- Lietuvoje, kaip ir kitose šiaurės šalyse, saulėtų dienų turime mažiau, tad, rodos, saulės problema mums nėra tokia aktuali. Vis dėlto tų saulėtų dienų nevengiame išnaudoti maksimaliai – o tai jau rizikingas elgesys. Kaip pakomentuotumėte tautiečių santykį su saule?
 
- Iš tikrųjų mūsų mitologijoje saulė yra motinėlė, o jeigu pasižiūrėsite pietų kraštų mitologiją – ten saulė yra vyriškos giminės neigiamas personažas.
Turint omenyje, kad klimatas keičiasi, dabar vyksta poslinkis – tai, kas buvo būdinga tik pietuose, dabar ateina pas mus. Dėl ozono sluoksnio plonėjimo ir klimato kaitos turime žymiai daugiau ir žymiai agresyvesnės saulės, negu turėjome anksčiau. Todėl iš principo turime keisti įpročius – kaip gyvename ir kaip elgiamės su saule.
Mes, onkodermatologai, žinome, kad saulė yra vienas neabejotinų rizikos veiksnių, kuris sąlygoja odos vėžio atsiradimą. Dėl to aktyviai dalinamės rekomendacijomis: jeigu žinote, kad būsite saulėje, galvokite apie tinkamą aprangą – kepuraites, ilgas rankoves, ilgas kelnes ir užsitepkite apsauginio kremo.
 
- O kokios tendencijos vyrauja – lietuviai pakankamai saugosi ar vis dėlto aklai puola saulės malonumų?
 
- Neseniai viena studentė atliko labai gerą darbą. Ji apklausė lietuvius ir pamatė įdomų dalyką: vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę saugotis naudodami skrybėles ir drabužius. Jaunesni dažniau naudoja kremą nuo saulės. Bet kartu jie labiau linkę piktnaudžiauti saule. Taigi, nors ir saugomės, nevengiame „nerti“ į saulę.
 
- Tačiau skirtingose šalyse žmonės skirtingai prisitaikę prie saulės. Kaip nuo jos saugosi, pavyzdžiui, afrikiečiai?
 
- Pažiūrėkite į jų odos spalvą (pavyzdžiui, 6 fototipo) – jie jau prisitaikę genetiškai. Jų oda turi natūralią SPF 10-15 apsaugą.
Paprastai odą skirstome į skirtingus fototipus pagal tai, kaip ji reaguoja į saulę. Pirmasis fototipas visada nudega ir niekada neruduoja. Paskutinysis fototipas atvirkščiai – niekada nenudega ir visada ruduoja.
Kuo esame šviesesni, tuo labiau pažeidžiami, nes neturime įgimtos apsaugos.
 
- Bet saulė – ne tik kenksminga. Kur ta riba tarp naudos ir žalos?
 
- Kiekvienas vaistas yra ir nuodas – viskas priklauso nuo dozės.
Dermatologijoje pirmoji Nobelio premija buvo skirta už fototerapijos (gydymo šviesa) atradimą. Kartais žmonėms, sergantiems žvyneline ar plokščiąja kerplige, sakome: eikite į saulę, pabūkite, pasideginkite. O universitetinėje ligoninėje patys skiriame gydymą ultravioletiniais 311 nanometro ilgio spinduliais.
Jeigu perdozuojame saulės, žinoma, patiriame daugiau žalos, nei gauname iš jos naudos. Visi norime gauti vitamino D, tačiau sudėtinga prognozuoti, kiek tiksliai jo gausime. Saulės spinduliuojami ultravioletiniai spinduliai yra plataus spektro, o ir dominuojantys bangos ilgiai keičiasi, priklausomai nuo daugybės parametrų. Pavyzdžiui, giedrą vasaros dieną rytinė ir vakarinė saulė – tai daugiau ultravioletiniai A spinduliai, jie ilgesnio bangos ilgio, todėl energija mažesnė, bet skvarbumas didesnis. Vidurdienio saulė – ultravioletiniai B spinduliai, jų bangos ilgis trumpesnis, todėl didesnė energija ir galimas greitesnis odos paviršiaus nudegimas.
Pacientams visada sakau: tik nenukepkite. Nudegimas yra atskiras rizikos veiksnys. Kuo daugiau turime nudegimų saulėje, tuo didesnė rizika sirgti odos vėžiu.
 
