Dainininkę Katažiną Zvonkuvienę (38 m.) kalbinome Šeimos dieną. Katažina - veikli, jos neriboja keturios namų sienos, nors čia krykštauja mieli, dar nedidukai, jos ir Deivydo Zvonkaus dvynukai. Moteris neatsisako ir iki šiol pamėgtų veiklų: dainavimo, dalyvavimo TV laidose, teisėjavimo muzikiniuose projektuose, tačiau visa tai stengiasi derinti su vaikų auginimu.
- Jūsų labiau nei bet ko kito norisi paklausti, koks yra gražių santykių receptas?
- Jei norite santarvės, supratimo, svarbu vienas kitam sakyti gražius žodžius: myliu tave, tu man reikalingas, man su tavimi gera... Ir visai nesvarbu, ar jūs dar nesusituokę, ar vestuves atšokote vakar, ar prieš septynerius metus ar – dvidešimt.
Poras, kurios nugyvena kartu penkiasdešimt, šešiasdešimt metų, man yra pavyzdys! Deivydui dažnai sakau, kad norėčiau gražiai nugyventi gyvenimą ir sulaukti tokios senatvės. O vyras man atsiliepia, kad taip ir bus: padrąsina, palaiko.
- Sveika šeima. Jūsų manymu, kas tai? Kokie „ingredientai“ ją sudaro?
- Manau, tai šeima su sveiku požiūriu: ne idealizuota, o puoselėjanti tikrąsias vertybes. Galbūt teisinga sakyti, kad kiekviena šeima turi savo vertybių skalę, suvokimą, kurį suformavo gyvenimo būdas, išsilavinimas, auklėjimas, patirtys...
Mūsų šeima yra krikščioniška, tikinti. Gerbiame ir laikomės vertybių, kurias įdiegė vaikystėje, jaunystėje tėvai.
- Tik drąsūs žmonės linkę pripažinti, kad šeimos santykiai ne visuomet „švelnūs ir pūkuoti“. Dargi sakoma, kad nėra šeimos be dūmų. Kaip jūs su Deivydu reaguojate į tarpusavio nesutarimus?
- Kartu esame septynerius metus. Neseniai kažkas uždavė klausimą, kas būna, kai pykstamės. Sutrikome, net susižvalgėme su Deivydu supratę, kad per septynerius metus nė karto rimtai nesipykome. Aš paburbėjimų nelaikau pykimusi, ar susiraukimo, kelių minučių, pusvalandžio nesikalbėjimo. Paburbėjimai dažnesni iš mano pusės (
juokiasi), matyt, moterims būdinga taip reikšti nepasitenkinimą, susikaupusias emocijas.
Džiaugiuosi, kad abu atėjome iš šeimų, kuriose nesiplaikstė liepsnos, nesistengta vienam kitą perrėkti. Nė karto iš vyro negirdėjau man siųsto tokio žodžio kaip
nenormali,
durnė ar pakeltu tonu sakomų frazių.
- Bet juk jūsų temperamentas karštas! Ar klystu?
- Jei bandau išprovokuoti „pasisvaidymą žaibais“, vyras tiesiog patyli ar... švelniai apkabina, pasako, kad myli. Ir pasijuntu kalta! Jis išeina į darbą. Kurį laiką – tyla, tada telefonas pypteli, žybteli žinute atsiųstas bučkis. Ko daugiau norėti (
kvatoja)? Man pasidaro didžiulė gėda, parašau „atsiprašau“.
Tai, kad vyras protingai patyli, laiku pasako mylįs, „neužsiliepsnoja“, neišpučia problemos burbulo, yra didžiulis privalumas. Tad jei kartais net norėčiau sukelti emocijų audrą – nepavyksta, nes tam reikia antro, panašiai reaguojančio, žmogaus, su siena juk „nepasišpilkuosi“!
- Sakoma, kad du vaikai yra geriau nei vienas...
- Jeigu trumpai – tai dvigubai daugiau laimės, džiaugsmo, pozityvo, šurmulio, kaupinų namų ir vidinės pilnatvės.
- Nuostabus sekmadienio rytas mūsų šeimai, kai... Pratęskite mano mintį.
- Tai - ilgas miegas, kai niekur nereikia skubėti, kai vaikai nebudina šeštą ryto, kai išmiega visą naktį ir nereikia per naktį keltis kokius septyniolika kartų! Dar kai saulė siunčia rytinius spindulius pro langą...
Atsibundi, pamatai šalia mylimą vyrą, girdi du šnopuojančius gražuoliukus lovytėse, ir nejučia nusišypsai. Esu laiminga, kai atsibundu pirma, išsimiegojusi ir pailsėjusi. Jei namuose dar visiška tyla, šeimynykščiai parpia į ūsą, nusišypsau pati sau ir man tai yra nuostabiausias rytas!
Tokiomis akimirkomis padėkoju Dievui už tai, ką turiu, ir pagalvoju, kad esu labai laimingas žmogus.
O jei dar vyras padaro kavos (
šypsosi)... Bet čia jau papildomos nuostabaus ryto sudedamosios dalys.
- Katažina, pagavau jus po treniruotės sporto klube. Ar tiesa, kad užsiėmusiai moteriai sportas yra ne tik sportas? Galbūt tai netgi pramoga?
- Tiesa sakant, niekada negalvojau, kas man yra sportas. Tai daug kas: ir geros savijautos užtaisas, papildomos energijos teikėjas, sveikatos palaikytojas, grožio puoselėtojas (pradėjus sportuoti mano oda tapo skaistesnė!).
Manau, kai yra didelis noras ką nors daryti, neabejotinai rasi ir laiko. Žinoma, sportas yra savotiška prabanga dėl šių dienų daugumos mūsų intensyvaus gyvenimo tempo, laiko stokos. Juk net nuvažiuoti į sporto klubą reikia prisiruošti. Atrodo, per tą pusantros dvi valandas galėčiau tiek daug visko nuveikti. Vis dėlto nepamirškime, kad sportas – tai investicija į mūsų pačių sveikatą.
Svarbu atrasti tą trenerį, tą sporto rūšį, kur tu iš tikrųjų gerai jaustumeisi. Sportas negali teikti kančios. Tai negali būti tik „privalau“, „reikia“.
Kai atradau aukso viduriuką, tai, kas man tinka ir patinka, sportas dovanoja tik auksines akimirkas. Kai ko nors išties nori, laiko tam rasi visada. Esu tikra, kad visi tie pasakymai: neturiu laiko, negaliu, - yra tik atsikalbinėjimai.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg)
Komentuoti: