Pavadinimą netrukus paaiškinsiu. Bet pirmiausia turiu pranešti, apie šio rašinio skaitytojams privalomą išankstinę nuostatą. Štai ji: kuomet tekste rasite žodžius „gydo“, „padeda atsikratyti“ ar „palengvina“, prie kiekvieno teiginių savarankiškai pridėkite žodelį „galbūt“. O kai rasit bloguosius žodelyčius, tokius kaip „gali pakenkti“, „turite elgtis atsargiai“ ar „gero nesitikėkite“ – nieko nei pridėti, nei atimti nebereikia. Nes tie negatyvai – gryniausia tiesa.
Dabar apie tai, kas yra lapidarijus. Tai – iliustruota knyga „De virtutibus lapidum“. Pirmąsyk graikų kalba ji pasirodė itin nutolusiais 1469-aisiais. Lotynų kalba išleista 1855-aisiais, prancūziškai – 1985-aisiais, angliškai – 1989-aisiais. (Metų nuorodos tam, kad įrodyčiau skaitytojui, jog viduramžių veikalas aktualumo nepraranda). Turinys – visais laikas vienodas: lapidarijuose aprašomi brangakmeniai ir jų gydomosios (mistinės arba mokslo patvirtintos) savybės. Tiesa, šimtmečiai įnešė patobulinimų: dabar rašoma ne tik apie pačius brangiausius, bet ir apie pusbrangius (arba retus) akmenis.
Matau, kokia nepatenkinta dabar toji Šventa karvė – Ministerija. Taip! Ji nėra aprobavusi tokio gydymo. Bet gi ir mes nesame aprobavę jos reformų. Tad lygiosios!
Ar pastebėjote Didžiąją 21-ojo amžiaus problemą? Ankstesnė problema buvo informacijos trūkumas. Dabar – perteklius. Ir guvaus proto prireikia, atsirenkant. Todėl darsyk perskaitykite 3 ir 4 rašinio sakinius. Perskaitėte? Pradedame!
Žinomiausias pavyzdys – dažnam lietuviui gerai pažįstami pašildyti lauko akmenys. Gydymas jais – šimtametė tradicija. Kinai sako, kad gero gyduolio ant kūno išdėlioti akmenukai išvaiko ginekologines, urologines ir stuburo ligas. Bet mums, turtingiems lietuviams, šiltą akmenuką nelabai įsiūlysi: mums reikia, kad padegintų – karšto! Jei reikia, tai ir bus: Vilniaus grožio salonuose tokia paslauga – karštų akmenų masažas – teikiama. Valanda kainuoja nuo 22 iki 55 eurų. Ministerijai nerūpi. Nes, girdi, ne gydymas tai, o... masažas. (Tačiau vienas tų salonų skelbia, kad GYDO nuo depresijos ir nemigos). Tiek to. Nes niekas neginčija karštų akmenų poveikio pirtyje. Tik turite žinoti, ką pasirinkti: galite DIABAZĄ, galite AVIETINĮ KVARCITĄ. Žinovai sako, kad pakanka ir garą minkštinančiojo MUILO AKMENS. Bet aš (knygelių prisiskaitęs) šiandien balsuoju už tikrą mineralą – ŽADEITĄ. Tas akmuo randamas tik trijose pasaulio vietose: Gvatemaloje, Rusijoje ir Mianmare. Brangokas (10 kg – 70 eurų). Bet be konsultanto nepirkčiau, nes masiškai padirbinėjamas.
Skeptikų, netikinčių, kad akmenys gydo ir net bėdų atsikratyti padeda, – kur kas daugiau, nei jų galiomis tikinčiųjų. Bet tie, be pagrindo kritikuojantieji, kirčio per kuprą dar sulauks. O dabar turite atspėti, nuo kokio organinės kilmės mineralo (beje, kasdien brangstančio) pradėsime. Atspėjote: nuo gintaro.
Knygos rašo, kad GINTARAS teikia valios ir ryžto, skatina kūrybingumą, gelbsti nuo galvos skausmų. Manau, kad pagražinta. Tačiau yra negalia, nuo kurios jus gelbėdami ir gydytojai profesionalai pasiūlo ant kaklo užsikabinti gintaro karolius. Net vyrams (galite po marškiniais paslėpti). Ta liga – astma. Ir dar, sako, tinka odos ligoms gydyti.
Apie kraujospūdį reguliuojančius ar depresiją nuvaikančius mineralus prirašyta tiek, kad viso laikraščio neužtektų. Mūsų užduotis – smagesnė: priminti apie kai kuriuos akmenis tada, kai kiti išbandytieji metodai nebegelbėja. Kai manote, kad niekas jau nebepadės. O gal?
Didžioji mūsų amžiaus nuodėmė – girtuoklystė. Išbandžiusieji netradicinį gydymą tvirtina, kad šioje sferoje paveikiausias yra AMETISTAS. Jo kristalai, sako, padeda kontroliuoti besaikius norus. Bet! Teigiama, kad slapta į kišenę įkištas ar po pagalve padėtas akmenėlis neveikia: herojus turi pats ryžtis ametisto poveikį išbandyti. Gerokai už ametistą pigesnis yra SERPANTINO akmuo, randamas Peru. Poveikis alkoholinei traukai – panašus į ametisto. Dar ta pačia tema: jūs žinote, kad nelengva nuo alkonuodėmės apsaugoti vyrus. Dar sunkiau – moteris. Bet yra akmuo, kuris tai gali padaryti. Tai – CHRIZOKOLA, randamas JAV, Rusijoje ir Zaire. Mineralas nebrangus. Ne itin populiarus. Bet, sako, padeda į vynelį įnikusioms ponioms. O vyrus gelbsti net nuo baltosios karštinės.
Kadangi tų „akmenukų“ (ar dera taip įvardinti kartais tūkstančius kainuojančius?) taip pat yra tūkstančiai, tai dabar plačiau neaprašinėdamas pavardinsiu pačius didžiausius „gyduolius“. (Skirstymas į klases – sąlyginis. Nes vieniems ligoniams tinka vienokie akmenys, kitiems – jokie neįtinka). C klasė – opalai ir obsidianai. B klasė – agatas, malachitas, rožinis kvarcas, karneolis ir chalcedonas. A klasė (stipriausi ir itin paveikūs) – deimantas, rubinas, smaragdas, safyras, aleksandritas. Prie A pogrupio dar šliejasi granatas, turmalinas, ametistas. Kam rūpės – apie gydomąsias jų savybes internete paskaitys. O mes dabar – apie tai, ko internete nerasite.
DEIMANTAS ne vienam atnešė bėdą. Priežastis: negalima prie jo glaustis silpnavaliams. RUBINAS suteikia valdžią ir žinomumą, bet dažnai atima energiją; nepatartinas neišlaikytiems žmonėms, nes stiprina ne tik gerąsias, bet ir blogąsias savybes. CITRINAS padeda atsiverti oratoriaus talentui, bet skatina polinkį į azartinius lošimus. GELTONASIS NEFRITAS slopina įtampą bei nerimą, tačiau skatina, deja, nežinau, kokiu būdu, santuokinę neištikimybę.
Įdomybių yra daug ir kada nors prie „akmenukų“ savybių dar grįšime. O dabar – pagrindinė taisyklė akmenį renkantis. Imkite tą, į kurį žvilgsnis nukryps. Užteks minutę ar dar mažiau palaikyti jį rankoje, kad suprastumėte, norite jo ar ne. Svarbesnis yra klausimas, ar jis jūsų nori. Ir dar: visuomet, kai ko nors nesuprantate, pasikonsultuokite su specialistu.
Rašinys jau galop, o mes vis dar nesuprantame: gydo akmenys ar ne? Tikrovė ar fantazijos tos istorijos? Gal tik placebo? Rimtam atsakymui į klausimus nei interneto, nei šiandienės žiniasklaidos nepakanka. Daug patikimiau yra atverti duris.
...Anapus durų mane pasitiko Mineralų terapeutų draugijos vadovė ponia Violeta Skinderienė. Paprašiau jos papasakoti, iš kur tos žinios apie mineralų poveikį (arba jo nebuvimą) mūsų sveikatai. Informacija pasirodė įdomi. Todėl dalinuosi.
Mineralų terapeutų draugija dažnai kviečia savanorius tų akmenų... bandymams. Visą mėnesį (o dažnai ir du) savanoriai akmenis „dėvi“: nešioja kaip papuošalus, kartais išdabina jais miegamąjį ar svetainę, kartais rankinėje nešiojasi ar automobilyje vežasi. Ir kasdien rašo pojūčių, nuotaikų kaitos bei sveikatos dienoraštį. Yra dvi sąlygos: bandymo metu su kolega informacija nesidalinti. Ir neskaityti straipsnių šia tema. Kad nepaveiktų. Rezultatas gaunamas, atžvelgiant į tiriamojo sveikatą ir pojūčius.
Jei visa tai aprašyčiau, rašinys būtų gerokai įdomesnis. Kada nors aprašysiu.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!
Komentuoti: