Nenori pasakyti adreso
„Dienos metu paskambino nevilties apimta moteris ir nesustodama verkė. Prisipažino, kad dabar ketina nusižudyti... Stengiausi žūtbūt išsiaiškinti įvykio vietą. Pasirodo, ji buvo šalia mūsų Bendrojo pagalbos centro gaisrininkų komandos! Dar vienas sutapimas, kad mano darbo vieta buvo prie pat lango. Tad šiek tiek paėjau į šoną ir, pažvelgęs pro langą, ant tilto ir išvydau skambinančią moterį. Jau buvau informavęs pagalbos tarnybą. Prašiau, kad jie važiuotų be švyturėlių, idant neišgąsdintų krizinę situaciją išgyvenančios moters. Kol gaisrininkai skubėjo į įvykio vietą, visą laiką bendravau su ja“, - pasakojo BPC operatorius Denisas, kuris, kaip ir kiekvienas operatorius, yra apmokytas kalbėti su suicidinių minčių turinčiu asmeniu.
 
Už sėkmingą savižudės gelbėjimo operaciją Denisas yra apdovanotas Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus gyventojų saugai“.
Dažniausiai tokie asmenys, kaip pastebi pagalbos centro operatoriai, skambina vakarais, naktimis, rečiau dienos metu. Operatorius stengiasi žūtbūt išsiaiškinti įvykio vietą (adresą) pasitelkdamas sistemos galimybes, kolegų pagalbą, skambinančiam asmeniui užduodamas klausimus. Su skambinančiuoju palaiko ryšį, kol atvyksta skubios pagalbos tarnybos.
 

„Paprastai skambinantysis tiesiai šviesiai sako: noriu nusižudyti. Arba kalba užuolankomis, kad jį yra apnikusios juodos mintys. Tuomet tiesiai paklausiu: ar kalbate apie savižudybę? Jei atsakymas teigiamas, bandai išsiaiškinti, kokios pagalbos dabar žmogui reikia: užteks psichologinio pokalbio ar jau reikia skubios medicininės pagalbos. Tai - itin sunkūs skambučiai. Kartais žmogus nenori atskleisti, iš kurios vietos skambina. Vienas vyras nenorėjo sakyti, kur gyvena, tad jį atsekėme pagal ankstesnio iškvietimo adresą“, - pasakoja Denisas.

 
Jam antrina taip pat ne vieną gyvybę išgelbėjusi kolegė Dalia, kuri yra pelniusi Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos tuometinio pirmininko Mykolo Majausko pasirašytą padėką. „Kai aštuoniasdešimtmetis arba devyniasdešimtmetis pakelia prieš save ranką, užduodi sau klausimą: kodėl žmogus taip pasielgė sulaukęs garbingo amžiaus? Arba: kodėl vos septyniolikos sulaukęs jaunuolis nutarė su gyvenimu suvesti sąskaitas? Vieni netenka meilės ir atrodo, kad gyvenimas baigėsi. Kitas suserga psichine liga, dėl kurios juos atstumia net šeimos nariai“, - sako operatorė.
 
Pasijuto atstumtąją
„Prieš septyniolika metų atsidūriau „už brūkšnio“ - susirgau psichikos liga ir po ilgų gydymosi mėnesių įvairiose psichiatrinėse įstaigose nebegalėjau dirbti ligoninėje. Atsidūriau juodoje duobėje: nedomino nei šeima, nei vyras, nei paaugliai vaikai. Laimei, vyras padėjo, kiek galėjo, praktiškai nuo paauglystės iki pilnametystės užaugino dukras. Man niekas nerūpėjo, tik laukdavau, kada vyras išeis į darbą, vaikai – į mokyklą, o aš atsidarysiu butelį alaus“, - atviravo 51-erių buvusi slaugytoja Marija, kurią šiam, kad ir anoniminiam pokalbiui, buvo ypač sunku prikalbinti.
Marija atsikeldavo prieš vidurdienį, išgerdavo alaus, vėl numigdavo, sulaukdavo iš mokyklos grįžtančių vaikų, vėliau – iš darbo grįžtančio sutuoktinio. Dar išgerdavo, kaip pasakoja, tabletę migdomųjų ir taip „prastumdavo“ dieną.
 
„Supratau, kad mano gyvenimas jau baigtas, nepasveiksiu, negalėsiu dirbti mėgstamo darbo. Vieną dieną tokių minčių genama vėl nuėjau į parduotuvę alaus. Atsiminiau, kad neturiu pinigų, tad butelį bandžiau pavogti – kartu su sviesto pakeliu. Žinoma, įkliuvau ir teko patirti didžiulį pažeminimą. Tai buvo paskutinis lašas“, - prisiminė ji.
Grįžusi namo prislėgta moteris dar paskambino draugei, kuriai pasiguodė apie „užplaukusias“ juodas mintis, o ši nieko nelaukusi surinko pagalbos tarnybos numerį.
 
„Tąkart mane atgaivino, išgelbėjo. Pagulėjau ligoninėje, ėmiau lankytis pas psichologą, kurio dėka vėl pradėjau kabintis į gyvenimą. Susiradau valytojos darbą. Ir nors nuo tos dienos, kai bandžiau gyvenimą baigti savižudybe, praėjo gal dešimt metų, visokios mintys kartais dar lenda į galvą. Psichologė, kuri man padėjo tuo sunkiu metu, dabar dirba privačiai, neturiu nė menkiausios galimybės į ją kreiptis. Vyras mane paliko. Vaikai išėjo iš namų ir gyvena savo gyvenimą. Kamuoja vienatvė. Mane palaiko tik įkvepianti draugė, kuri tai bilietus į kiną ištiesia, tai pinigais paremia ar sunkiu metu išklauso“, - atviravo moteris.
 
Aplinkiniams siunčia ženklus
„Bendrajame pagalbos centre tokių skambučių pasitaiko ganėtinai nemažai. Esu tikra, kad pranešdami apie ketinimą nusižudyti žmonės dar tikisi sulaukti pagalbos. Vienas dažniausių mitų: kas kalba apie savižudybę, tikrai nesižudys. Remiantis vieno tyrimo duomenimis, aštuoni iš dešimties, kito tyrimo duomenimis, devyni iš dešimties mėgino žudytis apie tai pranešę aplinkiniams. Tai gali būti ir patys artimiausi, ir visai svetimi žmonės“, - sako Bendrojo pagalbos centro psichologė Ugnė Kabelkaitė.
Pasak jos, geriausia leisti žmogui be kaltinimų, be smerkimo ar skubotų patarimų išsikalbėti, kodėl jis pradėjo galvoti apie savižudybę. „Kartais gali būti, kad artimajam pokalbį reikės pradėti pačiam įvardijant žodį „savižudybė“. To irgi nereikia bijoti, nes pokalbis apie savižudybę, ko visuomenėje labai bijoma, nepaskatins žmogaus nusižudyti. Tai irgi vienas didžiausių mitų“, - sako psichologė.
 
Anot jos, dažnai apie savižudybę galvojančio žmogaus gyvenime būna įvykęs jam svarbus, sukrečiantis ir reikšmingas praradimas. Tai gali būti santykių netektis, darbo, svajonių praradimas, sveikatos netekimas.
„Jei jau pradėjo planuoti savižudybę, galima pastebėti, kad žmogus pradeda pasakoti, ką reikėtų daryti, kokius darbus reikėtų užbaigti, ką daryti su jo daiktais, kai ką netgi išdalina arba parašo testamentą. Galima pastebėti, kad domisi savižudybės būdais, priemonėmis, skaito apie tai straipsnius. Dar labai svarbu pastebėti, kad žmogus ilgą laiką po jį sukrėtusio įvykio būna liūdnas, prislėgtas ir staiga, atrodo, kad nieko neįvyko, bet jis pasidaro daug ramesnis, netgi linksmesnis, žvalesnis. Tokiais atvejais irgi verta suklusti. Būna, kad žmogui palengvėja, nes jis priėmė sprendimą nusižudyti ir apsisprendė kaip. Paradoksalu, bet jam tada pasidaro ramu“, - įspėja psichologė.

---

 
Patarimai
Pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijokite kalbėti atvirai ir nevenkite žodžio „savižudybė“. Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia. Būtent tai, o ne patarimai ar „stebuklingos frazės“ mažina savižudybės riziką.
 
Niekuomet nenuvertinkite žmogaus problemų ir neįrodinėkite, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo, kaip vienintelis sprendimo būdas. Todėl venkite pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Tokie pasakymai nuvertina situaciją, žmogus gali pasijusti neišgirstas ir nesuprastas.
 
Žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis gali būti sunki našta, todėl nelaikykite visko paslaptyje – paprašyk pagalbos kitų žmonių, kuriais pasitikite. Svarbu padėti, bet taip pat svarbu ir neprisiimti per daug atsakomybės, nes net laiku pastebėjus rizikos ženklus ir suteikus reikiamą pagalbą nėra garantijų, jog žmogus nenusižudys – visgi galutinis sprendimas priklauso tik nuo jo.
 
Nepamirškite, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos. Išklausęs, parodęs susirūpinimą artimuoju, kuris galvoja apie savižudybę, toliau turėtum jį skatinti kreiptis psichologinės pagalbos, gali padėti tą pagalbą suorganizuoti arba net pasisiūlyti tą žmogų palydėti, taip parodydamas savo palaikymą.
(rekomendacijos iš „Jaunimo linijos“)


Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais. 
 

                       
 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.