas aplink ežerą ir prie vandens telkinio turi būti suteiktas. Kyla tik diskusijos būtent dėl antrojo punkto – priėjimo prie vandens telkinio, nes apie vandens telkinį savininkai palieka tuos kelis metrus, bet nepalieta priėjimo prie ežero per savo teritoriją. Tai čia reikėtų kažkokių pataisų.
Kai kurie nesąžiningi savininkai pasistato tvorą, kuri „įeina“ į patį ežerą ir nepaliekama žmogui jokio praėjimo.Tai irgi yra nusižengimas.
Kartais ministerija parodomaisiais tikslais surengia vieną kitą akciją, labai išsireklamuoja, bet, kiek man žinoma, nė vieno kokio ypatingesnio žmogaus tvoros nebuvo nugriovusi. Tai buvusio ministro, sakyčiau, parodomosios akcijos yra labiau skirtos viešiesiems ryšiams negu padėčiai pataisyti.
Juk yra Aplinkos apsaugos agentūros, pareigūnai, kurie turėtų tai sukontroliuoti, paskirti dideles baudas. Ežerai yra visų mūsų turtas. Nesvarbu, kad gal priklauso ir kokiam privatininkui nuosavybės teisė, bet tai yra mūsų visų nacionalinis turtas ir mes visi turime teisę vandens telkiniais naudotis.