- Pasaulyje medikai stebi augantį susirgimų odos vėžiu skaičių. Ar jūsų turima statistika rodo tokią pat tendenciją?
 
- Problema su statistika egzistuoja nuo seno – Lietuvoje mums sunkiai sekasi ją rinkti, tačiau situacija gerėja, dėl vėžio registro turime daugiau informacijos. Bendros pasaulinės tendencijos rodo, kad odos vėžio atvejų išties daugėja.
Ar tai tik dėl klimato kaitos? Atsakyti negaliu. Yra daugiau veiksnių: užterštumas, gyvenimo būdas. Pradėjome daugiau keliauti į šiltus kraštus, daugiau nudegame saulėje. Tai darome visus metus, o ne tik vasarą, kaip anksčiau. Spekuliuoju, kad magnetiniai laukai, mobilieji telefonai irgi turi įtakos. Žinome, kad mėlyna šviesa iš monitorių veikia odą, konkrečiai veidą.
 
- Konferencijų metu vedate viktorinas. Pastebėjau, kad ne visi dermatologai iš karto atskiria, kuris odos darinys galėtų būti piktybinis. Ką jau kalbėti apie pacientus, kurie irgi mėgsta nusistatyti sau diagnozes…
 
- Vienas viktorinų tikslų – pažaisti, kad visiems būtų smagu, kitas – pasimokyti iš savų ir svetimų klaidų. Pažinti darinius tikrai nėra lengva, o smagiai atsakinėdami į viktorinų klausimus daug išmokstame.
Bet pacientus mokome paprastai: jeigu turite darinį, kuris kitoks, besiskiriantis iš greta esančių – vadinamas „bjaurusis ančiukas“ – tokį pamačius reikėtų skubiai parodyti specialistui. Aišku, yra ir daugiau rekomendacijų: stebėti kontūrą, spalvą, ar iškilęs, ar keičiasi. Bet paprasčiausia ir veiksmingiausia taisyklė – „bjauriojo ančiuko“. Jeigu jis išsiskiria iš „kolektyvo“, delsti nereikėtų.
 
- Papasakokite apie naujausius odos vėžio gydymo būdus. Pastaruoju metu itin daug kalbama apie imunoterapiją.
 
- Tikrai taip, imunoterapija šiuo metu yra vienas perspektyviausių odos vėžio gydymo būdų. Imuninis gydymas atpalaiduoja imuninę sistemą nuo stabdžių, ir ji geriau naikina vėžį.
Naujausias efektyvus metodas yra neoadjuvantinis gydymas – kai imunoterapija taikoma prieš operaciją, o ne po jos. Anksčiau standartinė schema buvo tokia: matome vėžį, išpjauname, pažiūrime, ar išplitęs, ir tik tada skiriame papildomą gydymą. Dabar pastebėta, kad jeigu imunoterapiją skiriame prieš operaciją ir tęsiame po jos, rezultatai būna ženkliai geresni.
Pasaulis jau daugiau kaip dvejus metus eina šia linkme, tiesa, Lietuvoje dar susiduriame su reglamentacinėmis kliūtimis. Tačiau tikiu, kad greitai ir mes galėsime gydyti pacientus, kaip gydo geriausios pasaulio klinikos.

---

 
Dosjė
2015 m. – medicinos magistro laipsnis ir gydytojo kvalifikacija, VU.
2015-2020 m. – dermatovenerologijos rezidentūra, VUL Santaros klinikos.
Nuo 2020 m. – gydytojas dermatovenerologas VUL Santaros klinikose ir Širvintų ligoninėje.
Nuo 2008 m. – jaunesnysis mokslo darbuotojas VU Medicinos fakultete Biomedicinos mokslų institute Žmogaus ir medicininės genetikos katedroje.

lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!