Susitelkia į užsiėmimą 
Pasak ergoterapeuto T.Polionio, dar senovėje pastebėta, kad veikla, jos atlikimas veikia sveikatą, ir, atvirkščiai, – sveikata stipriai atsiliepia veiklai. Pavyzdžiui, užtenka susirgti gripu, kad pajaustume, kaip skaudama galva, užgulusi nosis apriboja įprastą veiklą. O jei užklumpa koks psichoemocinis sutrikimas ar insultas, veikla išvis sutrinka, tampa sudėtinga atlikti kasdienius dalykus.
Užimtumo terapeutas, tautodailininkas Osvaldas Žvirblis pabrėžė, kad bene svarbiausia vienokio ar kitokio užimtumo užduotis – padėti atgaivinti užmirštus žmogaus bendravimo, darbinius ar net elementarius kasdienius, buitinius įgūdžius arba padėti iš naujo prisitaikyti. T.Polionis pridūrė, kad dirbant su smulkiąja motorika, sustiprinant raumenis, didinant amplitudę, svarbiausias yra, ar tai vėliau leis, pavyzdžiui, insultą patyrusiam pacientui išlaikyti šaukštą ir pavalgyti.
 
„Dirbant bet kokį darbą ypač svarbi koncentracija, todėl ir grupiniuose užsiėmimuose žmonės mokosi susikaupti ties tuo, ką daro. Pavyzdžiui, itin didelio susitelkimo prireikia kuriant dirbinius iš šiaudų. Taip pat darome indus iš virvių, žvakes, rankų darbo muilus. Ergoterapeutai veda ir medžio darbų užsiėmimus. Tokio proceso metu pacientas turi susitelkti į užsiėmimą tie, kiek tuo metu gali“, – kalbėjo ergoterapeutas.
Sveikimo procesui svarbus ir mokymasis laikytis tam tikros struktūros: pirmiausia - reikia išbūti visą užsiėmimą. O rezultatas dažniausiai gaunamas tik po kelių kryptingų užsiėmimų, todėl kiekvienam pacientui sudaromas individualus tvarkaraštis. „Tai padeda sugrįžti pacientui į vėžes, laikytis režimo, kad galėtų toliau gyventi“, – aiškino O.Žvirblis.
 
Savivertę didina sėkmė 
T.Polionis atkreipė dėmesį, kad žmogaus savivertę padidina ir sveikimui itin svarbus yra sėkmingas veiklos atlikimas. „Paprastai sveikatos sutrikimų ar kitų sunkumų turinčių žmonių savivertė nukenčia, jie linkę užsidaryti nuo aplinkinių. Tai kartais lemia pati liga, pavyzdžiui, – depresija. Tačiau tam įtakos gali turėti ir neigiama patirtis, tarkim, sergant šizofrenija dėl užklumpančių simptomų (kliedesių, valios sutrikimų) nesusiklosčius bendravimui su artimaisiais. Taigi liga griauna tiek artimus santykius, tiek „kerta“ per savivertę. Todėl ją ir žmogaus gebėjimus svarbu atkurti per užimtumą, naujos veiklos paieškas, ypač jei neįmanoma grįžti prie ankstesnių darbų“, – aiškino jis.
 
Ergoterapeutas pabrėžė, kad svarbu išmokti ką nors naujo, nesusikoncentruoti vien į ligą, nes ne vien ji apibūdina pacientą, kuris visų pirma yra ir žmogus, ir draugas, turi talentų, hobių, o tai svarbu įsisąmoninti.
„Turėjome pacientę, varginamą nerimo sutrikimų, kurie pasireikšdavo atliekant darbinę ar bet kokią kitą veiklą, kur reikia pasiekti rezultatą. Moteris sau išsikeldavo nerealius reikalavimus, žinodavo, kad jų neįvykdys. Tai sukeldavo didelį nerimą. Padedant jai grįžti į vėžes pradėjome nuo paprastų dalykų – krepšelių darymo iš virvių. Pajutusi, kad šioje veikloje yra stipri, moteris net įsigijo įrankius ir ėmė juos daryti namuose. Taip užimdama savo mintis ji galėjo pagerinti savijautą, padidinti pasitikėjimą. Iš to net buvo ir praktinė nauda – kalėdinėmis dovanėlėmis apsirūpino dar vasarą“, – pasakojo T.Polionis.
 
Kūryba padeda lengviau išsilieti
Su įvairaus spektro psichikos ar psichologinių sutrikimų turinčiais žmonėmis dirbantis dailės terapeutas Mantas Televičius pabrėžė, kad piešdamas, per neverbalinę kalbą žmogus daug lengviau išlieja pasąmoninius, neišjaustus potyrius – stresus, išgyvenimus, netektis, taip pat ir gali įsisąmoninti užklupusį psichikos sutrikimą. „Tai yra nuoseklus procesas, pacientas gali piešinyje keisti, koreguoti išgyvenamą būseną. Terapiniame procese visuomet svarbūs trys dalyviai – kūrėjas, meno kūrinys ir terapeutas, kuris padeda bendrauti per tą kūrinį“, – sakė jis.
 
Pašnekovas atkreipė dėmesį į tai, kad terapiniams tikslams galima panaudoti įvairias technikas – ne tik piešimą, tapybą, grafiką, bet ir keramiką, tekstilę. „Keramikos užsiėmimuose daugiau lavinama smulkioji motorika, žmogus apie skirtingus jausmus gali kalbėti pasitelkdamas lipdymą, keisdamas formą. Tekstilės terapija, nėrimas daugiau taikomas depresija sergančiajam, po katatoninio sutrikimo, jei žmogus yra sąstingyje. Nėrimas, pasikartojantis, monotoniškas judesys, nereikalaujantis žmogaus pastangų galvoti, ką reikės daryti toliau, padeda lengviau įsitraukti į grupę, socializuotis ir po truputį „išjudėti“ iš sudėtingos būsenos“, – pasakojo dailės terapeutas.
 
M.Televičius pridūrė, kad tokių pasikartojančių judesių naudą patvirtina ir moksliniai tyrimai: „Sąmoningai negalvojant, ką darai, gerinama hormonų serotonino ir dopamino mediatorių pusiausvyra smegenyse ir skatinama vadinamojo laimės eliksyro gamyba. Užsiimant tokia veikla atsipalaiduojama, nusiraminama, gerėja savijauta.“
 
Kodėl spalvinimo knygos yra „ant bangos“
Pašnekovas pastebėjo, kad daug žmonių neretai klaidingai įsivaizduoja, kad dailės terapija visada yra maloni veikla. „Užduota tema, procesas, piešinys gali atgaivinti sudėtingus išgyvenimus. Kartais žmonės ateina su lūkesčiu, kad tik papaišys, bet patys dažnai nežinome, kiek pasąmonėje turime skaudulių, neišgyventų jausmų. Taigi tam, kaip ir psichologo konsultacijai, reikia tinkamai nusiteikti“, – sakė M.Televičius.
Paklaustas, ar tokie užsiėmimai gali veikti prevenciškai siekiant užbėgti psichikos sutrikimams už akių, specialistas sutiko, kad tai gali būti naudinga kiekvienam, jei jaučiamas nerimas, patiriama daug streso.
 
„Kaip tik įvairios spalvinimo knygos yra „ant bangos“. Nusiraminimui, susitelkimui, buvimui „čia ir dabar“ – tai yra vienas būdų sau padėti, gerinti koncentraciją. Daug žmonių užsiima ir tapyba, mezgimu, tai irgi padeda atsipalaiduoti. Tik tokiu atveju nereikėtų kalbėti apie terapiją, nes terapinis procesas būtinai turi susidėti iš minėtųjų trijų dėmenų“, – pastebėjo jis.
 
Panašios nuomonės buvo ir T.Polionis. „Įvairaus pobūdžio užimtumas, taikomas namuose, gali būti naudingas. Tačiau labai svarbu dozuoti tą veiklą, nepulti „stačia galva“. O neretai būna taip, kad žmonės prisiperka priemonių, medžiagų, jei iškart kas nors neišeina, meta. Tam reikia kantrybės, laiko ir čia specialistai gali labiausiai padėti“, – aiškino jis.
Kartu jis akcentavo, kad bet kuriuo kiekvienam vertėtų nepamiršti išlaikyti balanso tarp trijų veiklos rūšių. „Pirmoji būtų kasdienė, kai mes pasirūpiname savo kūnu (valgymas, miegojimas, higiena), toliau – darbinė, kur realizuojame save arba užsidirbame pragyvenimui, ir laisvalaikis, kada atsipalaiduojame ir užsiimame mėgstamais dalykais. Kai yra disbalansas tarp šių sričių, tuomet ir prasideda bėdos. Aišku, prie jo privesti ir gali kažkokie sutrikimai“, – dėstė T.Polionis.
 

---

Atsiskleisti padeda muzika
Muzikinio užimtumo specialistė Giedrė Rytel pabrėžia, jog muzika padeda žmogui labiau atsiskleisti, išlaisvinti jausmus, išsikalbėti. „Aišku, tą padaryti gali ne visi. Tačiau muzikinis užimtumas vienareikšmiškai padeda atrasti savyje daug ko naujo arba užmiršto seno. Šie užsiėmimai naudingi kūrybiškumui suaktyvinti, koncentracijai, judesių koordinacijai, dainuojant sureguliuojamas kvėpavimas, – pasakojo specialistė. – Neretai pacientas domisi, koks bus užimtumo rezultatas, tačiau visada pabrėžiame, kad svarbiausias yra procesas, buvimas „čia ir dabar“, o ne kažkokio muzikinio profesionalumo siekimas.“ Užsiėmimų metų naudojami įvairiausi mušamieji instrumentai – kabasa, marakasas, įvairūs būgnai, trikampis, tamburinas, kastanjetės ir kt., jie pasirenkami priklausomai nuo emocinės būsenos.


 
Specialistė atkreipė dėmesį, kad muzikinis užimtumas orientuotas į veiklą, o ne klausymą: „Čia reikia atsargumo, nes sergantieji psichikos sutrikimais gali išgirsti ne tai, ką reikėtų.“ G.Rytel pastebėjo, kad muzika per vibracijas visada veikia emociškai, todėl kaip ji pakelia nuotaiką, taip gali ir skatinti nerimą.
„Tačiau būtų sunku įvardyti kažkokias rekomendacijos, kas galėtų padėti, pavyzdžiui, depresija sergančiam žmogui. Visi esame individualūs ir muzika kiekvieną veikia skirtingai. Net esama tyrimų, rodančių, kad neigiamos emocijos kilo ilgai klausantis Bethoveno kūrinių. Tiesa, sunku būtų įsivaizduoti, kad sunkusis rokas, metalas būtų naudojamas muzikos terapijoje“, – sakė ji.

Pagalbos institucijų sąrašą galima rasti:
http://vpsc.lrv.lt/lt/informacine-medziaga/informacija-psichikos-sveikatos-klausimais. 
 

                       
 

Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas.