Žinau, kad laukiate nuotaikingo ar bent žinias praturtinančio rašinio ir tikrai nesate nusiteikę, savaitei į antrąją pusę persivertus, filosofiniams apmąstymams. Bet ne visuomet autorinis pyragas būva ir skanus, ir sveikas. Tad ką nors teks paaukoti.
Savarankiškam temos suvokimui – keletas nestandartinio mąstymo pavyzdžių. Pirmas: kaip atsitiko, kad Žemės gyvybė pasirinko tą idealų – 150-ties milijonų kilometrų – atstumą nuo Saulės? Nes, antraip, arba į ledą sušaltume, arba iškeptume. Kitas pavyzdys: kiek tūkstančių (gal net milijonų?) žmonių būtų be laiko numirę, jei bakterijų tyrinėtojas iš Škotijos A.Flemingas 1928 m. būtų kruopščiau išplovęs laboratorinę kolbą, kurioje, kaip vėliau paaiškėjo, „užgimė“ penicilinas?
Tik drąsiausi optimistai ims ginčytis, kad mūsų gyvenimas, kaip pavadinime parašyta, pamažu virsta į elementarų chaosą. Lengviausia šiandien gyvena Dievu tikintieji. Nes jo buvimu viską paaiškinti gali. O jei netiki? Tada laiko galvoti apie atsitiktinumus ir dėsnius nėra.
Bet pasismaginkim! 1860 m. A.Linkolnas tapo JAV prezidentu. Lygiai po šimto metų 1960 m. į tas pačias pareigas išrinktas J.Kenedis. Abu buvo nušauti. Abu – penktadienį. A.Linkolno įpėdinis buvo A.Johnsonas, gimęs 1808 m. O J.Kenedžio vietą užėmė L.Johnsonas, gimęs lygiai po šimto metų – 1908 m.
Grįžkim Lietuvon. Prieš daugelį metų vasario16-ąją (tuomet draudžiama šventė) kaimynus aplankė „dėl triukšmo“ atvykusi milicija. Bute triukšmo nebuvo, tik tyliai dainuojama, bet „geriečiai“ paskundė. Kontrolieriai išvyko nieko nepešę, nes šeimininkas parodė pasą su jame pažymėtu gimtadieniu 02-16...
O dabar – apie tai, kokią naudą tie atsitiktinumai jau yra atnešę.
Kolumbas Ameriką atrado „netyčia“ – ieškodamas kelio į Indiją. Ir tai iš esmės pakoregavo pasaulio istoriją. Inžinierius P.Spenceris – radarų specialistas – pastebėjo, kaip nuo elektromagnetinių bangų jo kišenėje ištirpo šokoladas. Ir tai buvo mikrobangų krosnelės pradžia... Ir dar privalau nepamiršti, kokiam savaitraščiui rašau: visiškai atsitiktinai buvo surastos „linksminančios dujos“ – azoto suboksidas, o vokiečių fizikas V.Rentgenas, eksperimentuodamas su katodiniais spinduliais, „atrado“ rentgeną...
Dabar klausimas tiems, kurie esmės vis dar „nepagavo“: dėl ko šitie pamąstymai apie nežinomas galimybes ir netikėtus atsitiktinumus? Darsyk žodžius vietomis sukeitę, gausime štai tokį atsakymą: atsitiktinumas yra gebėjimas pastebėti atsitiktinius įvykius ir... paversti juos galimybėmis. Ar pagalvojote apie tai?
Skirtingose srityse atsitiktinumai gali turėti skirtingas reikšmes: moksle jie padeda suprasti gamtos dėsnius ir tikimybes, kūryboje tai – naujų idėjų pradžia, o asmeniniame gyvenime – pamokos, kad ne viską galime kontroliuoti. Atsitiktinis ligos nustatymas (galėtų jis net dažnesnis būti!) suteikia galimybę laiku pradėti gydymą ar net pakeičia paciento gyvenimo trukmę.
Atsitiktinumai lydi kasdien. Tačiau yra atsitiktinumų rūšis, prie kurių mintys dažnai atveda. Tai – žmogiškieji tarpusavio santykiai. Jei dar konkrečiau – meilė. Nes būtent meilė dažniausia prasideda nuo visiško atsitiktinumo: nuo žmogaus, kuris tą dieną neturėjo ateiti į tą vietą, nuo kelionės, kurios beveik atsisakei, nuo draugo, kuris pakvietė ten, kur tikrai neplanavai būti. Vienas mažas posūkis laike ir erdvėje staiga ima ir pakeičia gyvenimo istoriją.
Gyvenimą lemia ne dramatiški įvykiai, o maži pasirinkimai. (Nueiti į vieną vakarėlį; atsakyti į SMS žinutę; vietoje kelionės autobusu pasirinkti laivą ar lėktuvą...) Atrodytų, kad šitokių veiksnių pagal savo tvarką rikiuoti ar net „išmokti“ negalima. Bet teoretikai – rimtieji mokslininkai, studijuojantys visokiausias tikimybių teorijas, praktikas ir vėliau bandantys rasti dėsningumus teigia, kad tokie tyrinėjimai išmoko daugelio svarbių dalykų. Apie pasaulį ir apie sprendimų priėmimo mechanizmus. Be to, jie pakoreguoja mūsų mąstyseną.
Nežinau, ar skaitytojams tai atneš naudos. Tačiau užsiminęs apie A, turiu užsiminti ir apie B. (Daugybę konkrečių gyvenimiškų pavyzdžių galite patys rasti, bet dažnesnė mūsų gyvenime yra neužfiksuota plika teorija. Tiesa, „paspalvinti“ ją galite patys, prisimindami išgyventus atsitiktinumus.)
Galite netikėti arba patikrinti: gyvenimas nuolat mums sako, kur eiti, bet mes į tas užuominas nekreipiame dėmesio. (Tai gali būti nugirsti atsitiktinio praeivio žodžiai; gali būti TV diktoriaus tekstas; gali būti skaičiai.) Tai – ženklai. Gyvenimą koreguoja spontaniški susitikimai. (Autobusų stotelėje sutiktas draugas pakvietė kavos. Tuo pat metu stotelėn įvažiavo ir ten buvusius sužeidė tradicinis BMW.) Visas gyvenimas yra užuominų tinklas. Bet į užuominas reikia teisingos reakcijos. Ir, žinoma, reikia jas pastebėti. Štai, „pamokėlės“.
Mokykitės vertinti galimybes ir riziką. Tikslai numatyti galima tikrai ne viską. Priimkit klaidas ir netikėtumus. Ugdykite kritinį mąstymą: nereikėtų matyti kažkokius ryšius ten, kur jų nėra. Nepamirškite, kad atsitiktiniai pokyčiai gamtoje ir visuomenėje dažnai tampa naujų idėjų ir atradimų šaltiniu. Ir – labai svarbu, nes šio rašinio pavadinime parašyta! – išmokite pastebėti dėsningumus chaose.
Išvardintoms ypatybėms išmokti reikės pastangų. Tad pradėkit nuo sampratos, kad atsitiktinumas yra galimybė pažvelgti į dalykus naujaip. Ir būkite atsitiktinumams atviri: sutapimai pokyčių priežastimi pataps tik tuomet, kai būsite pasirengę juos atpažinti.
Pasirengimui reikia būti smalsiems. Domėtis ir – kaip banalu! – daug skaityti.
Tad gal skeptiškai į šiandienos temą vis dar tebežiūrinčius nustebinsiu pasauliui girdėtu (ir tik jums vienam nežinomu) gimtadienio paradoksu?
Jei prie stalo sės 10 žmonių, tikimybė, kad bent dviejų gimtadieniai sutaps yra lygi 12 procentų. Jei dvidešimt – tikimybė padidėja iki 41 procento. O jei į vestuves susirinks 70 svečių, tai tikimybė, kad tarp jų bus du tą pačią dieną gimę yra net 99,9 procento.
Dabar beliko išsiaiškinti, ar jūs šį rašinį skaitote atsitiktinai.
Tai nėra atsitiktinumas, jei jums artimos medicininės temos ir todėl šį savaitraštį skaitote nuolatos. Gal jūs leidinį skaitote todėl, kad domitės sveiku gyvenimo būdu ir tuo, kas vyksta Lietuvos medicinos įstaigose? Tuomet tai tikrai ne atsitiktinumas.
Bet gal šiuo metu sėdite gydytojo priimamajame ir atsitiktinai laikraštį ant stalelio radote? O gal (baisu ir sakyti!) kokį nors daiktą gavote. į seną laikraštį suvyniotą? Ir dabar atsitiktinai skaitote ? Visaip gali būti.
Nes savo dėsnius turi net chaosas.
lsveikata.lt „Facebook“. Būkime draugai!