Šis rašinys yra apie sumaištį galvose. O sumaištis yra tokia, kad – vos tik pateiksiu pirmuosius skaičius, jums kils įtarimas, kad tos galvos buvo ne visai blaivios.
Lygiai prieš savaitę visa Lietuvos spauda (neišskiriant ir mylimo savaitraščio „Lietuvos sveikata“) pranešė apie didelį mūsų valstybės laimėjimą, kurį užfiksavo net Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Laimėjimas yra toks: kiekvienas Lietuvos pilietis (turintis 15 ir daugiau metų) rekordinį išgerto alkoholio kiekį sumažino 900 mililitrų. T.y. per metus išgėrė vos po 12,3 litro absoliutaus alkoholio. (O 2016-aisiais buvo 13,2 litro).
Jei jums galvelė nuo skaičių dar neapsisuko, nesidžiaukite: tuoj apsisuks.
Ta pati PSO – tik kitame rašiny – pranešė, kad 2016-aisiais kiekvienas mūsų išgėrė po 18,2 litro gryno alkoholio. Bet paskui atsiprašė, nes, girdi, suklydo: skaičiavo ir šešėlinį, ir turistų suvartotą alkoholį. Todėl skaičių 18 nubraukė. Ir užrašė 16. Paskui skaičių 16 nubraukė, ir užrašė 13,2. Paskui darsyk viską perskaičiavo (neaišku, kokiu būdu) ir patikino, kad šešėlinio alkoholio mastas Lietuvoje sumažėjo nuo 16 iki 7,8 procento. Todėl ir korekcijos tokios.
- Kas tą šešėlį skaičiavo? – klausia lietuviai į mūsų šalį atvykusio PSO atstovo profesoriaus Jurgeno Rehmo.
- Negaliu pasakyti, - sako PSO profesorius. – Ir nesuprantu, kam jums reikalinga tų žmonių tapatybė...
Senas žurnalistinis triukas: kai negauni atsakymo, eini į Tą Vietą ir pats patikrini.
Todėl Klaipėdos viešbučio restorane su istorijos profesoriumi iš Lietuvos ponu Česlovu užsisakėme ne tik silkės, bet ir po šimtą gramų lietuviškos degtinės.
Prie gretimo staliuko sėdėjo keturi švedai, kurie per valandą išgėrė 750 gramų degtinės. Prie Didžiojo stalo sėdėjo dešimt vokiečių, kurie per tą valandą išgėrė vieną litrą degtinės ir dvidešimt vieną (!) bokalą alaus.
Oficiantas Vytautas smagiai skraidė tarp visų trijų stalelių. Kalbėjo visomis kalbomis ir buvo baisiai nustebęs, kai paklausiau, kam „užrašys“ tuos mūsų du šimtus gramų - vokiečiams ar švedams?
- Nesuprantu, - sakė Vytautas. – Tokios statistikos nevedam.
- Blogai, - tyliai pagalvojau. – Nes ką tik aš (ir lietuviškas profesorius Česlovas) žiauriai sugadinom statistiką: PSO dabar manys, kad du lietuviai per vieną valandą dvi porcijas silkės užgėrė beveik dviem litrais degtinės ir dvidešimt vienu bokalu alus. Kokia gėda! Ir ką pasakys Veryga?
...Seniai seniai, kai ne dabartinio Seimo nedabartiniam Sveikatos reikalų komitetui dar vadovavo ponia Dangutė Mikutienė, ji pirmoji ir pasiūlė kreiptis į Europos Komisijos direktoratą:
- Statistiką iškraipo nevienoda metodika, - sakė tuomet D.Mikutienė. - Italai ar ispanai neskaičiuoja vyno, išgerto per pusryčius, mes neskaičiuojam, kiek tautiečių alkoholį išsiveža į Angliją. O ir Eurostatas nėra nustatęs taisyklių, kaip skaičiuoti tą suvartojimą...
Ir nors žodžiai buvo ištarti seniai (per tiek laiko taisyklės turėjo pasikeisti), bet ir šiandien skaičiuoklėms vartojamas vidurkis - už trejus metus, o iš kai kai kurių valstybių eliminuojamas turistų vartojimas. Kai kas tokių valstybių suskaičiuoja devynias. Kai kas – vienuolika. Bet kai reikia labiausiai prasigėrusius skaičiuoti, lietuviai pirmi kelia ranką ir sako „Mes!“.
Nesu toks drąsus, kad faktus ar pavardes išgalvočiau. Todėl stalčiuje vis dar laikau laikraštį, kuriame ministras A.Veryga nedrąsiai prisipažįsta, iš kur PSO gavo duomenis apie nelegalų alkoholį Lietuvoje: asmeniškai iš jo.
Skaičiai yra nuobodūs. Bet nenuobodžius juos daro palyginimai. Todėl palyginkime du teiginius.
Pirma: Lietuva – daugiausia gerianti valstybė Europoje.
Antra: apklausus kelių šalių gyventojus, paaiškėjo, kad kasdien geria vos 1 (vienas!) procentas lietuvių. Ispanijoje kasdien geria 23 proc. apklaustųjų. Prancūzijoje - 20 proc. respondentų. Italijoje geria (kasdien) 25 proc. gyventojų. Portugalijoje – 43 proc. Bet pagal išgerto alkoholio kiekį pirmaujam mes. O kas pasakys, kodėl galai nesueina?
Teisingoji mūsų valdžia sako, kad galai nesueina dėl per didelės laisvės. Todėl ėmėsi lengviausio kelio: drausti. Vėl palyginkim. Pardavimo laiką riboja 16 ES valstybių. Degalinėse pardavinėti draudžia 14 šalių. 7 šalys riboja alkoholio įsigijimo taškų tankumą. 28 Europos valstybės taiko alkoholio reklamos ribojimus. Bet visiškas reklamos draudimas nefiksuotas niekur! Tad vėl būsim pirmi?
Dabar jūsų, gerbiamieji, vėl paprašysiu pažvelgti į skaičius rašinio pradžioje. Juodu ant balto – ne autoriaus sugalvota, o iš statistikos nurašyta – 2016-ieji: vienam žmogui Lietuvoje – 13,2 litro. (Šaltiniai Lietuvoje tvirtina, kad tai – oficialūs PSO duomenys). Bet paskui iš kažkur Lietuvon atvyksta vieno PSO departamentų direktorius ponas Gaudenas Galea, kuris pareiškia, kad yra korektūrų: kad kiekvienas lietuvis 2016-aisiais suvartojo daugiau nei 16 litrų alkoholio. O tai daugiau, nei išgėrė vienas rusas ar vienas baltarusis.
Ir tada lietuviai vėl iš po pagalvėlės išsitraukia bizūnėlį ir ima – pradžioje nedrąsiai, o paskui vis smarkiau – save plakti.
Bet aš jau iš anksto žinau, kad toji saviplaka vėl baigsis neteisingais skaičiais.
Klausiate, kodėl? Ogi todėl, kad, kaip buvo, taip ir liko skaičiuojamas išgerto alkoholio kiekis kiekvienam... 15 metų ir vyresniam piliečiui.
Bet, jei prisiminsime, kad įstatymu įteisinome galimybę pradėti tik nuo dvidešimties metelių, vartotojų pasirodys gerokai mažiau, nei anksčiau.
Vartotojų tikrai bus mažiau. Bet litrų vienam žmogui – gerokai daugiau.
Nesiseka mums aritmetika!
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
.JPG)
.JPG)
.jpg)
.JPG)
.jpg)
.jpg)
(1)(1).png)
.jpg)
.jpg "UAB „Affidea Lietuva“ gydytojos radiologės dr. Rūtos Briedienės teigimu, ABUS tyrimas ypač reikalingas ir tikslingas moterims, kurių krūtyse gausus liaukinis audinys. „Didžiausias šio tyrimo privalumas - automatizacija, kurios metu krūties audiniai apžiūrimi standartizuotai, nepraleidžiant atskirų krūties audinio sričių, kas kartais nutinka įprastinio, rankinio ultragarso tyrimo metu“, - sako gydytoja.")
.jpg)
Komentuoti: