- Viešoje erdvėje sklando nuomonė, jog vyresnio amžiaus žmonėms, perkopusiems šešiasdešimt, ši diagnozė – mirties nuosprendis. Kiek tame tiesos?
- Na, sakyti, kad COVID-19 diagnozė vyresniems nei šešiasdešimties metų žmonėms yra mirtina – negaliu. Turime pacientų, kuriems buvo šešiasdešimt metų ir daugiau, ir jie sėkmingai pasveiko. Tad vienareikšmiškai šią ligą vadinti mirtina tik dėl amžiaus, manau, klaidinga. Štai, ką organizme po savęs paliko tas koronoavirusas, jau kitas reikalas...
 
- Kiek reikšmės mirtinam nuosprendžiui turi lėtinės gretutinės ligos? 
- Tiesą sakant, net labiau nei amžius, COVID-19 sukeliamas grėsmes ir padarinius lemia gretutinės lėtinės ligos: nutukimas, diabetas, astma, kitos kvėpavimo organų ar širdies ir kraujagyslių ligos. Koronavirusas, turint bent vieną paminėtų gretutinių lėtinių ligų, labai pailgina sirgimo laiką ir apsunkina gydymą bei jo eigą. O ypač, jeigu tų gretutinių ligų yra visa puokštė. Jeigu tai širdininkas, tai jau žinoma, kad koronavirusas kirs per kraujotakos sistemą, prasidės krešumo sutrikimai. Kartais pacientui gali dėl lėtinių ligų paūmėti ar prasidėti inkstų nepakankamumas, prireikti dirbtinės plaučių ventiliacijos ir kraujo apytakos, o gali likti ir visam likusiam gyvenimui prijungtas prie gyvybę palaikančios aparatūros. Kuo daugiau gretutinių ligų, tuo sunkiau pacientas pagydomas nuo COVID-19.
Kita vertus, jeigu gretutinių ligų daugiau, gali būti, kad nuo jų pacientas ir numirs, nors oficialiai jau bus laikomas pasveikusiu nuo koronaviruso. Trumpai tariant, ši liga kerta per silpniausią vietą. Viena itin dažna komplikacija – susidarantys trombai. Ligoniai hipovolemiški, tirštėja kraujas, padidėja trombocitų agregacija, formuojasi trombai. Ir trombai yra ypač dažna komplikacija sergantiems širdies ligomis ar diagnozuotą prieširdžių virpėjimu, ryškesne ateroskleroze, diabetu, turintiems antsvorį.
 
- Ar susirgusiųjų šia liga plaučiai pažeidžiami visam likusiam gyvenimui? Kokie kiti pažeidimai dažniausi?
- Mes dar pernelyg trumpai esame pažįstami su šios pandemijos sukėlėju, kad galėtume drąsiai vertinti ir sakyti, kad vieni ar kiti padariniai lieka visam gyvenimui. Apie tai kalbėti ankstoka.
Kalbant konkrečiai apie plaučius – komplikacijos priklauso nuo ligos sunkumo. Jeigu pacientas prasirgo išsisukdamas tik su karščiavimu, nedideliu kosuliu, neišsivystė pneumonija arba buvo neryški, nereikėjo dirbtinės plaučių ventiliacijos – gali būti, kad plaučiai nebus stipriai pažeisti ir greitai atsigaus. Turėjome kelis atveju, kai vyresniam nei šešiasdešimties metų pacientui užteko deguonies kaukės, gulimos padėties ant pilvo ir jis sėkmingai išsikvėpavo. Didesnių pakenkimų plaučiams nebuvo stebima. Na, o jeigu COVID-19 pacientas perserga sunkiai, su ilgai taikoma dirbtine plaučių ventiliacija, koronavirusas sukėlė masyvią abipusę pneumoniją, plaučiai pažeidžiami nepalyginamai stipriau. Gyvenimas po to gali būti gerokai apsunkintas.
 
- Visi tokio amžiaus pacientai po COVID-19 turi iš naujo mokytis kvėpuoti, valgyti, vaikščioti?
- Tikrai ne. Jeigu pacientui nebuvo taikoma ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija, tikrai nereikia nieko iš naujo mokytis. Ypač, jeigu žmogus gali pats valgyti, jo raumenys tiek stipriai nesunyksta, nepraranda įgūdžių. Jiems ši infekcija taip skaudžiai neatsiliepia būtent dėl to, kad žmogus pats gali pavalgyti ir judėti. Iš naujo mokytis kvėpuoti, valgyti turi tie, kurie COVID-19 sirgo sunkiai ir nebūtinai tai siejama su amžiumi.
 
- Kiek turėjote sėkmės atvejų ir kas lemia tą sėkmę pasveikti be didesnių liekamųjų padarinių?                                                                                                          
- Sėkmės atvejų turėjome didžiąją daugumą iš visų gydytų nuo COVID-19. Remdamasi praktika, manau, kad lengviausiai serga tie, kurie turi mažiausiai gretutinių lėtinių ligų ir tie, į kurių organizmą pateko mažesnis viruso kiekis. Tiesą sakant, didelę dalį sėkmės lemia ir mūsų imunitetas, o jis kiekvieno jau yra skirtingas.

---

 
Tarp kitko
Pradiniai COVID-19 simptomai:
karščiavimas (neretai apie 37,3);
kosulys;
dusulys;
gerklės skausmas arba užkimimas;
skonio ir uoslės praradimas.

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.