Teritorijos pagal ligos paplitimą Lietuvoje skirstomos į tris zonas: pirmąją, kurioje AKM nenustatytas nei laukiniams žvėrims, nei naminėms kiaulėms. Antrąją, kur maras nustatytas šernams, ir trečiąją, kai minima liga nustatyta tiek kiaulių ūkiuose, tiek laukinei faunai.
 
Pirmojoje zonoje apribojimai prekiauti ar eksportuoti kiaules netaikomi, tačiau ūkiai turi atitikti biologinės saugos reikalavimus, jie yra nuolat kontroliuojami ir stebimi specialistų.
 
Antrojoje zonoje, kur AKM nustatytas laukinėje faunoje, prekyba gyvomis kiaulėmis galima tik Lietuvos teritorijoje, eksportuoti į užsienį gyvas kiaules draudžiama. Į šią zoną patekęs veislines kiaules auginantis ūkis, norintis jomis prekiauti Lietuvoje, turi būti įgyvendinęs biologinio saugumo reikalavimus ir gavęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) leidimą. Šioje zonoje užauginta kiauliena ir jos produktais Lietuvoje prekiauti galima tik tuo atveju, jei mėsa yra iš oficialiai registruotų kiaulių laikymo vietų, taikančių griežtus biologinio saugumo reikalavimus.
 
Trečiojoje zonoje, kur AKM nustatytas ir kiaulėms, ir šernams, gyvų kiaulių transportavimas skerdimui leidžiamas tik zonos ribose ir tik į VMVT patvirtintas skerdyklas iš visiškai biologinio saugumo reikalavimus įgyvendinusių ūkių. Prekyba kiauliena ir jos produktais galima tik vietinėje rinkoje, neišvežant už zonos ribų, o produkcija turi būti pažymėta specialiu sveikatingumo ženklu. Čia draudžiamas gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų eksportas į ES bei trečiąsias šalis.
Iš antrosios ir trečiosios zonų taip pat draudžiama į kitas teritorijas išvežti šernus ir šernienos produktus.
 

---

Komentaras
Širvintų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, inspektorius Leonardas Šmaukšta:

- Ūkininkai yra įpareigoti pranešti veterinarijos gydytojui arba tarnybai apie tai, kad susirgo jų kiaulės. Tai yra jų pareiga. Kiekvienas gyvulių laikytojas stebi maždaug du kartus per dieną patikrina laikomų gyvulių sveikatos būklę. Jei pastebi, kad kiaulės susirgo, nedelsdamas turi pranešti. Galima ir privačiam gydytojui.

Kilus įtarimų, kad bent viena kiaulė yra užsikrėtusi AKM virusu, VMVT specialistai atlieka oficialius tyrimus. Jei jie patvirtina, kad kiaulė serga minimu maru, užkrėsta teritorija paskelbiama židiniu. Čia, prižiūrint valstybiniam veterinarijos gydytojui, nedelsiant nugaišinamos visos esančios kiaulės. Iš surinktų gyvūnų, pašarų ir aplinkos mėginių išsiaiškinama, kaip ir prieš kiek laiko virusas pateko į ūkį.

Nugaišusios ir nugaišintos kiaulės sunaikinamos, kaip ir visos atliekos, pašarai, apyvokos rakandai bei medžiagos, kurios galėtų būti užkrėstos. O ūkiniai pastatai, kiaules ar jų skerdenas gabenusios transporto priemonės bei įrenginiai išvalomi ir dezinfekuojami specialiomis priemonėmis.

Jie kiaulė užsikrečia afrikinio kiaulių maro virusu, priklausomai nuo ligos formos, pasireiškia ir jos simptomai. Jei forma ūmi, kiaulė nugaišta per kelias dienas. Jei lėtinė, kiaulė gali ir išgyventi, tačiau ji tampa viruso platintoja. Jei ūkyje laboratoriniais tyrimais nustatoma, kad nors viena kiaulė serga šiuo maru, ūkyje naikinamos visos laikomos kiaulės. Nuo ūkio, kuriame užfiksuotas afrikinis kiaulių maras, nustatomos 3-10 kilometrų apsauginės zonos, ir net iš šalia esančių ūkių imami mėginiai.

Dažniausiai trijų kilometrų spinduliu kiaulės yra naikinamos tam, kad virusas neplistų. Todėl labai svarbu užtikrinti biologinio saugumo reikalavimus ir visi ūkiai, nesvarbu ar aplink juos yra nustatoma liga ar ne, privalo juos įgyvendinti. Mokslininkai teigia, kad per metus virusas išplinta 300 kilometrų spinduliu. Mes su AKM kovojame antrus metus ir taikant griežtas biologinio saugumo priemones jis išplito tik iki vidurio Lietuvos.