Dvidešimt vienerių metų šauktinio mirtis pasėjo baimę ir privertė susirūpinti karių sveikatos priežiūra. „Man atrodo, kad geriau yra skiepyti visus karius, bet nežinau, kaip yra su žmogaus teisėmis. Jeigu žmogus nenori, ar gali per prievartą jį paskiepyti? Nes dabar yra tokia tvarka: jeigu žmogus sutinka, skiepija. Nesutinka, neskiepija“, - sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Kariams, atsižvelgiant į jų gyvenimo ir tarnybos pobūdį kai kurių užkrečiamųjų ligų rizika gali būti didesnė, pavyzdžiui, difterijos dėl gyvenimo uždarame kolektyve arba stabligės dėl galimų odos pažeidimų ir užteršimo dirvožemiu tarnybos metu.
Turi išreikšti valią
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, siekiant išsiaiškinti, ar kariuomenėje suteikiama visa reikalinga sveikatos pagalba bei kokios yra pastarųjų nelaimingų įvykių aplinkybės, keltas ir privalomo skiepijimo klausimas.
„Mūsų žiniomis, visiems kariams pasiūloma KAM lėšomis pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, tačiau tai nėra privaloma. Pavyzdžiui, aną savaitę miręs karys atsisakė šio skiepo, o dėl kitų skiepų neklausėme. Įvertinant tai, jog pavasarį pratybų metu kariai daug laiko praleidžia lauke, miškuose, skiepai nuo erkinio encefalito turėtų būti privalomi.
Aišku, negaliu nurodyti pažeisti žmogaus teises. Pavyzdžiui, jeigu karys nenori skiepytis ir sako, nelįskite prie mano kūno, jo gi nesuriši ir nepaskiepysi.
Mes tik atkreipėme dėmesį, kad, mūsų nuomone, reikia skiepyti, o kaip jie darys – įkalbės ar suriš karius – tai jau ne mūsų reikalas. Tegul Krašto apsaugos ministerija apsvarsto“, - sakė
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
Bandys įtikinti
.jpg)
„Po šio tragiško įvykio imamės visų priemonių: skaitome paskaitas, supažindiname karius su ligomis ir galimybe jų išvengti, skiepų nauda. Tad paskiepijimo laipsnis, aš manau, bus aukštesnis. Bet turiu pasidžiaugti, jog didžioji dalis karių skiepijasi.
Ir, jeigu palyginsime, pavyzdžiui, gripo atvejus iki skiepų ir po jų – rodikliai ženkliai geresni, tai yra pasiskiepijus gripu suserga tik pavieniai kariai“, - sakė
krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Dėl kokių priežasčių kariai dažniausiai atsisako skiepytis? Galbūt dalis jų nori išlikti „tikri vyrai“ ir į skiepus numoja ranka? „Tai ne vyriškumo, o daugiau žinių stokos arba nusistatymo prieš skiepus klausimas. Kartais būna ir religinių įsitikinimų. Bet, kaip ir minėjau, iš principo didžioji dalis karių supranta ir skiepijasi.
Pagrindiniai yra skiepai nuo gripo ir erkinio encefalito. Šimtu procentų nuo visų ligų paskiepyti negalime. Bet kaip ir civiliniame gyvenime yra tam tikros skiepų grupės, kurios aiškiai parodė teigiamus rezultatus, kad jos apsaugo žmogų nuo ligų ir kartais gelbsti gyvybę. Tad skiepai yra privalomi. Bet, kaip sakiau, tai nėra dalykas, kurio žmogus negali atsisakyti. Įtikinimais ir pavyzdžiais galime padaryti mūsų piliečius sąmoningesnius, kad atsisakymų skiepytis būtų kuo mažiau“, - sakė J.Olekas.
Visos sąlygos infekcijai plisti
„Ar išgelbėtų skiepas žmogaus gyvybę?“ – klausiame
profesoriaus Alvydo Laiškonio „Tarybiniais laikais ir pirmaisiais nepriklausomybės metais buvo tokia taisyklė: visi kariai prieš lauko pratybas būdavo paskiepijami nuo erkinio encefalito. Tai buvo įprastas dalykas. Juk kariai gyvena kolektyve, kur yra visos sąlygos infekcijai plisti, aš turiu omenyje bendrus miegamuosius ii užsiėmimus. Tad skiepai turėtų būti privalomas dalykas.
Persirgę erkiniu encefalitu kai kurie žmonės išlieka neįgalūs. Kodėl turėtume auginti jaunų žmonių kartą neįgaliaisiais? Kol nebuvo šios idiotiškos tvarkos, kad pažeidžiamos žmogaus teisės, niekas ir neatsisakydavo skiepytis.
Dabar teisės yra saugomos tų, kurie gali apkrėsti kitus, o galinčių apsikrėsti teisių niekas nepaiso“, - sako prof. A.Laiškonis.
Mirus Rukloje tarnavusiam kariui Kauno apylinkės prokuratūra pradėjo tyrimą dėl mirties priežasties ir aplinkybių patikslinimo. Pirminiais duomenimis, 21 metų jaunesnysis eilinis mirė nuo ūmios infekcinės ligos.
„Manau vienas iš galimų variantų - ūminė neuroinfekcija. Bet tai - tik mano hipotezė. Kiek esu susidūręs su tokiais staigiais mirties atvejais, priežastis būdavo arba meningitas, arba encefalitas“, - sakė prof. A.Laiškonis.
Komentaras
Seimo narė Rasa Juknevičienė:
.jpg)
- Manau, kad atsisakymas skiepytis yra labai pavojinga teisė.
Gaila, kad prieš skiepus vyksta tokia agitacija Lietuvoje. Aš, kaip gydytoja, esu už skiepus.
Aišku, pirmiausiai karius rekomenduojama skiepyti nuo erkinio encefalito. Bet jie ateina tokio amžiaus, kai jau būna paskiepyti vaikystėje, nežinau, kokio skiepo dar reikia tokio amžiaus žmogui. Jeigu jis vyksta į misijas, yra specifiniai skiepai, nuo tokių ligų, kur pas mus jau nebeskiepija. Aš ir pati vykdama skiepijausi.
Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymas
Vaikai iki 18 metų skiepiami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 11 užkrečiamųjų ligų.
Atsižvelgus į karių gyvenimo ir tarnybos pobūdį kai kurių užkrečiamųjų ligų rizika gali būti didesnė, pavyzdžiui, difterijos dėl gyvenimo uždarame kolektyve arba stabligės dėl galimų odos pažeidimų ir užteršimo dirvožemiu tarnybos metu, todėl reikėtų įsitikinti (patikrinti), ar kariai buvo paskiepyti pagal Lietuvos Respublikos vaikų skiepų kalendorių būdami vaikais.
Jei būtų neskiepytų asmenų, būtų tikslinga juos paskiepyti prieš pradedant tarnybą pagal individualiai sudarytą skiepų kalendorių.
Jei kariai važiuoja dalyvauti misijose arba atsiranda kitokia rizika, Krašto apsaugos ministerija turėtų užtikrinti jų paskiepijimą ir kitomis vakcinomis pagal rizikos pobūdį, pavyzdžiui, nuo geltonojo drugio vykstant į endemines šios ligos šalis.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: