Pasibaigus mokslo metams ne vienas paauglys sumano atostogas skirti darbinei patirčiai bei naujiems socialiniams įgūdžiams įgyti.
Darbinė patirtis padeda ugdytis bendravimo su suaugusiais žmonėmis įgūdžius, mokomasi dirbti komandoje ar individualiai, spręsti konfliktus, kitus iškilusius sunkumus.
Projektas „Aktyvūs tėvai – sveikesni vaikai“ finansuojamas pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo 2 programą (nacionalinė periodinė spauda). Paramos dydis – 4 tūkst. eurų.
Ką reikėtų žinoti tėvams prieš jų atžalai planuojant tokį užimtumą? Apie tai kalbamės su Šeimos santykių instituo psichologe, užimtumo terapeute Kristina Tutliene.
-
Paauglio pasirinkimas vasarą įsidarbinti – teisingas pasirinkimas?
- Paauglystė – eksperimentavimo laikotarpis. Jos metu jaunuolis ieško savęs, formuoja savo identitetą, bando atsakyti į klausimus: „kas aš esu?“, „kur link einu?“. O darbas gali tapti viena iš sričių, kur jaunuolis gali išbandyti save, „pasimatuoti“ tam tikrus vaidmenis ir taip spręsti su šiuo raidos tarpsniu susijusius uždavinius. Todėl į jo norą įgyti darbinės patirties galima žvelgti kaip į natūralų poreikį išbandyti kažką naujo.
Taip pat reikia suvokti, kad paauglystėje jaunuolis jau turėtų siekti ekonominės nepriklausomybės pagrindų, mąstyti apie profesijos pasirinkimą ir jai ruoštis, išmokti socialiai atsakingai elgtis, suformuoti savo vertybių sistemą. Dirbdamas paauglys mokosi prisiimti atsakomybę, planuoti laiką, savarankiškai priimti sprendimus. Taip pat – tampa mažiau priklausomas nuo tėvų, mokosi planuoti savo išlaidas. Darbinė patirtis padeda ugdytis bendravimo su suaugusiais žmonėmis įgūdžius, mokomasi dirbti komandoje ar individualiai, spręsti konfliktus, kitus iškilusius sunkumus. Darbas neretai pakelia jaunuolio savivertę, jis jaučiasi naudingas.
-
Darbinė aplinka gali daryti ir blogą įtaką?
- Jei paaugliui per sunku, darbas neatitinka jo gebėjimų, nesulaukiama palaikymo, pagalbos ar supratimo iš aplinkinių, jaunuolis gali susiformuoti neigiamą nuostatą darbui. Tai vėliau darys įtaką motyvacijai, gali sumažėti savo gebėjimų vertinimas. Be to, darbas vasaros laiku gali apsunkinti paauglio santykius su bendraamžiais, kurie šiuo amžiaus tarpsniu yra itin svarbūs.
Taip pat nukenčia jaunuolio pomėgiai, jis mažiau laiko gali skirti bendravimui su šeima. Tai patvirtinta ir moksliniais tyrimais: labai daug dirbantys jaunuoliai vis mažiau dėmesio skiria savo poreikiams, mažiau miega, mankštinasi.
-
Kaip tėvai turėtų reaguoti į moksleivio norą vasarą įsidarbinti?
- Kiekvienas iš tėvų turėtų pasverti visus plius ir minusius. Taip pat atsakyti į klausimus: ar jų vaikas tam pasiruošęs? Koks yra įsidarbinimo tikslas? Neretai tėvų pasirinkimas – skatinti ar neleisti dirbti – priklauso nuo jų pačių vertybių bei asmeninės patirties.
Jei yra nusprendžiama, kad paauglys įsidarbins, svarbu su juo aptarti, kokie yra darbo tikslai, ko iš jo gali būti tikimasi ar reikalaujama bei kitus su tuo susijusius dalykus. Be to, paauglys gali ne visą laiką grįžti iš darbo linksmas ir atsipalaidavęs. Jis ten susidurs su naujais iššūkiais, todėl labai svarbu yra artimiausių žmonių palaikymas bei supratimas.
-
O kaip paaugliui gali atsiliepti, jei patys tėvai skatina dirbti?
- Itin aktyviai skatinant vaiką įsidarbinti galima jam „pasiųsti“ netinkamą žinutę, jog jau laikas suaugti ir prisiimti suaugusiojo vaidmenis, pavyzdžiui, – uždirbti ir išlaikyti šeimą.
Visgi paauglys įsidarbinimą daugiau turėtų matyti kaip galimybę išbandyti gebėjimus, atrasti stiprybes, dalykus, kurie jam tinka ir patinka. Kitu atveju atsiranda rizika, kad paauglys per anksti prisiims suaugusiojo vaidmenis ir tapatumo krizė nebus išspręsta: jis „neatras“ savęs, nepatenkins savo poreikių, prisiims suaugusiųjų primestas vertybes.
-
Galbūt atrasti save labiau padėtų širdžiai maloni veikla?
- Norint atsakyti į šitą klausimą, matyt, kiekvienam iš mūsų reikia pasvarstyti, kokį požiūrį norime suformuoti bręstančiam ir suaugusiojo gyvenimui besiruošiančiam paaugliui: „darbas yra kančia ar maloni veikla?“, „darbas skirtas pinigams uždirbti ir (ar) save realizuoti?, „darbas yra pareiga ar laisvas pasirinkimas?“. Nuo to priklausys ir mūsų pačių veiksmai: ar mes skatinsime užsiimti malonia veikla, ar dirbti mėgstamą darbą, ar pabandyti įsilieti į darbo rinką, ar dirbti bet ką, tik siekiant gauti pinigų.
-
Darbas neturėtų užimti viso atostogų laiko?
- Po mokslo metų paaugliai būna pavargę ir atostogų metu neturėtų būti pamirštama skirti laiko poilsiui. Juk atostogos iš esmės ir yra skirtos atgauti jėgas, įgyti naujų įspūdžių, atsipalaiduoti ir pailsėjus grįžti į mokslus, darbus. Tuomet žmogaus emocinė ir fizinė savijauta stipriai pagerėja, jis būna kur kas produktyvesnis.
Verta žinoti
Įsidarbinti leidžiama nuo keturiolikos metų. Tačiau net ir tokio vaiko darbas turi būti įformintas darbo sutartimi. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.
Vaikui nuo keturiolikos iki šešiolikos metų darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų (ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą) raštiško sutikimo, vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo leidimo su išvada apie vaiko sveikatą ir tinkamumą dirbti konkrečius numatytus darbus.
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: