Kodėl valstybės dažnai į vaikus investuoja nepakankamai? Į geležį – taip. Į betoną – be problemų. O į vaikus? Kodėl vengiama į pasaulį pažvelgti vaiko akimis?
Europos Sąjungoje, turtingiausioje pasaulio bendrijoje, skursta beveik 25 milijonai vaikų. Lietuvoje kas ketvirtas vaikas skursta arba gyvena skurdo rizikos zonoje.
Privalome suteikti lygias galimybes jau ankstyvoje vaikystėje – tik taip sustabdysime skurdo paveldėjimą.
 
Europos Parlamente – Vaikų garantijos iniciatyva
Europos Parlamente vyksta diskusijos dėl mano pasiūlytos Vaikų garantijos iniciatyvos. Ši iniciatyva reiškia ES pagalbą ir paskatą valstybėms imtis realių veiksmų, kovojant su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi.
Kartu su kolegomis reikalauju, kad europinei Vaikų garantijos iniciatyvai 2021-2027 metų ES biudžete būtų  skirta 10 milijardų eurų. Dėl to kol kas vyksta aršios diskusijos.
Oponentai – Europos Parlamento krikščionys demokratai ir liberalai – sako, kad nei tokios Vaikų garantijos iniciatyvos, nei milijardų jai skirti nereikia, nes, girdi, vaikų skurdą turi įveikti pačios valstybės.
 
Esu įsitikinusi, kad būtina veikti dviem frontais: turi imtis veiksmų ir kiekviena valstybė, ir visa ES, teikdama valstybėms finansinę ir kitokią paramą.
Augimas skurde nuo pat mažens drastiškai mažina vaikų galimybes turėti vienodas teises ir galimybes ateityje, užaugus.  Visos ES valstybės (taip pat – ir Lietuva) ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Pasižadėjome, kad saugosime vaikus nuo bet kokių negandų, kovosime už jų teises augti sveikai ir saugiai, suteiksime visas galimybes mokytis ir tobulėti. Tačiau realybė yra visai kitokia.
Reikalingos naujos, konkrečios priemonės.
 
Kas yra europinė Vaikų garantija?
Vaikų garantijos iniciatyva reiškia, kad kiekvienas skurstantis vaikas privalo gauti nemokamas ir kokybiškas sveikatos priežiūros, ugdymo paslaugas, o šeimoms teikiama nemokama vaikų priežiūros paslauga. Būtina skatinti vaikų, kurių socialinė padėtis nepalanki (ypač jaunesnių kaip trejų metų), ankstyvąjį ugdymą ir priežiūrą, tinkamą mitybą, nepriklausomai nuo to, ar jų tėvai dirba, ar ne. Ypatingą dėmesį skirti vaikams su negalia ar turintiems sveikatos sutrikimų.
 
Europinė Vaikų garantijos iniciatyva numato užtikrinti saugias ir tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas, įskaitant ir socialinį būstą, suteikiant laikiną prieglobstį ir ilgalaikį būstą. Būtina remti šeimas ir vaikus, kuriems gresia benamystė, ir taip užkirsti kelią iškeldinimui į gatvę.
Iniciatyva numato išmokų pinigais sistemas papildyti išmokomis natūra, pirmiausia, susijusiomis su mityba, vaikų priežiūra, švietimu, sveikatos priežiūra, būstu, transportu ir vaikų galimybe dalyvauti sportinėje, socialinėje ir kultūrinėje veikloje.
Geriausia vaikų skurdo prevencija – stabilias ir nemenkas pajamas turintys tėvai. Deja, problema dar ir ta, kad tėvai dažnai susiduria su nepakankamomis galimybėmis derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai.
 
Europos Parlamente svarstoma direktyva dėl geresnio darbo ir šeimos gyvenimo suderinimo. Labiausiai tai aktualu vaikus auginantiems vienišiems tėvams – bene labiausiai pažeidžiamiems ir ekonomiškai, ir socialiai. Akivaizdu, kad nepilnas šeimas būtina remti visapusiškai: specializuotos būsto programos, finansinės lengvatos ir pakankama parama. Pagaliau teikti socialines paslaugas į namus. Ir viską matuoti šeimose augančių vaikų gerovės ir jų ugdymo kokybės liniuote.
Tokie siūlymai ir sprendimai rodo, kad vaikų skurdą sumažinti įmanoma tik taikant kompleksines priemones. Visos jos svarbios.
 
Siūlymai – geri, bet ar pakankami?
Džiugu, kad Lietuvoje stiprėja supratimas, jog nereikia laukti direktyvų iš Briuselio, o patiems spręsti problemas. Vis dėlto vaikų skurdo mažinimo kryptimi judama per mažais žingsniais. Per lėtai.
Kitais metais norima didinti vaiko pinigus, o valstybės biudžeto projekte šiai priemonei trūksta beveik 50 milijonų eurų. Nenumatyta. Gal vėliau bus pasiskolinta, gal iš kitur atimta. Tai tik dar kartą iliustruoja, kad vaikų gyvenimas valdantiesiems – gal kokioje šešioliktoje vietoje.
50 eurų vaiko pinigų kitais metais, žinoma, daugiau nei 30 eurų šiemet. Tokį didėjimą galima vertinti kaip kompensaciją nemažai daliai šeimų, kurios šiemet prarado papildomą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) lengvatą. Nepritariau ir nepritariu tokios lengvatos naikinimui.
 
Tiesa, numatyta, kad vaiko pinigai gali didėti iki 70 eurų vaikui, jei šeima yra nepasiturinti ar gausi. Numatoma didinti lėšas nemokamam mokinių maitinimui, 19 eurų didės vienkartinė piniginė parama mokinio reikmenims įsigyti. Visa tai – vaikams iš nepasiturinčių šeimų.
Siūlymai didinti paramą – geri, bet ar pakankami? Estijoje valstybės parama tris vaikus auginančiai estų šeimai yra daugiau kaip 500 eurų, nepriklausomai nuo tėvų pajamų.
 
Pagaliau, ne tik pinigai lemia vaiko gerovę. Estijoje pradedama įgyvendinti švietimo reforma, kuri reiškia modernias mokymo programas ir priemones, leisiančias mažiesiems estams tapti skaitmeninio pasaulio lyderiais. Kiekvienam vaikui nuo pirmos klasės ar net nuo darželio bus suteiktas individualus mokymosi planas – pagal vaiko sugebėjimus.
Lietuvoje kelis mėnesius kunkuliavo aistros dėl etatinio mokytojų apmokėjimo. Diskusijoms dėl vaikų ugdymo vietos nebuvo. O juk tik išsilavinę žmonės gali kontroliuoti šį skaitmeninį pasaulį ir savo gyvenimus. Ir nebepaveldėti skurdo.