Stoja projektai, viskas taupoma
 
Kaip informuoja Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos viešųjų ryšių atstovas Tomas Bagdonas, pernai tarnyba patyrė apie 7 mln. eurų nuostolį. Prognozuojama, kad 2025 m. jis sieks 18,4 mln. eurų. Dėl Darbo kodekso reikalavimų šiemet galutinai suvienodintos algos, tačiau išlaidos darbo užmokesčiui turėtų siekti 92,5 proc. pajamų.
 
Dėl nuostolio Tarnyba kreipėsi į steigėją, Sveikatos apsaugos ministeriją. „Taip pat yra sustabdyti įvairūs investiciniai projektai, taupomos kasdienės išlaidos, kol bus aiškus steigėjo sprendimas dėl finansavimo poreikių tenkinimo“, – informavo T.Bagdonas.
Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija, vykdo veiklos ir finansinį tarnybos auditą.
 
Su „Lietuvos sveikata“ susitikę tarnybos filialų paramedikai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos džiaugėsi padidintomis algomis, bet jaučia, kad padėtis nėra gera. Jie baiminasi dėl postų mažėjimo, liudija apie neregėtai išaugusias pervežimo apimtis dėl konservatorių vykdytos reformos.
 
Kainavo gyvybę?
 
Prieš keletą mėnesių Biržuose paramedikai atvyko pas pacientą, kuriam pagalbą teikti jau buvo per vėlu. „Lietuvos sveikatos“ žiniomis, žmogus duso, o greitoji vyko ilgiau, nei turėtų. Tokiais atvejais kyla klausimas, ar gyvybę kainavo ne pavėluotas atvykimas?
 
Paklausus apie šį atvejį, Biržų paramedikė Karolina prisiminė, kad kai buvo gautas iškvietimas, abi rajono brigados buvo išvykusios į Respublikinę Panevėžio ligoninę. „Pasvalio abi brigados taip pat buvo užimtos. Dar klasterinę turime, kuri irgi važiavo į Biržų kvietimus, bet nespėjo, nes įvykis buvo rajono krašte. Tokie dalykai kainuoja gyvybes...“ – sakė pašnekovė.
 
„Po to tampa aišku, kad niekaip negalima mažinti brigadų“, – tvirtina ji ir konstatuoja – spėti per 25 minutes pas pacientą Biržų rajone ne visada įmanoma, nes gyvenvietės toli viena nuo kitos, kartais pusvalandžiu kelio, o brigados dvi.
 
Pacientai laukia apie valandą, pusantros, net tris. „Aišku, kvietimai rūšiuojami pagal svarbą, laukti paliekami neskubūs“, – pridūrė paramedikė.
 
Mažėja postų
 
Panevėžys visada buvo pavyzdinis regionas, kur GMP tvarkėsi puikiai. Deja, tarnybos jungimo išlaidos staigiai kirto šiam filialui per kojas.
 

GMP tarnybos Panevėžio filialo direktorė Rūta Ramoškienė patvirtina: dėl sumažėjusio finansavimo jie nebegali išlaikyti esamo postų skaičiaus. Teko naikinti vieną visą parą budėjusią klasterinę pastotę ir kelis naktinius postus. 

 
Finansų filialai kaip anksčiau nevaldo, juos skirsto tarnyba. „Šiemet pajamos mums sumažintos milijonu. Pernai išleidome dešimt, o 2025-aisiais skyrė devynis. Iki sujungimo gyvenome oriai, pirkome automobilius, darbo rūbus, aparatūrą... Šiandien – nieko negalime“, – sako R.Ramoškienė.
 
Karolina iš Biržų patvirtino, kad nėra lėšų net rūbams. „Dauguma perka iš savų pinigų ar nešioja, ką randa. Anksčiau viskas buvo puiku. Kaip bebūtų liūdna, blogos žinios iš Panevėžio“, – sakė ji.
 
Kitos nelaimės
 
Greitosios medicinos darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė nerimauja dėl paslaugų kokybės. „Gegužės 22 dieną Ukmergėje moteris iššoko pro langą ir pusvalandį laukė, kol iš Širvintų atvažiavo greitoji. Kitas atvejis: policija iškvietė GMP psichiškai agresyviam pacientui. Laukė tris valandas, o GMP Ukmergėje taip ir neatvyko. Dar vienas: paminklas užkrito ant moters Ukmergės kapinėse, o GMP šią informaciją perdavė važiuojant iš Vilniaus ties Širvintomis...“ – vardijo J.Keburienė.
 
„Pas mus irgi būna tų sudėtingų atvejų, jie nėra dažni, – sako Mažeikių GMP profsąjungos pirmininkas Andrius Plonis. – Kartais padeda kitos brigados, yra Akmenė atvažiavusi, Telšiai, nors jie iki pusvalandžio važiuoja. Kad numirtų žmogus nesulaukęs pagalbos, taip gal nebuvo. Bet kad vėlavo, tai tikrai. Autoįvykyje laukė dvidešimt minučių, o visos brigados buvo užimtos.“
 
Paspringo reforma
 
Anot paramedikų, viena pagrindinių priežasčių, dėl ko vyksta tokie dalykai – konservatorių pradėta reforma.
 
A.Plonis teigia, kad regioninių, rajoninių ligoninių silpninimas, skyrių uždarymas, ženkliai didina krūvį greitosioms: „Turime itin daug pervežimų į Klaipėdą ir Šiaulius – beveik kasdien marširuojame po penkis šešis kartus, o vienas išvažiavimas trunka keturias penkias valandas. Insultus vežame, infarktus, vaikų dalį, psichiatrinius visus į Šiaulius vežame...“
 

„Mes ne budime, o dirbame prie staklių. Uždaro ligoninė skyrių ir visa tai pajaučiame, – konstatuoja Greitosios medicinos darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ vadovė Jolanta Keburienė. – Tokiu atveju reikia didinti ir greitųjų skaičių, nes kiek kreipdavosi pacientų į ligoninę, panašiai tiek jų kreipsis į greitąją. Vienam kvietimui – trys šimtai kilometrų. Iš Ukmergės vykome į Uteną, paėmėm pacientą, vežėme į Alytų, iš ten vėl… Jei su smagia nuotaika kalbėsi, tai ko ne kelionė po Lietuvą!“

 
Vilniečiams gelbsti Jonavoje esantis gimdymo skyrius, kuris, beje, irgi bando išsigelbėti nuo uždarymo. Jūratė iš Vilniaus filialo pasakojo, kad pacientės ten vyksta noriai, o paramedikai džiaugiasi, kad nereikia važiuoti į Vilnių, kur prisideda papildomi kilometrai, laikas, važiavimas per miestą...
 
„Bet reorganizacijos eina toliau, – sako A.Plonis. – Liks slaugos, vidaus ligų skyriai minimalūs, visus rimtus pacientus teks vežti. O jie kalba apie brigadų mažinimą, naktinį mažinimą. Mes šešis penkis kartus suvažinėjam į Klaipėdą naktį. Jei paliks tris brigadas, viena suksis po rajoną be sustojimo, o kitos bus išvykusios kažkur.“
 
Rajone neliečia net apendikso
 
Paramedikė Jūratė antrina, kad didžiausia našta greitajai šiuo metu yra pervežimai: „Klasteriniai pacientai, su psichikos sutrikimais, gimdyvės... Kai į rajonus atvyksta budėti gydytojai (o budintys nelabai operuoja), tai nuo 20 valandos vakaro non stop vyksta pervežimai į Vilnių: važiuoja apendiksas, didesnės traumos ir t.t. Mums problema ne trauma, kvietimai, kur susirgo žmonės, o pervežimai iš priėmimo į kitas ligonines! Tai suvalgo daugiausiai mūsų laiko ir jėgų.“
 
Jūratė atkreipia dėmesį, kad esant tokiai galybei pervežimų itin svarbu dispečerinės darbas: „Mūsų dispečerinė labai atsargiai elgiasi. Kol ekipažas Vilniuje neatsilaisvina, nesiunčia ten kito, kad miestas neliktų be pagalbos.“
Deja, ne visų filialų dispečerinės sugeba suvaldyti pajėgas.
 
Išveža pusę pacientų
 
„Mažeikių ligoninė jau atlieka minimaliai paslaugų, – sako A.Plonis. – Apie penkiasdešimt procentų pacientų išvežami į kitas universiteto ligonines – Šiaulius, Klaipėdą, Kauną, net į Vilnių esame važiavę. Mažeikiuose trūksta gydytojų, instrumentų. Esu klausęs, kodėl neoperuojate šlaunikaulių? Varžtų, sako, neturime... Laba diena... Dar akušerinis skyrius merdėjantis, ir šitą greičiausiai uždarys. Gimdys moterys mašinose arba važiuos į Telšius.“
 
Tauragės regionas taip pat beveik visus pacientus siunčia į Kauną, Klaipėdą. „Šilutės ligoninė užsidarinėja, ten chirurgai beveik niekada nedirba, viską siunčia į universiteto ligoninę, pervežimų labai daug“, – pasakojo vienas profsąjungos atstovų.
 
Švaisto pinigus
 
„Esame nusivylę, – sako A.Plonis. – Sedoj žadėjo brigadą, kuri aptarnaus keturis rajonus kryžkelėje tarp Telšių, Plungės, Skuodo ir Mažeikių. Bet Klaipėda buvo greitesnė ir Ylakiuose atsirado brigada, kuri, mūsų nuomone, beprasmiška, nes Ylakiai tiek nuo Skuodo, tiek nuo Mažeikių nutolę 20 kilometrų. Ylakiams personalą siunčia iš Klaipėdos 110 kilometrų, o pasitaiko pora iškvietimų per parą. Sedoj būtume padėję keturiems rajonams. Skuodui turėtų priklausyti pastotė, bet neturi personalo, kad užtikrintų veiklą...“
 
Pašnekovas įsitikinęs, jog yra ir daugiau situacijų, kur galima sutaupyti: „Pavyzdžiui, Plungės klasterinė brigada priklauso Šiauliams, o Plungės regionas – Klaipėdai. Šiauliai laiko automobilius Plungėje kaip klasterinės brigados, kuri vieną dieną dirba, kitą – ne. Kartais reikia pagalbos, bet Plungės klasteris nedirba. Samdomos patalpos, darbuotojai, o pagal ataskaitą vasarį ir kovą buvo 12 iškvietimų per mėnesį. Tai pinigų švaistymas. Efektyviau Sedai skirti lėšas.“
 
J.Keburienė mano, kad Lietuvoje turėtų nelikti filialų: „Latvija pasakojo, jog kai atsisakė filialų, nes irgi iš pradžių turėjo, liko pinigų papildomai 11 postų.“
 
Nėra kam pavaduoti
 
A.Plonis pripažįsta, kad matant, kas vyksta aplink, dėl postų mažinimo nerimauja ir Šiaulių filialo paramedikai: „Matome Panevėžio pavyzdį, mes gi ne išskirtiniai, gal ta diena ateis ir į mūsų kiemą? Tačiau kol kas turime vadovybės patvirtinimą, kad to nebus.“
 
Tačiau miestų filialų atstovai pastebi, kad nors pas juos postų nemažina, kyla problemų su pavadavimais. Remigijus iš Kauno filialo pasakoja, kad jei mieste yra 10-12 postų, susirgus keliems darbuotojams krūvis išsidėsto likusiems.
 
Kad didmiesčiai tapo amortizatoriais pasakoja ir Klaipėda, Vilnius. Jūratė iš Vilniaus filialo teigia, jog esant kelių mėnesių nedarbingumui jos niekas nevadavo. „Negali sakyti, kad postas nuimtas, bet etatas nedengiamas. (...) Jei dirbu etatui septynias aštuonias paras, tai tiek dienų per mėnesį dirbama ne trimis postais, o dviem.“
 
Tai patvirtino J.Keburienė, kuri prisiminė, kad gegužę ir Širvintose buvo tik vienas postas.
Dabar nerimą kelia ir atostogų metas, nes jas ims ir GMP darbuotojai, o gyventojai plūstels į kurortus.
 
„Klaipėdoje su nerimu laukiame vasaros, nes vienam postui į Neringą važiuoti, kitam į Palangą ar Klaipėdą... Kas dengs Šventąją, neaišku, ar kurortuose kas bus. Darbuotojai sako patys turės dengti, niekas neduos papildomų brigadų, nes ir dabar tarp jų kalbama, kad naktimis nuimamos brigados. Fakto patvirtinti negaliu, bet nerimo yra“, – sakė Klaipėdos atstovė Laima.
 
Atsakingas steigėjas
 
Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov teigia, kad apie GMP tarnybos finansines grėsmes SAM buvo įspėta dar tarnybai kuriantis, tačiau ministerija tai ignoravo.
 
„Didelis raudonas šauktukas – ministerija neatliko poveikio vertinimo, kuris pagal galiojančius teisės aktus yra privalomas, rengiant ir siūlant tokio masto sprendimą. Vertinimo būtinumą ne kartą akcentavo ir Valstybės kontrolė“, – sakė A.Rudanov.
 

„Kai vyko reforma, „Solidarumas“ įspėjo SAM, jog tarnybai trūks lėšų. Daug. Dešimčių milijonų. Šiandien beveik tiek ir trūksta, – sakė gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov ir pridūrė, kad tokį deficitą prognozuoti nebuvo sudėtinga. – Užteko nuosekliai susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, įvertinti kritinius taškus, palyginti skirtingų tarnybų darbo užmokestį (pagal viešus duomenis), įvertinti Darbo kodekso reikalavimus ir pasitelkus ekonomistus bei auditorius pasidaryti pirmines prognozes. Viską susumavus gautos žymiai didesnės sąnaudos, nei buvo numatyta ministerijos.“

 
Ko toliau imsis profesinė sąjunga? A.Rudanov teigė, kad šiuo metu laukiama GMP tarnyboje atliekamo audito rezultatų ir tolesnių ministerijos veiksmų. „Pagal galiojantį reguliavimą, po dvejų metų nuo reformos pradžios privalo būti atliktas priimto sprendimo poveikio vertinimas: kaip pavyko reforma, kas, kaip ir per kiek laiko tobulintina. Tai ministerija turi padaryti kaip GMP tarnybos valdytoja ir valstybės kaip, savininko atstovė, o ne kaip teisės aktų leidėjas“, – pabrėžė A.Rudanov.
 
J.Keburienė mano, kad prieš reformą ligonių kasų pakeistas GMP apmokėjimas pagal gyventojų skaičių neteisingas: „Reikia atsižvelgti ir į iškvietimų skaičių, kilometražą, eismo intensyvumą, veikiančių įstaigų, gamyklų skaičių ir t.t. Daug dedamųjų, o mes paėmėme vieną – gyventojų skaičių.“

---

 
Trumpas interviu

Atsako GMP tarnybos viešųjų ryšių atstovas Tomas Bagdonas.
 
- Ar dar kur planuojama mažinti brigadų skaičių?
 
- Planų mažinti brigadas Tarnyboje nėra. Tarnybai keliamas strateginis tikslas – pagerinti reagavimą į skubius iškvietimus. Pernai jis buvo rekordinis: 92 proc. šios kategorijos iškvietimų įvykdyti laiku.
To siekiant, peržiūrimas brigadų išdėstymas, artinant paslaugas prie gyventojų. Pavyzdžiui, nuo birželio įsteigta Vainotiškių pastotė (Dotnuvos sen., Kėdainių r.), į kurią perkelta viena iš keturių iki tol Kėdainių mieste budėjusių brigadų.
Bendras dirbančių brigadų skaičius gegužę buvo stabilus. Priklausomai nuo dienos jis svyravo nuo 218 iki 223 dieną ir nuo 207 iki 215 naktį. Tokios budėjimo ir reagavimo apimtys liks ir ateityje.
 
- Kokias didžiausias problemas matote šiuo metu?
 
- Didžiausi Tarnybos iššūkiai yra einamųjų metų biudžeto subalsavimas. Kaip minėta, dėl to kreiptasi į steigėją, taip pat atisakyta visų nebūtinųjų išlaidų.
Automobilių parko atnaujinimas, pacientų kamščiai skubios pagalbos skyriuose, organizaciniai iššūkiai.
 
- Kokio dydžio pacientų „kamščiai“ skubios pagalbos skyriuose?
 
- Tarnybos duomenimis, bendras laukimo laikas pernai buvo 73,8 tūkstančiai valandų. Vadinasi, 8,3 brigados visus metus prastovėjo prie skubių priėmimo skyrių, taip mažinant galimybes suteikti pagalbą pacientams ir reaguoti į iškvietimus.
 
- Su kokiais organizaciniais iššūkiais susiduriate?
 
- Kvietimų algoritmų, informacinių sistemų dispečerinėse suvienodinimas ir vieno standarto taikymas. Taip pat darbo sąlygų ir kolektyvių sutarčių suvienodinimas. Visi šie reikalauja procesai reikalauja finansinio indėlio, todėl esama finansinė Tarnybos padėtis apsunkina jų įgyvendinimą.
 
- Kokia padėtis su GMP transportu?
 
- Šiandien Tarnybos autoparką sudaro per trys šimtus automobilių, jų vidutinė rida svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų tūkstančių kilometrų. Dėl automobilių nusidėvėjimo pasitaiko techninių problemų, auga išlaidos. Paskelbtas 60-ies automobilių pirkimas, finansuojamas ES lėšomis, taip bus atnaujinta bent dalis autoparko.

---

 
Konfliktas su meru Kėdainiuose
Po pertvarkos Kėdainių GMP tapus nacionalinės tarnybos dalimi planuota, kad Kėdainių GMP naudosis senosiomis savivaldybei priklausančiomis patalpomis, esančiomis Kėdainių mieste, Budrio g. iki 2026 metų rudens, kol bus įrengtos naujos. 
 
Tačiau praėjusį penktadienį, vėlai vakare, GMPT administracija gavo laišką, kad nuo liepos 1 d. patalpų panaudos sutartis nutraukiama. Tai pranešta po tarybos posėdžio, nors GMP patalpų klausimas nebuvo įtrauktas į jo darbotvarkę. Kėdainių GMP darbuotojai mano, kad tuo buvo siekta tyliai ir gražiai užglaistyti šią situaciją. „GMP yra išvejama iš Kėdainių“, – teigia Gerda Pugalskytė, profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė. 
 
„Nors GMP paslaugos ir turės būti teikiamos, tačiau iš kurio miesto atvyks greitoji, lieka neaišku“, – sako profsąjungos atstovė. 
 
Anot jos, Kėdainių savivaldybės administracija ir meras Valentinas Tamulis nuolat dalijo klaidinančius pažadus: „Tai galite naudotis patalpomis metus, tai galite ilgiau ir t.t.“ GMPT nors ir ieškojo naujų patalpų, tačiau tinkamų rasti kol kas nepavyko.
 
G.Pugalskytės teigimu, meras siūlo kraustytis į autobusų stotį. Ji tvirtina, kad ten GMP budėjimo vieta neįsivaizduojama. 
 
„Tiek darbuotojai, tiek gyventojai palikti nežinioje, ar nuo liepos bus užtikrina savalaikė greitoji medicinos pagalba. Gresiant apsunkintoms darbo sąlygoms, nemaža dalis darbuotojų planuoja palikti Kėdainių GMP“, – tvirtina profesinės sąjungos atstovė.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!