Tačiau viltį teikia tai, kad Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse vyksta rimtas virsmas: moterys prabyla apie patiriamą priekabiavimą darbo vietoje ar su darbu susijusiose situacijose, taip pat apie patiriamą smurtą šeimoje. Drąsios moterys Lietuvoje demaskavo Seimo narį Kęstutį Pūką, režisierių Šarūną Bartą, dainininką Egidijų Dragūną. Apie patiriamą priekabiavimą prakalbo Europos Parlamento darbuotojos, garsios Holivudo aktorės. Jos visos nusipelno pagarbos, nes drįso apie tai kalbėti žinodamos, jog sulauks atsako, patyčių ar svarstymo, kad pačios ne taip elgėsi, ne ten ėjo, ne taip kalbėjo. Tokia reakcija nėra netikėta. Viena vertus todėl, kad bet kuris reiškinys nebūna tik juodas arba tik baltas. Visuomet bus neteisingų apkaltinimų, kurie sukurpti iš keršto arba kitų paskatų. Visuomet bus neteisingai apkaltintųjų. Todėl prieš puolant smerkti vienus ar kitus pravartu kritiškai įvertinti turimą informaciją. Antra vertus, reakcija nėra netikėta, nes priekabiavimas, kuris yra viena iš smurto formų, yra paplitęs reiškinys, kuris ypač stiprėja, kai susiformuoja galios santykiai: asmuo, turintis galią dažnai jaučiasi turintis ir teisę priekabiauti. Priekabiauti gali ir vyrai, ir moterys – tai nepriklauso nuo lyties, tačiau kadangi galia vis dar stipriau akumuliuota vyrų rankose, natūralu, jog priekabių aukomis dažniau tampa moterys.Tai XIX amžiaus problemos, bet panagrinėjus policijos statistikos suvestines apie smurtą šeimose iš dalies susidaro įspūdis, kad XIX amžius dar tęsiasi kai kurių žmonių galvose. Lietuvoje vien praėjusiais metais į policiją dėl smurto šeimoje kreiptasi 66 tūkst. kartų, bet dalis aukų nesulaukė deramos pagalbos, nes specializuoti pagalbos centrai neturi resursų: vienai smurto aukai per metus skiriama apie 10 eurų.
Netikėta, kad kartais nesugebama pakilti į makro lygmenį ir įvertinti ne vieną kurią istoriją, o reiškinį. Iš tiesų nėra tiek svarbu, jei priekabiavimo faktą paviešinusi moteris mestelėjo vylingą žvilgsnį arba neatsargiai įvertino aplinkybes ir sutiko su bosu išgerti puodelį kavos po darbo.
Svarbu vertinti reiškinį: priekabiavimas būdingas ten, kur toleruojami galios santykiai. Priekabiautojas renkasi prie ko priekabiauti ir dažnai tai susiję su galimybe daryti įtaką aukos karjerai, reputacijai ar savivertei. Neatsitiktinai aukomis linkstama pasirinkti jaunesnes moteris, nes jos dar nebūna užsitikrinusios savo padėties darbo rinkoje, vengia viešų skandalų, jas slegia priekabiautojo autoritetas, jos nėra tikros, kaip viešumas gali paveikti tolesnį gyvenimą. Galiausiai reikia suvokti, kad iš galios santykių susiformuojantis viršenybės jausmas lemia ne tik priekabiavimą. Tai pirmas žingsnis į smurtą.
Komentuoti: