Vis palankesni gamtai
 
Aplinkos ministerija festivalių organizatorius ragina atkreipti dėmesį į konkrečios vietos gamtinę aplinką ir festivalio laiku vykstančius procesus gamtoje, pvz., paukščių perėjimo metu vengti triukšmingų renginių, veiklas pritaikyti prie tai vietai (nacionaliniam ar regioniniam parkui, rezervatui, draustiniui ar kt.) keliamų reikalavimų. Reikėtų pasirūpinti tinkamu automobilių parkavimu, kempingo zonų įrengimu nežalojant augalijos.
 
„Džiugu, kad vis daugiau festivalių organizatorių propaguoja aplinkai draugiškas priemones, atsisako perteklinių, vėliau atliekomis tampančių atributų“, – rašo Aplinkos ministerija. Patogi rūšiavimo infrastruktūra ir aiškus informacijos apie aplinkosaugos reikalavimus pateikimas dalyviams padeda festivalio vietą palikti tokią, kokia ji buvo iki renginio.
 
„Išsivežk, ką atsivežei“
 
Paveldo ir parko zonoje (buvusioje prezidento Antano Smetonos rezidencijoje) vykstantis festivalis „Kilkim žaibu“ visada teikia pirmenybę gamtai, sako jo organizatorius Daividas Kurlis. „Galime pasidžiaugti, kad mūsų renginys yra labai švarus. Visiškai nesimato jokių šiukšlių. Keliuose rajonuose jis yra pripažintas „švariausiu metų renginiu“, – teigia jis.
 
Festivalio vietoje taip pat yra ir rūšiavimui skirtų šiukšliadėžių, tačiau dalyviai skatinami atliekas išsivežti patys. „Kiekviename lankstinuke visą laiką įrašome tokį stebuklingą sakinį „Gerbkite aplinką ir viską, ką atsivežate, prašome išsivežti su savimi. Gamtai iš mūsų nieko nereikia, o jūs su savo poreikiais susitvarkykite patys“, – nurodė jis.
 
„Žmonės ir patys įpranta teisingai ruoštis į gamtą, teisingai pakuotis, neprisidėti, ko nereikia. Plastiko pakuotes jie tiesiog išsiveža su savimi. Šiukšlių niekada nebūna labai daug“, – pažymi D.Kurlis.
 
Be to, festivalis paskatino muziejaus darbuotojus geriau prižiūrėti teritoriją, kuri anksčiau buvo apleista (pvz., nupirktas traktoriukas žolei pjauti, tvarkomi drenažai ir kanalai). Aplinka, D.Kurlio teigimu, yra tikrai prižiūrima. „Jeigu būtų kitaip, manau, kad Ukmergės valdžia neleistų jam vykti, nes tai vis tiek yra rajono prioritetinė vieta, kurią lanko daug turistų“, – sako jis.
 
Ypatingas dėmesys plastiko gaminiams
 
Aplinkos ministerija primena, kad į festivalius nereikėtų vežtis vienkartinės taros, kuri po panaudojimo iš karto tampa atlieka, o stengtis naudoti draugiškesnes aplinkai daugkartinio naudojimo taras.
 
Festivaliuose dalyvaujantys prekiautojai turi prisiminti, kad draudžiama pateikti rinkai visus iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus gaminius bei vienkartinius plastikinius gaminius.
 
Draudžiama prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, skirtus šviežiai mėsai, jos produktams ir šviežioms žuvims pakuoti.
 
Užstato už vienkartines pakuotes pradininkai
 
D.Kurlis teigia, kad jie buvo pirmieji Lietuvoje, prieš dvylika metų įvedę užstato sistemą visiems bokalams, visiškai atsisakydami vienkartinių indų.
„Galima sakyti, kad metalistai šioje vietoje buvo pirmieji Lietuvoje, kurie jau galvojo į priekį, užbėgdami visiems už akių“, – sako D.Kurlis.
 
Ši patirtis buvo sėkmingai pritaikyta ir kituose festivaliuose (pavyzdžiui, „Žagarės vyšnių festivalyje“, Kernavės archeologijos dienose ir festivalyje „Mėnuo Juodaragis“).
 
„Savivaldybėse, atrodo, tik nuo šių metų įvedinėjama tokia bokalų užstato sistema ir tikrai dar ne visos miesto šventės to laikosi, o mes sėkmingai su tuo dirbame jau dvylika metų. Savo patirtimi dalijomės ir su kitais festivaliais“, – sakė jis.
 
„Buvome pirmieji, kurie tai įgyvendino, nes iššūkis buvo nemažas. Žmonėms buvo neįprasta naudoti daugkartinius indus. Turėjome, ką veikti, reikėjo edukuoti žmones, bet mums tai pavyko ir dabar tokių klausimų nebekyla“, – akcentavo festivalio organizatorius.
 
Ateityje planuojama daugkartinio naudojimo sistemą pritaikyti ir maisto lėkštėms. Kol kas reikalaujama naudoti gamtai draugiškas vienkartines lėkštes, t. y. pagamintas iš natūralių medžiagų (popieriaus, perdirbto medžio). „Taigi, judame ta kryptimi ir manau, kad per kelerius metus mums pavyks tai įgyvendinti“, – įsitikinęs jis.
 
Teritoriją tvarkyti padeda savanoriai
 
Pasak D.Kurlio, maždaug savaitę iki renginio 120 žmonių komanda, kurią daugiausiai sudaro savanoriai, tvarko festivalio teritoriją, renka šiukšles, nuorūkas tiek festivalio zonoje, tiek aplinkinių ežerų pakrantėse. „Mes patys esame suinteresuoti, kad mūsų renginys būtų švarus“, – tikina festivalio organizatorius.
 
„Daugelis iš pradžių susidaro neigiamą išankstinę nuomonę apie mūsų publiką, nes juodai apsirengę, tarsi agresyvūs, piktoki. Valdžia įsileidžia visada atsargiai, bet praėjus metams ar dvejiems įsitikina, kaip iš tikrųjų yra pas mus viskas gerai, – sakė D.Kurlis, kalbėdamas apie bendruomenės ir valdžios palaikymą. – Dabar ir Ukmergės savivaldybė palaiko, ir meras kiekvienais metais atvažiuoja. Esame tokiu geru pavyzdžiu visiems.“ – pažymi jis ir priduria, kad dalyviai, mokantys didelę kainą už bilietus, vertina kultūringą ir tvarkingą aplinką.  
 
Anot D.Kurlio, jų festivalyje šiukšlių visiškai nesimato: „Praeina tūkstantinė auditorija ir nepamatysite nė vienos nei nuorūkos, nei popieriuko.“
 
Vietoje fejerverkų natūralios ugnies skulptūros
 
Aplinkos ministerija nurodo, kad pirotechniką ir degias ar sprogstamas medžiagas festivalių organizatoriai gali naudoti tik turėdami konkrečios savivaldybės, kurios teritorijoje vyksta renginys, leidimą, tačiau aplinkosaugininkai siūlo vengti jų naudojimo dėl poveikio aplinkai. Taip pat pataria vengti oro balionų ir dangaus žibintų. Alternatyvos – dronai ar lazeriai, šviesos sprendimai gali padaryti festivalį ne mažiau įspūdingą ir saugesnį aplinkai.
 
„Šiuolaikinių fejerverkų mes nenaudojame. Vietoj jų yra natūralios ugnies skulptūros, kurios kaip puošmenos stovi viso renginio metu ir finale sudeginamos su teatraliniais pasirodymais“, – komentavo D.Kurlis. Pasak jo, po festivalio specialiais magnetais surenkama viskas, kas lieka po skulptūrų deginimo (medvaržčiai ir kt.).
 
Vandens telkiniai ir aplinkosauga
 
Anot Aplinkos ministerijos, net ir vykstant festivaliui, turi būti užtikrintas gyventojams, ne festivalio dalyviams, priėjimas prie vandens. Kartais festivaliai organizuojami salose ar panašiose, vandens telkinių atskirtose, vietose. Tokiais atvejais, norint išvengti pašalinių asmenų patekimo, gali būti užtvertas praėjimas prie vandens gavus leidimą iš savivaldybės viešiesiems renginiams rengti.
 
D.Kurlis patikina, kad visos festivalio zonoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelės yra kruopščiai suderintos su vietos valdžia, įrengtos ne arčiau nei 50 metrų nuo kranto, yra žvyruotos ir išlygintos. Festivalio vadovas priduria, kad aikštelė kuo puikiausiai gali sutalpinti tūkstančius automobilių.